15min pakalbino medikus, atrinktus į komandas, kurios vyks į Ukrainą. Dalis jų kalbėti sutiko tik su anonimiškumo sąlyga, mat dirba Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) valdomuose padaliniuose ir baiminasi, kad jų išsakyta pozicija gali jiems pakenkti.
Jie teigė, kad suvokia riziką ir yra pasiryžę išvykti kad ir rytoj, tačiau pasigenda ministerijos paaiškinimų, kodėl vis dar yra Lietuvoje.
Paliko darbą, kad padėtų ukrainiečių medikams
Karo medikė Vaiva Jankienė buvo viena pirmųjų, kuri pareiškė norą padėti karo užkluptai Ukrainai.
„Nusprendžiau per akimirką, vos pamačiusi SAM išplatintą informaciją apie planuojamą misiją. Tiesa, prieš tai jau buvau parašiusi į Karo medicinos tarnybą dėl galimybės prisidėti kokiu nors būdu prie karo medikų“, – pasakojo patirtį Afganistano kare ir kitose vietose sukaupusi moteris.
Netrukus iš Sveikatos apsaugos ministerijos ji gavo atsakymą, kad yra užregistruota į savanorių sąrašą.
Nusprendžiau per akimirką vos pamačiusi SAM išplatintą informaciją apie planuojamą misiją.
Pastaraisiais metais Vaiva dirbo gerai apmokamą slaugytojos darbą Norvegijoje. Tą pačią dieną, kai tik prasidėjo karas, ji paprašė nutraukti kontraktą. „Darbdavys absoliučiai suprato situaciją ir neturėjo nė menkiausio priekaišto dėl tokio sprendimo. Esu dėl to labai dėkinga. Iš kolegų gavau didžiulį palaikymą“, – prisiminė moteris. Padėti ukrainiečių kolegoms ji pasiryžo neatlygintinai.
Jau po trijų dienų medikė buvo Lietuvoje ir informavo Sveikatos apsaugos ministeriją, kad yra pasiruošusi išvykti bet kurią akimirką.
Savanoriais užsirašė virš 350 medikų, bet iki šiol neišvyko nė vienas
SAM po keleto dienų pareiškė stabdanti savanorių registraciją, nes norą vykti į Ukrainą pareiškė daugiau kaip 350 medikų. Iš jų buvo suformuotos 2 pagrindinės ir 1 rezervinė komanda.
„Prašymą savo noru važiuoti į Ukrainą parašiau vos pamačiusi ministerijos kvietimą. Tai buvo savaitgalis. Pirmadienį man paskambino SAM atstovas ir pasakė, kad būčiau pasiruošusi išvykti bet kurią akimirką. Vėliau konkretumo vis mažėjo ir mažėjo. Štai dabar jau beveik mėnuo praėjo nuo karo pradžios, bet nė vienas mūsų taip ir nesam išvykęs“, – 15min žurnalistui savo patirtį pasakojo vienas iš 36 medikų, atrinktų važiuoti į Ukrainą, bet taip iki šiol niekur ir neišvykusių.
Vilnietė moteris teigė, kad iki šiol nežinanti net aptakios datos, kada tai gali įvykti. Ji sakė, kaip ir kiti komandos nariai pasiruošusi bet kurią akimirką išvykti, tačiau nesulaukianti jokių konkrečių misijos koordinatorių sprendimų.
15min kalbinta kita medikė, dirbanti vienoje Kauno medicinos įstaigoje, taip pat patvirtino, kad buvo žadamas greitas išvykimas. „Buvo pasakyta, kad tą arba kitą savaitę išvyksime, o mes vis dar Lietuvoje po mėnesio nuo visko pradžios“, – keistą situaciją nupasakojo moteris.
Buvo pasakyta, kad tą arba kitą savaitę išvyksime, o mes vis dar Lietuvoje po mėnesio nuo visko pradžios.
Vieni medikai išėjo iš darbo, kiti atšaukė budėjimus
Dėl pagalbos ukrainiečiams jau beveik mėnuo palikusi gerai apmokamą darbą Norvegijoje karo medikė Vaiva sako, kad kol kas dar gali sau leisti nedirbti ir laukia, kol Sveikatos apsaugos ministerija nuspręs išsiųsti medikų komandą, kuriai ji priskirta.
„Bet tas laukimas, susikrovus kuprines, negali amžinai tęstis. Man pasisekė, kad mano darbdaviai, kurių yra net keli, yra labai supratingi, kolegos tiesiog nuostabūs tikrąja to žodžio prasme. Esu kviečiama grįžti į darbą kada tik galėsiu ir norėsiu. Jie nuolat teiraujasi, kaip man sekasi, domisi situacija. Tačiau kol kas negaliu nieko atsakyti, kada vėl galėčiau grįžti į darbą Norvegijoje“, – sako į Lietuvą padėti Ukrainai grįžusi medikė.
„Negaliu grįžti kelioms dienoms ar savaitėms, o paskui vėl staiga viską mesti“, – apie susidariusius iššūkius atvirauja moteris.
Jai antrina ir kiti tapatybės nenorėję atskleisti atrinkti į komandas medikai, kurie turėtų būti siunčiami į karo niokojamą šalį. „Aš galiu išvykti kad ir rytoj, tačiau yra mano tiesioginis darbas – budėjimai, grafikai, kolegos. Visa tai reikia suderinti. O dabar laukiu nieko nežinodama, kada tai gali būti. Ar išvis bus, nes nemažai mūsų komandos narių jau apskritai praranda tikėjimą, kad kažkur išvažiuosime“, – teigė Kauno medikė, kuri yra priskirta vienai iš trijų dabar suformuotų komandų.
Jos kolegė taip pat greitai turėjo pakeisti planus: „Kai paskambino ir pasakė, kad išvyksime greitu metu, atsišaukiau visus planus dviem savaitėm į priekį, pranešiau darbovietei, o pas mus visuomet trūksta žmonių. Tai jau pradėjo ieškot, kas mane pakeistų, o, pasirodo, niekur nevažiavome“.
Iš ministerijos pasigenda informacijos
Karo medikė Vaiva Jankienė, kaip ir kiti kalbinti medikai, sako, kad iš ministerijos nesulaukia aiškios informacijos, kodėl misija vis dar Lietuvoje.
„Blogiau nei pats laukimas yra sudėtinga ir nepakankama komunikacija iš misijos organizatorių. Aš puikiai suprantu, kad ne viskas Lietuvos pusės valioje, o ir karo veiksmai bei grėsmės plinta, nuolat keičiasi. Bet vieša ir sąžininga komunikacija su į misiją atrinktaisiais bei su visuomene visgi turėtų vykti nuolat. Panašu, kad savanorių mobilizacija paskelbta per anksti, neturint plano, kaip ir kada jie bus panaudoti“, – teigė moteris.
Kaune dirbanti medikė taip pat antrina: „Komunikacija suretėjo visiškai, va vakar turėjom susitikimą „Teams“ platformoje. Tačiau vis tiek nieko aiškaus, kalbama per aplink ir nieko konkretaus. Ir pyktį, ir liūdesį, ir nusivylimą kelia tokie dalykai. Galiu pasakyti tik tiek, kad nereikia šokti aukščiau bambos ir garsiai rėkti visai Lietuvai apie misiją ir pagalbą.“
Trečiadienį Vilniaus Santaros klinikose vyko labdaringas koncertas, kuris buvo skirtas į Ukrainą vykstantiems medikams. Medikai, atrinkti vykti į Ukrainą, jame nepasirodė, nes apskritai abejoja, ar ši misija dar įvyks.
„Žinau, kad galiu ir noriu būti Ukrainoje. Neabejoju, kad mūsų pagalba dabar, šiandien ten labai reikalinga, be to, jos trūksta – būtent tai yra labiausiai iš vidaus draskantis dalykas. Labai pasigendu teisingos, aiškios ir sąžiningos komunikacijos plačiajai visuomenei, kuri domisi ir yra suinteresuota šia misija, nes mes atstovautume ne sau, o Lietuvai“, – sako karo medikė Vaiva, kuri, kaip ir kitos dešimtys medikų, vis dar laukia išreklamuotos pagalbos misijos starto Ukrainoje.
Ministerija: savanoriai neišvažiuoja, nes ukrainiečiai nepasako, į kurią ligoninę važiuoti
Marius Čiurlionis, Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas, koordinuojantis galimos misijos darbą, sako, kad vos prasidėjus karui buvo užmegztas kontaktas su kolegomis iš Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerijos. Vienas iš jų prašymų buvo padėti būtent medicinos darbuotojų komandomis. Išplatinus pranešimą apie renkamus savanorius darbui Ukrainoje užsiregistravo 357 medikai. Buvo suformuotos dvi pagrindinės ir viena rezervinė komanda. Kiekvieną komandą sudaro 4 gydytojai ir 8 slaugytojai.
Pagrindinis tikslas yra visiškai užtikrinti skyriaus arba jo dalies darbą, t. y. komandos turėtų dirbti pamainomis po 6 žmones. Abi komandos turėtų dirbti dvi savaites ir grįžti. Tuo misija turėtų pasibaigti, nebent bus antrasis etapas.
Vis dar nesulaukiam galutinio identifikavimo iš Ukrainos, kuri būtent gydymo įstaiga galėtų būti ta, kurioje galėtų dirbti Lietuvos medikai.
„Mūsų pagrindinis tikslas išlieka tas pats – mes žiūrime, kokia situacija yra Volynėje, Lvivo srityje ir Ivano Frankivske. Tai pagrindinės ir prioritetinės mūsų teritorijos. Kol kas nežinome, kuri iš jų bus, bet tai turėtų būti viena iš šių trijų“, – teigė M.Čiurlionis.
Pasak patarėjo, pagrindinė priežastis, kodėl medikai iki šiol nėra išvykę, yra ta, kad ukrainiečiai nepasako, į kurią ligoninę reiktų važiuoti. „Vis dar nesulaukiam galutinio identifikavimo iš Ukrainos, kuri būtent gydymo įstaiga galėtų būti ta, kurioje galėtų dirbti Lietuvos medikai“, – kodėl mėnesį laukiantys savanoriai yra vis dar Lietuvoje, aiškina M.Čiurlionis.
