Su šešėliniu verslu iš arti susidūręs asmuo interviu 15min atvirai papasakojo apie prieš kelerius metus nutikusius įvykius. Jis sako, kad šiuo metu situacija yra beveik nepakitusi.
Redakcija šį interviu nusprendė skelbti po to, kai pavyko patvirtinti daugelį teiginių iš skirtingų šaltinių.
Pašnekovas kalbėti sutiko tik su anonimiškumo sąlyga, kadangi jo asmenybės paviešinimas gali pakenkti jo darbui ir saugumui.
Siekiant apsaugoti šaltinį, tekste pakeisti kai kurie jo specifiniai žodžiai, nutylėtos kai kurios konkrečios vietos, laikas ir kitos detalės, kurios galėtų padėti nustatyti konkrečią jo asmenybę.
Jeigu jums teko susidurti su interviu aprašytais metodais ar turite daugiau informacijos apie panašius laidotuvių verslo užkulisius – būsime dėkingi už suteiktą informaciją. Šaltiniams pageidaujant, anonimiškumą garantuojame. El. pašto adresas v.balkunas@15min.lt
– „Prekyba lavonais“ – skamba sunkiai įtikinamai. Kas tai?
– Realiai prekiaujama ne pačiais lavonais, o informacija apie ką tik mirusį žmogų, kad laidojimo įmonės darbuotojai galėtų kuo greičiau pasiekti artimuosius ir jiems pasiūlyti savo įmonės paslaugas.
Aš dirbau vienoje [laidojimo paslaugų – čia ir toliau red. past.] bendrovėje ir man [vadovas] sakydavo: „Varykit. Klauskit greitūškių, bendraukit, stenkitės, kalbėkitės. Eikit link to – pasiūlykit pinigų, kalbėkitės.“
Eidavom ir į skyrius. Eini mirties liudijimą išsirašyti ir sako: „Paklauskit, ar nori bendradarbiauti, ar nori pardavinėti.“ Ir viskas, jeigu tu sutari, tai paskui važiuoja vadovas ir viską toliau derina.
Iš principo aš užmetu meškerę, vadovui pasakau, kad ten jau galima važiuoti pas tokį ir tokį žmogų, ir duodu jo kontaktus. Toliau jis važiuoja ir viską derina. Ir jau asmeniškai tariasi dėl sumos. Kaune, kiek girdėjau, buvo 200–300 eurų iš ligoninių, kiek iš greitūškės – nežinau. Bet girdėjau, panaši suma. Visur tas pats.
– Kaip tokia prekyba atrodo realybėje?
– Pavyzdžiui, greitūškės dispečerinė gauna adresą, kad yra nelaimė.
