B.Komorowskis, kurio kandidatūrą yra iškėlusi premjero Donaldo Tusko valdančioji centristinė Piliečių platformos partija (PO), antrajame rinkimų ture gali tikėtis surinkti 55 proc. balsų, jeigu susigrumtų su velionio prezidento broliu dvyniu Jaroslawu Kaczynskiu, rodo viešosios nuomonės tyrimų agentūros TNS OBP atliktos apklausos rezultatai.
Apklausa, kurios rezultatus paskelbė populiarus bulvarinės pakraipos dienraštis „Fakt“, taip pat rodo, jog J.Kaczynskis antrame ture galėtų tikėtis surinkti 32 proc. balsų.
Žuvusio prezidento brolis, kuris vadovauja Lenkijos pagrindinei opozicijos partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), dar nepaskelbė, ar dalyvaus šiuose rinkimuose.
L.Kaczynskis, jo žmona Maria ir dar 94 žmonės, tarp kurių buvo daug Lenkijos karinio ir politinio elito narių, žuvo balandžio 10 dieną, kai prezidento lėktuvas sudužo Rusijoje netoli Smolensko.
Šalies pirmąją porą gedinti Lenkija į paskutinę kelionę palydėjo sekmadienį – velionis prezidentas ir žmona buvo iškilmingai palaidoti Krokuvos Karališkojoje Vavelio pilyje.
Papildyta 15.51 val.: Rinkimai – birželį
Manoma, kad B.Komorowskis, kuris žuvus L.Kaczynskiui kaip parlamento vadovas automatiškai perėmė prezidento įgaliojimus, trečiadienį paskelbs, kad valstybės vadovo rinkimų pirmasis turas bus surengtas birželio 20 dieną.
Jei nė vienam iš kandidatų pirmajame rate nepavyks surinkti daugiau nei 50 proc. balsų, po dviejų savaičių, liepos 4–ąją, bus rengiamas antrasis turas.
„Rytoj, kai bus paskelbta rinkimų data, mes surengsime partijos suvažiavimą, ir aš manau, kad partijos vadovui bus daromas didelis spaudimas imtis šios misijos“, – sakė aukštas Lenkijos liaudies partijos (PSL) narys Eugeniuszas Grzeszczakas.
PSL lyderis Waldemaras Pawlakas, kuris yra Lenkijos vicepremjeras ir ekonomikos ministras, prieš L.Kaczynskio lėktuvo katastrofą sakė, jog neketina varžytis dėl prezidento posto.
Kai bus oficialiai paskelbta rinkimų data, partijos per nustatytą trumpą laiką turės surinkti po 100 tūkst. parašų, kad būtų užregistruoti jų kandidatai. Kai kurioms mažesnėms šalies partijoms tai gali būti gana sudėtinga užduotis.
Lenkijoje dauguma galių sutelkta vyriausybės rankose, tačiau prezidentas turi nemažai įtakos užsienio politikai ir gali vetuoti įstatymų projektus.
