Klausimą dėl koncertinos kainos pirmasis iškėlė portalas lrt.lt. Jis nurodė, kad už tvoros tiesimui naudojamą koncertinos metrą dabar valstybė moka beveik penkis eurus, tačiau rugpjūtį iš estų pirktas metras kainavo dvigubai brangiau.
Kaip 15min patvirtino Vidaus reikalų ministerija (VRM), iš Estijos vasaros pabaigoje įsigyta 194 km pjaunamosios vielos, kuri kainavo maždaug 2,2 mln. eurų.
Ministerijos manymu, permokėta nebuvo.
„Šią vasarą Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) pritarė skubioms koncertinos įsigijimo procedūroms, tai yra prioritetu nustatė įsigijimo laiką, kad būtų užtikrintas montavimo darbų nepertraukiamumas ir kuo greitesnis rezultatas“, – rašoma 15min atsiųstame VRM komentare.
Kaina lietuviams tiko
Estai šią situaciją aiškina paprastai: išaugusi pjaunamosios vielos paklausa rinkoje lėmė kainų šuolį, o Lietuvai jos reikėjo skubiai, tad teko mokėti brangiau.
Estijos gynybos ministerijos komunikacijos specialistė Susana Lilleväli komentuodama situaciją akcentavo, kad, prasidėjus migrantų krizei, šalis atsiliepė į pagalbos prašymą ir dovanojo 100 kilometrų koncertinos, tačiau Lietuvai reikėjo daugiau ir dėl to ji kreipėsi į Estiją dėl tarpininkavimo perkant didesnį kiekį.
„Valstybės gynybos investicijų centras (RKIK), remdamasis Lietuvos pageidavimais, surinko kainų pasiūlymus ir persiuntė juos Lietuvos vidaus reikalų ministerijai.
Dėl padidėjusios paklausos kainos taip pat pakilo (kaip nutiko pernai rinkoje su kaukėmis), o RKIK persiuntė kainų pasiūlymus Lietuvai patvirtinti, kad įsitikintų, jog nurodyta kaina jiems tinka.
Lietuvos vidaus reikalų ministerija raštu patvirtino, kad nurodyta kaina ir pirkimo sąlygos jiems yra tinkamos, ir paprašė tęsti sandorį. Šis procesas RKIK užtruko vos kelias savaites – nuo kainų užklausų ir patvirtinimų su Lietuva iki pirkimo sandorio, todėl Lietuva greičiau gavo reikiamą užtvaros vielos kiekį“, – situaciją „Postimees“ aiškino Estijos gynybos ministerijos atstovė.
S.Lilleväli akcentavo, kad Estija tiesiogiai nepardavė koncertinos, tik tarpininkavo – Lietuva per Estijos preliminariųjų sutarčių partnerius įsigijo reikiamą kiekį užtvaro, kelis kartus raštu derindama visas pirkimo sąlygas ir kainas.
-
VSAT vadas: sieną sudarys koncertina, 4 m metalinė tvora, bendra kaina – 152 mln. eurų
-
A.Bilotaitė: 100 kilometrų pasienio ruožas koncertina turėtų būti padengtas per mėnesį
-
VRM: Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nutiesta beveik 40 km koncertinos
-
Koncertiną tiesiantis šauktinis: miegame su pelėsiais arba nešildomose palapinėse
-
Slovėnija skyrė Lietuvai 40 km koncertinos
Lietuvos VRM aiškinimu, koncertinos tiekėjų aktyviai buvo ieškoma ir vidaus, ir užsienio rinkose – Lietuvoje buvo įsigytas nedidelis kiekis pjaunančios vielos už 65 tūkst. eurų.
„Skubiai įsigyti koncertinos vidaus rinkoje nebuvo galimybės dėl viešųjų pirkimų procedūrų terminų ir dėl to, kad Lietuvoje ji negaminama.
Atlikus užtrunkančias viešųjų pirkimų procedūras būtų papildomai reikėję laukti koncertinos pargabenimo iš užsienio gamintojų“, – teigiama 15min atsiųstame VRM komentare.
Skirtingi vertinimai
Rugpjūtį Lietuva pirko pjaunamosios vielos ne tik iš estų – iš Danijos nupirkta 93 km pjaunančios vielos už 700 tūkst. eurų.
Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie šiuos pirkimus, pasigirdo vertinimų, kad naudojantis valstybės lygio ekstremaliąja situacija valstybės pinigai leidžiami neapgalvotai.
Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojos Rasos Budbergytės manymu, šie VRM pirkimai buvo neapgalvoti ir krizės neišsprendė.
„Aš manau, kad toks sprendimas buvo skubotas. Nes nedidelio kiekio pirkimas problemos neišsprendė – mūsų siena nėra keli kilometrai, ji ganėtinai ilga.
Visus sprendimus dėl migrantų krizės reikia sistemiškai ir kompleksiškai apgalvoti ir priimti geriausius rizikos valdymo sprendimus“, – 15min kalbėjo politikė.
Jos manymu, reikėtų atidžiai įvertinti, kaip buvo leidžiami biudžeto pinigai.
„Nesvarbu, kokią krizę bespręstume, mes negalime sau leisti pirkti nei paauksuotų, nei auksinių daiktų – ar tai būtų greitieji testai, kuriuos pirko praeita Vyriausybė, ar viela.
Kai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, jie turi būti naudojami teisingai, skaidriai ir laikantis nustatytų teisėtų reikalavimų. Negali būti jokio pateisinimo, kad siekis nepertraukiamai statyti tvorą leistų į kairę ir į dešinę taškyti mūsų visų pinigus“, – akcentavo parlamentarė.
Politikės teigimu, šiuo atveju atsakomybę turėtų prisiimti perkančioji organizacija, o ne už dvigubą kainą koncertiną lietuviams pardavę estai.
„Aš nevertinu estų šioje situacijoje, estai tegul patys save vertina. Aš vertinu situaciją, į kurią įklimpo Vidaus reikalų ministerija“, – aiškino parlamentarė.
Estai kaltinimus atmeta
Estijos europarlamentaras ir buvęs gynybos pajėgų vadas Riho Terras kalbėjo, kad lietuviškoje spaudoje pasirodę kaltinimai estams neva pasinaudojus sudėtinga Lietuvos situacija – nemalonūs ir nepagrįsti.
„Buvo pasiūlyta pagalba. Dabar jie tokiu negražiu būdu paskelbia tokį straipsnį, neskelbdami visos informacijos.
Taip, galbūt ši spygliuota viela ją įsigyjant per metus būtų buvusi pigesnė. Tačiau tuo metu tai buvo ne kainos klausimas, o tai, kaip greitai ją pavyktų gauti.
Estai turėjo preliminariųjų sutarčių partnerius, kurių dėka koncertiną buvo galima pristatyti per mėnesį“, – kalbėjo europarlamentaras.
Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija nuspręsta statyti Lietuvai pastaraisiais mėnesiais susiduriant su išaugusia nelegalia migracija. Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų.
Prasidėjus migrantų krizei Lietuva sulaukė tarptautinės paramos – 100 km koncertinos mūsų šaliai dovanojo Ukraina, kaip jau minėta – 100 km padovanojo Estija, o dar 40 km atsiuntė Slovėnija.
Vyriausybė nutarimu rugpjūtį patvirtino, kad 508 kilometrų ilgio tvorai pasienyje su Baltarusija būtų numatyta iki 152 mln. eurų.
Tvorą pasienyje su Baltarusija statys valstybės energetikos įmonių grupė „Epso-G“.
Numatyta, kad apsauginė tvora, t. y. stulpai su spiraline, maksimaliai ją įveikti kliudančia pjaunančia viela koncertina virš žemės paviršiaus turės būti iškilusi ne žemiau kaip tris metrus.
Pjaunanti viela bus tiesiama ne tik ant tvoros, bet ir prie tvoros į Baltarusijos pusę.
