„Situacija yra tokia, kad įvardinti ir pasakyti, koks tas skaičius, yra sudėtinga, bet visi suprantame, kad nesame pirmoji šalis – pirmiausia jie pasiektų kitas šalis ir tada patektų į Lietuvą, tai pirmiausia – Lenkija ir tada iš jos patenka į Lietuvą, tai yra realiausias scenarijus“, –ketvirtadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Jos duomenimis, apie 20 proc. žmonių, kurie patektų į Lenkiją, tikėtina, planuotų atvykti į Lietuvą.
Vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį pristatė parengtus planus, kaip ketinama priimti nuo karo besitraukiančius ukrainiečius Lietuvoje. Šiuo metu, anot ministrės A.Bilotaitės, Lietuva pasirengusi priimti apie 10 tūkst. pabėgėlių, šis skaičius nėra galutinis ir pagal poreikį gali kisti.
Humanitarinės pagalbos Ukrainos piliečiams veiksmai derinami ir su kitomis valstybėmis. Lenkija šiuo metu pasiruošusi priimti apie 200 tūkst. žmonių iš Ukrainos, Latvija – 10 tūkst. Estija – tris tūkst. Slovakija ir Rumunija – po 10 tūkst. pabėgėlių.
„Mes esame sutarę, kad koordinuosime savo veiksmus (su Lenkija – red.) ir paprastinsime procesus“, – teigė A.Bilotaitė.
Ukrainiečiai bando išvykti iš šalies, pasienyje susidariusios didelės spūstys. Lenkija jau pradėjo pabėgėlių priėmimą.
Pirmasis registracijos centras – Alytuje
Anot vidaus reikalų viceministro Vitalijaus Dmitrijevo, Lietuvos pareigūnai pasitikdami ukrainiečius pasienyje pirmiausia sieks suteikti išsamią informaciją apie procedūras, reikiamus dokumentus, būsimą apgyvendinimą.
„Turime didelę ukrainiečių bendruomenę. Jeigu žmonės vyktų apsigyventi pas savo gimines čia, jeigu turi biometrinius pasus, žmonės gali laisvai judėti ir gyventi čia be jokių papildomų procedūrų. Per tris mėnesius gali viskas nesibaigti, todėl žmonės turi žinoti, kur kreiptis – į migracijos padalinius, Migracijos departamentą“, – sakė V.Dmitrijevas.
Anot jo, planuojama, kad atvykusiems ukrainiečiams bus suteikti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.
„Šio statuso išdavimo pagrindas būtų humanitariniais pagrindais. Statuso klausimas yra labai svarbus – su juo iš pradžių jie galės gauti išmokas, vėliau dirbti“, – pabrėžė viceministras.
Iš pasienio Ukrainos piliečiai būtų perkeliami į didesnius Registracijos centrus.
„Mes planuojame turėti didesnius registracijos centrus. Su Alytaus miesto meru ir administracija tariamės dėl vieno objekto, kuriame žmonės galės laikinai apsistoti. Pagrindinis tikslas būtų ne tik nakvynė, bet ir migracijos procedūrų atlikimas. Ten būtų migracijos departamento žmonės, kurie vykdytų procedūras. Šiame centre būtų nukreipiama į apgyvendinimo vietas“, – aiškino V.Dmitrijevas.
Jo minėtas registracijos centras numatomas įkurti Alytaus kultūros ir komunikacijos centre.
Iš centrų žmonės galėtų patys susirasti būstus, kuriuose apsigyventų, kiti būtų nukreipiami į savivaldybių pasiūlytas patalpas, taip pat ir į gyventojų savanoriškai siūlomas apgyvendinimo vietas. Nacionalinis savanorių pagalbos koordinavimo centras „Stiprūs kartu“ ketvirtadienį paskelbė apie tokių savanoriškai pagalbą siūlančių gyventojų registraciją.
„Iš pradžių, manau, bus didelė parama iš pačių gyventojų. Šią veiklą administruoja ir nevyriausybinės organizacijos, jos pirmomis dienomis žada užtikrinti maistą“, – kalbėjo viceministras.
Ukrainiečių apgyvendinimas taip pat derinamas ir su ukrainiečių bendruomene Lietuvoje ir su Viešbučių asociacija.
Taip pat dėl apgyvendinimo toliau kalbama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, su Socialinės apsaugos ir darbo – dėl išmokų ir galimybių dirbti, Sveikatos apsaugos ministerija – dėl būtinosios medicinos pagalbos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija artimiausiu metu turėtų pristatyti Ukrainos pabėgėliams rengiamą socialinį paketą – numatoma, kad nuo karo Lietuvoje prisiglaudusieji ukrainiečiai kurį laiką gaus pinigines išmokas bei kitą pagalbą.
