Lietuva sankcionuoto plieno tranzitą sustabdė birželį, įsigaliojus naujam sankcijų paketui, liepą sankcijų taikymas išplėstas cementui ir alkoholiui.
Lietuvos valdžia teigia, kad Europos Komisija pakeitė savo nuomonę – pasak vyriausybės atstovų, pavasarį Briuselio pareigūnai informavo, kad sankcijos turi būti taikomos tranzitui, tačiau jau pradėjus taikyti sankcijas nusprendė paskelbti kitokią išvadą.
-
Ramūnas Vilpišauskas: Sankcijų Kaliningrado tranzitui pamokos
-
Kaip Kaliningradas atiteko sovietams: lenkų ir Stalino norai, nesužaidęs lietuviškumo elementas bei įšaldytas pokario status quo
-
Dėl Kaliningrado tranzito – kibirkštys tarp Vilniaus, Berlyno ir Briuselio: kaip tai nutiko ir kuo gali baigtis
Europos Komisija trečiadienį paskelbė, kad Lietuva turės tikrinti, ar tranzito srautai atitinka pastarųjų trejų metų vidurkį, taip pat nurodė, kad draudžiamas karinių ir dvigubos paskirties prekių tranzitas.
„Gairėmis patvirtinama, kad Rusijos įmonių vykdomas sankcionuojamų prekių tranzitas keliais pagal ES ribojamąsias priemones nėra leidžiamas. Tokio draudimo nėra geležinkelių transporte“, – rašoma EK pranešime.
„Valstybės narės turi tikrinti, ar tranzito kiekiai išlieka pastarųjų trejų istorinių vidutinių tranzito kiekių ribose, atsižvelgiant į realią pagrindinių prekių paklausą paskirties vietoje, taip pat ar nėra neįprastų prekių srautų ar prekybos tendencijų, kurios galėtų padėti sankcijų apėjimui“, – rašoma dokumente.
„Bet kokiu atveju yra draudžiamas karinio ar dvigubo naudojimo sankcionuojamų prekių ir technologijų tranzitas, nepriklausomai nuo pasirinkto transportavimo būdo“, – nurodo Europos Komisija.
Sankcijos Rusijai buvo įvestos dėl agresijos prieš Ukrainą. Kritikai tranzito atnaujinimą vertina kaip nuolaidas Kremliui, kurios tik paskatins jo agresyvią politikai. Ginantys tranzito atnaujinimą teigia, kad sankcijomis buvo siekiama riboti tik tarptautinę prekybą, o ne tranzitą, o sankcijų poveikis nėra toks svarbus, kad sudarytų pretekstą krizės eskalacijai.
Briuselio blaškymasis ir pamokos Lietuvai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Jean Monnet profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad Europos Sąjunga šiuo atveju elgėsi nenuosekliai, ir Kremlius sieks tai išnaudoti savo propagandai.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva taip pat turi išmokti pamoką, jog tokius klausimus reikia derinti ne tik su Europos Komisija, bet ir su strateginiais sąjungininkais – JAV, Vokietija ir Lenkija.
„Toks Europos Komisijos pozicijos pasikeitimas (...) rodo strateginio mąstymo ir koordinacijos ES institucijose bei valstybėse narėse trūkumą. Tai nėra vien Lietuvos užsienio politikos formuotojų pralaimėjimas, bet visos ES nenuoseklumo ženklas. Be to, tikėtina, kad Maskvoje jis ir bus matomas kaip ES silpnumo ir vienybės trūkumo išraiška“, – 15min sakė R.Vilpišauskas.
„Lietuvos institucijos turėtų pasimokyti iš šios istorijos, kad nacionaliniam saugumui svarbiais klausimais svarbu suderinti šalies poziciją ne tik su Europos Komisija, bet ir su pagrindiniais Lietuvos saugumui partneriais – JAV, Vokietija bei Lenkija“, – pridūrė jis.
Vokietijos valdžia pastarosiomis savaitėmis pareiškė, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Birželio pabaigoje tai viešai pasakė kancleris Olafas Scholzas, o šią savaitę pakartojo užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock – ji iki šiol buvo laikoma griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu šalininke.
JAV pareigūnai viešai šio klausimo nekomentavo, bet diplomatiniais kanalais kai kurie amerikiečių pareigūnai perdavė poziciją su siūlymu „deeskaluoti situaciją“.
Lenkijos pozicija taip pat sukėlė spekuliacijų, kai ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis praėjusią savaitę pareiškė, kad Europos Sąjunga ir Maskva ketina parengti planą dėl prekių judėjimo tarp Rusijos žemyninės dalies ir Kaliningrado.
Jei Lietuvos vyriausybė nuspręs laikytis gairių, ji turės detalizuoti tvarką, kaip būtų tikrinami tranzito kiekiai, ir šis procesas turbūt užtruks, svarstoma, kad prekės galėtų pajudėti rugpjūčio mėnesį.
Lietuvai pradėjus taikyti sankcijas, Rusijos valdžios atstovai ėmė svaidytis grasinimais dėl atsakomųjų priemonių Lietuvai. Režimo atstovai iš pradžių grūmojo „praktiniu“ atsaku, vėliau daugiausia kalbėta apie ekonomines priemones, o propagandinėje žiniasklaidoje vis pasirodydavo pareiškimų apie tariamą karinį atsaką.
Viena iš garsiausių Rusijos režimo propagandininkių Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova vos pasirodžius Europos Komisijos gairėms sakė, kad išnagrinės dokumentą ir pateiks detalesnį komentarą.
Televizijos kanalui „Rossija 24“ ji teigė, Rusijos ekspertai šiuo klausimu palaiko kontaktus su Europos Komisijos pareigūnais.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys neseniai interviu 15min sakė, kad kurstydama įtampą Rusija gali imtis provokacijų, tokių kaip oro erdvės pažeidimas, bet pradėti karą su NATO šalimi ji neturi resursų.
Lietuvos URM: pasisakome už sankcijų Rusijai plėtros politiką
Lietuvos užsienio reikalų ministerija išplatintame pranešime sako, kad ir toliau pasisakys už sankcijų Rusijai plėtros politiką.
„Europos Sąjungos (ES) ir kitų šalių bendraminčių griežtos sankcijos Rusijai turi būti ir toliau stiprinamos tol, kol Rusija sustabdys agresiją prieš Ukrainą ir pasitrauks iš okupuotų teritorijų.
Tuo pačiu Lietuva nuosekliai ir efektyviai įgyvendina visų ES šalių narių vieningai sutartas ribojamas priemones Rusijai, nuolat konsultuodamasi su Europos Komisija (EK)“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Jame akcentuojama, kad EK rengia gaires, kurios užtikrina vieningą nuostatų aiškinimą ES lygiu, o iki šiol Lietuva vadovavosi 2022 metų balandžio mėnesį gautu EK išaiškinimu dėl sankcionuotų Rusijos prekių tranzito, kuris Lietuvos nuomone, yra priimtiniausias.
„2022 metų liepos 13 dieną EK paskelbė atnaujintą ES sankcijų išaiškinimą dėl ribojamų priemonių taikymo tranzitu per ES teritoriją gabenamoms Rusijos prekėms.
Sveikiname EK paskelbtą visišką draudimą tranzitu per ES gabenti karinės, dvigubos paskirties prekes bei technologijas. Lietuva teigiamai vertina EK išaiškinimu įvedamus tranzito per ES apimčių apribojimus pagal paskutinių trijų metų istorinius vidurkius, kurie turi atspindėti tik būtinųjų prekių tikrąjį poreikį, taip pat būtinumą sustiprinti tokio tranzito kontrolę“, – aiškinama išplatintame pareiškime.
„Visada pasisakėme, kad negali būti sukurta jokių specialiųjų išimčių bei skirtingų ES valstybių narių teritorijų traktavimo bei tokio įspūdžio, todėl teigiamai vertiname tai, kad šiuo visoms ES valstybės narėms galiojančiu aiškinimu toks precedentas nėra sukuriamas.
Lietuva, būdama transatlantinės bendruomenės narė ir nuosekli sąjungininkė, negali ignoruoti strateginių Lietuvos užsienio ir saugumo politikos partnerių bei EK pozicijų bei vertinimų. Aiškiai suprasdama, kad vienas iš Kremliaus režimo tikslų yra skaldyti transatlantinę vienybę, siekti sukelti nepasitikėjimą ir supriešinti sąjungininkus tarpusavyje, Lietuva ir toliau liks ištikima transatlantinei partnerystei ir laikysis vieningos bei koordinuotos ES sankcijų politikos.
Lietuva supranta, kad paskelbtos naujos ES sankcijų gairės gali sukurti nepagrįstą įspūdį, kad transatlantinė bendruomenė švelnina savo poziciją bei sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu. Lietuva ir toliau pasisako už kuo griežtesnius ir platesnius ES sankcijų taikymo modalumus.
Pateiktas EK išaiškinimas aiškiai nurodo, kad valstybės narės turi teisinę pareigą užtikrinti, kad ES sankcijos nebūtų apeinamos. Todėl Lietuva efektyviai užtikrins sankcijų taikymą, atidžiai stebėdama, principingai vertindama ir efektyviai tikrindama, ar Rusija nebando piktnaudžiauti tranzito galimybėmis. Nustačius tokius atvejus ar atsižvelgdama į nacionalinio saugumo interesus, Lietuva pasilieka teisę vienašališkai užkardyti tokius bandymus“, – teigia Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
EK pateiktas naujasis išaiškinimas yra atidžiai nagrinėjamas valstybės institucijų, nes reikalaus valstybės mastu koordinuotų atitinkamų sprendimų ir veiksmų, siekiant tinkamo ir vienodo sankcijų taikymo.
