Į šį sąrašą buvo įtraukti pareigūnai, kurie užėmė vadovaujančias pareigas teisėsaugos institucijose – Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje (FNTT), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT), Vadovybės apsaugos departamente (VAD), policijoje ir prokuratūrose.
Teisėsaugininkai, kurie po valstybės tarnybos tapo advokatais, į šią apžvalgą nepateko.
Taip pat nebuvo įtraukti tie buvę pareigūnai, kurie vadovavo mažesniems padaliniams. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti Darius Amšiejus, kuris savanoriškai pasitraukė iš STT Kauno valdybos viršininko pareigų ir tapo „Kauno grūdų“ vindikacijos projektų vadovu.
Sąrašas sudarytas abėcėline tvarka, pagal pareigūnų pavardes.
Vitalijus Gailius
Karjerą teisėsaugoje Vitalijus Gailius pradėjo 1990 metais, kai įsidarbino Joniškio rajono policijos komisariate. Apie dešimtmetį ten jis užėmė įvairias pareigas viešojoje ir kriminalinėje policijoje, o 2000 metais tapo Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos vyresniuoju komisaru.
2007 metais V.Gailius buvo pakviestas į Lietuvos kriminalinės policijos biurą (LKPB), kur dirbo viršininko Algirdo Matonio pavaduotoju. Šias pareigas jis ėjo trejus metus.
Teisėsaugininko karjeros viršūnę V.Gailius pasiekė 2010 metais, kai buvo paskirtas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriumi. Po metų jam suteiktas vidaus reikalų sistemos generolo laipsnis.
Teisėsaugininko karjeros viršūnę V.Gailius pasiekė 2010 metais, kai buvo paskirtas FNTT direktoriumi.
Po metų jam suteiktas vidaus reikalų sistemos generolo laipsnis.
2012 metais Lietuvoje kilo skandalas, kai FNTT pareigūnai buvo įtariami nutekinę slaptą informaciją apie banko „Snoras“ bankrotą. V.Gailius buvo tiriamas poligrafu, vadinamuoju melo detektoriumi, kurio rezultatai esą buvo jam nepalankūs. Pareigūnas buvo atleistas iš pareigų, tačiau vėliau teisme jis įrodė, kad tai padaryta neteisėtai.
Po mėnesio, 2012 metų kovo pabaigoje, V.Gailius pradėjo dirbti bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės valdybos pirmininko vyriausiuoju patarėju verslo rizikų valdymo klausimais. Tais pačiais metais jis su Liberalų sąjūdžiu dalyvavo Seimo rinkimuose ir tapo parlamento nariu.
Šiemet V.Gailius vėl išrinktas į Seimą.
Vytautas Grigaravičius
1978 metais Vytautas Grigaravičius įsidarbino Kauno miesto kriminalinės paieškos nepilnamečių reikalų inspektoriumi. Po kelerių metų grįžo į gimtąjį Alytų ir vietos policijoje užėmė tokias pat pareigas.
1999 metais V.Grigaravičius tapo Policijos departamento Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vyriausiuoju komisaru. Jis prisidėjo prie kovos su pavojingiausiomis to meto organizuotų nusikaltėlių grupuotėmis.
1999 metais V.Grigaravičius tapo Policijos departamento Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vyriausiuoju komisaru, taip pat – Kriminalinės policijos vyriausiuoju komisaru ir policijos generalinio komisaro pavaduotoju. Jis prisidėjo prie kovos su pavojingiausiomis to meto organizuotų nusikaltėlių grupuotėmis.
Karjeros viršūnę jis pasiekė 2001 metais, kai tapo Lietuvos policijos vadovu. Šiame poste jis dirbo beveik septynerius metus.
V.Grigaravičius iš vidaus reikalų sistemos pasitraukė po to, kai 2007 metų lapkričio 7-ąją neblaivus policininkas Saulius Paulikas sukėlė avariją, per kurią žuvo trys vaikai.
2008 metais buvęs komisaras tapo saugos paslaugas teikiančios bendrovės „AS Double Invest“ direktoriumi. Šiame versle V.Grigaravičius dirbo iki 2015 metų pavasario, kai per tiesioginius merų rinkimus buvo išrinktas Alytaus miesto savivaldybės meru.
Ramutis Jancevičius
Galima sakyti, kad Ramutis Jancevičius yra vienas iš ryškiausių nepriklausomos Lietuvos prokurorų. Jis prisidėjo prie pavojingiausių Vilniaus organizuotų nusikalstamų grupuočių išsklaidymo.
1995 metais R.Jancevičius buvo perkeltas į sostinę, kurioje tuo metu siautė organizuota nusikalstama grupuotė „Vilniaus brigada“. 1997 metais jis tapo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru.
1982 metais R.Jancevičius pradėjo dirbti Radviliškio rajono prokuratūroje, tačiau po trejų metų buvo paskirtas Kupiškio vyriausiuoju prokuroru. Šias pareigas jis ėjo iki 1991 metų, kai tapo Ukmergės rajono prokuratūros vadovu.
Po ketverių metų R.Jancevičius buvo perkeltas į sostinę, kurioje tuo metu siautė organizuota nusikalstama grupuotė „Vilniaus brigada“. 1997 metais jis tapo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru.
Šias pareigas ėjo beveik du dešimtmečius.
2016 metų rugsėjį R.Jancevičius savo noru pasitraukė iš teisėsaugos dėl sveikatos problemų, bet praėjusią savaitę tapo koncerno „MG Baltic“ rizikos valdymo vadovu. Pastaruoju metu „MG Baltic“ turi teisinių problemų, nes koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis įtariamas dabar jau buvusių Seimo narių Eligijaus Masiulio ir Vytauto Gapšio papirkimu. Tiriant bylą specialiuoju liudytoju apklaustas ir koncerno prezidentas Darius Mockus. Koncerno įmonių ir D.Mockaus mokestinius patikrinimus atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija.
Jonas Lazarenka
1979 metais Jonas Lazarenka baigė tarnybą sovietinėje armijoje ir tapo jaunesniuoju milicininku. Tada prasidėjo jo įspūdinga karjera teisėsaugoje, kuri tęsėsi tris dešimtmečius.
Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo J.Lazarenka dirbo patrulinės tarnyboje, užėmė būrio vado pareigas.
1991 metais jis įsidarbino Policijos departamento Viešosios policijos valdyboje, tačiau greitai buvo paskirtas į kitą dalinį. Tais pačiais metais pareigūnas tapo Lietuvos greitojo reagavimo rinktinės „Aras“, kuri šiuo metu užsiima antiteroristinėmis operacijomis, vadu.
1997 metais J.Lazarenka tapo Pasienio policijos departamento štabo viršininku. Šias pareigas jis ėjo beveik penkerius metus, o 2002-aisiais buvo paskirtas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Patrulinės tarnybos rinktinės komisaru.
Nuo 2008 metų J.Lazarenka buvo Viešosios policijos apsaugos tarnybos vadovu. Po dviejų metų šis dalinys buvo panaikintas, todėl jis paliko vidaus reikalų sistemą.
Nuo 2010 metų J.Lazarenka dirba valstybės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinėje įmonėje „Gelsauga“. Ten jis eina Vilniaus rinktinės vado pareigas.
Algirdas Matonis
Kriminalistas Algirdas Matonis neabejotinai yra viena ryškiausių asmenybių nepriklausomos Lietuvos teisėsaugos istorijoje. Jis prisidėjo prie rezonansinių tyrimų, per kuriuos buvo išsklaidytos didžiausios organizuotos nusikalstamos grupuotės.
Pareigūnas kilo karjeros laiptais ir 2005 metais tapo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininku. Šias pareigas jis ėjo ilgiau nei dešimtmetį.
Karjerą A.Matonis pradėjo 1991 metais, kai tapo Druskininkų miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus jaunesniuoju inspektoriumi.
Gimtajame mieste jis dirbo septynerius metus ir darė kriminalisto karjerą.
1999 metais A.Matonis buvo pakviestas dirbti į Policijos departamento Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybą, kuriai vadovavo V.Grigaravičius.
Pareigūnas kilo karjeros laiptais ir 2005 metais tapo LKPB viršininku. Šias pareigas jis ėjo ilgiau nei dešimtmetį.
2014 metų kovo 22 dieną A.Matonis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kai neblaivus sėdo prie vairo. Jis buvo atleistas iš LKPB viršininko pareigų ir baigė karjerą vidaus reikalų sistemoje.
Po kelių savaičių A.Matonis įsidarbino bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinėje įmonėje „Gelsauga“. Ten jis iki šiol dirba Specialių užduočių būrio vadu.
Andrius Pečkys
1988 metais baigęs privalomąją tarnybą sovietinėje armijoje, Andrius Pečkys įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. Po kelerių metų jis pradėjo dirbti Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, kur buvo vienas iš pirmųjų 11 darbuotojų.
1993 metais A.Pečkys tapo VAD direktoriumi. Šias pareigas jis ėjo iki 1999 metų, kai buvo paskirtas STT vadovu. Praėjus pusmečiui A.Pečkys savo noru paliko postą dėl „nepriimtinos politinės situacijos“.
1993 metais padalinys buvo reorganizuotas į VAD, o A.Pečkys tapo jo direktoriumi. Šias pareigas jis ėjo iki 1999 metų, kai buvo paskirtas STT vadovu. Praėjus pusmečiui A.Pečkys savo noru paliko postą dėl „nepriimtinos politinės situacijos“.
Pasitraukęs iš valstybės tarnybos jis pradėjo karjerą versle.
2001 metais tapo bendrovės „Achemos grupė“ saugos tarnybos „Budrus sakalas“ generaliniu direktoriumi, o nuo 2006 metų vadovavo Klaipėdos rajone veikiančiai plastiko granulių gamyklai „Klai-PET“. Po kelerių metų A.Pečkys įsidarbino tinklinio marketingo bendrovėje „Vision“. Jis apie pusmetį dirbo Vietname, kur padėjo atidaryti įmonės atstovybę.
Šiuo metu A.Pečkys vadovauja savo bendrovei „Domeu“, kuri užsiima teritorijų apsauga.
Visvaldas Račkauskas
Visvaldas Račkauskas savo karjerą teisėsaugos institucijose pradėjo 1980 metais. Devynerius metus jis dirbo sovietinės Vidaus reikalų ministerijos Kovos su socialistinės nuosavybės grobstymu valdyboje. Atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, V.Račkauskas tapo vadinamojo 6-ojo skyriaus viršininko pavaduotoju. Šis padalinys užsiėmė kova su organizuotu nusikalstamumu.
1993 metais V.Račkausko karjera įgavo pagreitį. Jis tapo Policijos departamento kriminalinės policijos vyriausiuoju komisaru ir generalinio policijos komisaro pavaduotoju. Praėjus šešeriems metams, 1999-aisiais, pareigūnas buvo paskirtas Lietuvos policijos vadovu.
1993 metais V.Račkauskas tapo Policijos departamento kriminalinės policijos vyriausiuoju komisaru ir generalinio policijos komisaro pavaduotoju. Praėjus šešeriems metams, 1999-aisiais, pareigūnas buvo paskirtas Lietuvos policijos vadovu.
Pirmą kartą iš teisėsaugos V.Račkauskas pasitraukė 2001 metais, kai įsidarbino komerciniame banke. Po dviejų metų jis tapo tuometinio prezidento Rolando Pakso patarėju teisėtvarkos klausimais. 2004 metais, kai Lietuvą sudrebino šalies vadovo apkalta, V.Račkauskas paliko užimamas pareigas ir tapo advokatu.
Į teisėsaugą pareigūnas sugrįžo 2008 metais, kai tapo policijos generalinio komisaro patarėju, o dar po metu – jo pavaduotoju. Tai buvo paskutinės V.Račkausko pareigos Lietuvos teisėsaugoje.
2011 metais jis savo noru pasitraukė iš tarnybos, kai kilo skandalas dėl galimo pareigų neatlikimo. V.Račkauskas ir dar keli pareigūnai buvo kaltinami, kad galimai netinkamai reagavo į informatoriaus Mindaugo Žalimo pareiškimą, kad Drąsius Kedys ruošiasi surengti žudynes Kaune. Galiausiai, jis buvo išteisintas.
2012 metais V.Račkauskas įsidarbino bendrovės „Arvi ir ko“ valdybos patarėju saugumo klausimais.
Šiemet V.Račkauskas nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose su Lietuvos laisvės sąjunga.
Darius Samuolis
Tarp buvusių įtakingų pareigūnų Darius Samuolis padarė bene įspūdingiausią karjerą versle, tačiau viešoje erdvėje yra mažai faktų apie jo darbą teisėsaugoje.
1998 metais jis vadovavo Mokesčių policijos departamentui, kuris vėliau buvo reorganizuotas į FNTT. Šias pareigas D.Samuolis ėjo iki 2003 metų.
Internete išliko įrašas, kad tais pačiais metais D.Samuolis liudijo byloje, kurioje mokesčių policijos komisaras Mindaugas Silickis buvo įtariamas talkinęs kontrabandininkams.
2003 metais D.Samuolis tapo bendrovės „Utenos mėsa“ generaliniu direktoriumi. Tuo metu įmonė išgyveno nuosmukį, tačiau naujasis vadovas per metus apyvartą pakėlė 80 proc. ir sukūrė 400 naujų darbo vietų.
2005 metais D.Samuolis tapo bendrovės „Kauno grūdai“ marketingo skyriaus vadovu, o vėliau pakilo iki generalinio direktoriaus pareigų. Šiuo metu jis yra vienas iš „KG Group“ vadovų.
Algimantas Songaila
Viešojoje erdvėje liko nedaug įrašų apie Algimanto Songailo karjeros pradžią.
1977 metais jis pasirinko kriminalistinių tyrimų eksperto specializaciją ir atvyko dirbti į Šiaulių policijos komisariatą, kur tapo mokslinio techninio poskyrio vyriausiuoju ekspertu.
Greitai jis tapo šio poskyrio vadovu.
1993 metų pradžioje A.Songaila buvo paskirtas Šiaulių policijos komisariato vyresniuoju komisaru. Jis vadovavo organizacinei grupei, kuri rūpinosi saugumu per popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo kelionę į Kryžių kalną.
1998 metais A.Songaila buvo paskirtas Pasienio policijos vyriausiuoju komisaru. Šią instituciją reorganizavus į VSAT, jis tapo tarnybos vadu.
2004 metais, kai Lietuvoje kilo prezidento Rolando Pakso skandalas, A.Songaila buvo atleistas už pareigūno vardo pažeminimą ir neteko socialinių garantijų. Tada buvo skelbiama, kad jis ir dar keli svarbūs VSAT pareigūnai verslininkės Renatos Smailytės prašymu per valstybės sieną praleisdavo abejotinos reputacijos asmenis.
Po kelerių metų A.Songaila tapo Kalėjimų departamento Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektoriumi.
Šiuo metu jis dirba bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinės įmonės „Gelsauga“ direktoriumi.
Saulius Stripeika
Karjerą teisėsaugoje S.Stripeika pradėjo 1993 metais, kai pradėjo dirbti Kriminalinės paieškos poskyrio jaunesniuoju inspektoriumi. Po kelerių metų jis buvo pakviestas dirbti į Pasienio policijos departamentą.
1997 metais S.Stripeika buvo paskirtas Šiaulių pasienio policijos rinktinės vado pavaduotoju, o po pusmečio tapo vadu. Šiose pareigose jis dirbo penkerius metus.
Karjeros viršūnę S.Stripeika pasiekė 2005 metais, kai tapo VSAT vadu. Šias pareigas jis užėmė penkerius metus.
Karjeros viršūnę S.Stripeika pasiekė 2005 metais, kai tapo VSAT vadu. Šias pareigas jis užėmė penkerius metus. Po kilusių skandalų tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis nepratęsė jo kadencijos.
2010 metais VSAT vadovybė įklimpo į skandalus, kai STT pradėjo aiškintis, kokiomis aplinkybėmis pasieniečiai įsigijo du katerius. Taip pat pasirodė informacijos, kad pareigūnai tarnybiniu automobiliu vežė S.Stripeikos žmoną į darbą Muitinės departamente.
Po kilusių skandalų tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis nepratęsė jo kadencijos.
S.Stripeika paliko teisėsaugą ir maždaug 2011 metais įsidarbino koncernui „Achemos grupė“ priklausančioje saugos tarnyboje „Budrus sakalas“. Jis tapo Klaipėdos skyriaus vadovu. Tuo metu buvusio pareigūno vado pavardė vėl pasirodė viešumoje, kai žurnalistai aprašė situaciją, esą po verslininko Bronislovo Lubio mirties jis našlės Lydos Lubienės nurodymu iš velionio kabineto paėmė seifą, asmeninius daiktus ir dokumentus.
2013 metais S.Stripeika įsidarbino teisingumo ministro Juozo Bernatonio komandoje. Jis tapo trečiuoju viceministru. Po dviejų metų S.Stripeika atsistatydino iš šių pareigų savo noru ir įsidarbino valstybės įstaigoje „Registrų centras“. Šiemet Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad įsidarbindamas šioje įstaigoje S.Stripeika pažeidė tarnybinę etiką. Jis buvo pažemintas pareigose.
TAIP PAT SKAITYKITE: 25 turtingiausi Lietuvos valstybės sargai
