Nuo sausio 5-osios dienos socialiniuose tinkluose sklinda pagalbos šiai porai šauksmas.
Taip savo feisbuko profilyje Jolitos keblią situaciją viešai pristatė kaunietė Nijolė: „Taip gyvena Jolita. Ar šalta, ar šilta. Pikti komentatoriai, galit neskaityti. Nesmerkim žmonių, nes nežinome jų istorijos. O istorija labai liūdna. Žmogus su negalia, bet labai nuoširdi. Va, toks tas gyvenimas kartais būna. Ir niekam esi nereikalingas.“
Pasak įrašo autorės, labiausiai palapinėje gyvenančiai Jolitai ir jos draugui Tadui trūksta šiltų rūbų bei mažo jaukaus kampelio, kuriame galėtų apsigyventi.
„Svetimus remiame, o savus piliečius net iš palapinių vejame“, – stebėjosi Nijolė.
15min sulaukė ir dar vieno neabejingo kauniečio laiško.
„Mūsų Kauno savivaldybei visai neįdomu, kad ši šeima gyvena palapinėje. Jiems nieko daug nereikia, tik mažo kampelio, kad būtų šilta ir galėtų susimokėti mokesčius. Štai taip mūsų šalyje yra suteikiama pagalba, užmerkiamos akys... Gal galime pagalvoti ir kažkaip bendromis jėgomis padėti šeimai? Juolab, kad yra ne vasaros laikas. Kartais iki nelaimės akimirkos užtenka. Norisi, kad žmonės sulauktų bent dalelės šilumos“, – redakcijai rašė Egidijumi prisistatęs vyras.
Nijolė: „Negalime smerkti“
15min susisiekė su Nijole, kuri sutiko daugiau papasakoti apie palapinėje gyvenančią porą. Pirmiausiai, anot jos, į vietą atvykę socialiniai darbuotojai turėtų paklausti, kuo gali padėti, neturėtų vyti žmonių iš jų vienintelės susikurtos saugios vietos.
„Jie net pagrasino iškviesti „Kauno švarą“, kad ši palapinę su viskuo išvežtų. Norint išvežti, reikia pirmiausiai pačius žmones kažkur apgyvendinti. Po to jau gali grasinti. Tai porai ir taip jau sunku yra. Ne nuo to pradedame.
Prie palapinės apsilankę policininkai tikino, kad pora buvo pikta. Žinot, aš irgi būčiau pikta, jei bandytų išvyti. Tadas piktas ne dėl to, kad šiaip yra piktas žmogus. Piktas jis, nes pervargęs. Reiktų labiau įsigilinti. Kiekvienas iš mūsų tokioje situacijoje būtume jautrūs. Daug metų dirbu darbą su žmonėmis, Jolita yra tiesiog neparuošta gyvenimui“, – įvertino Nijolė.
Tai porai ir taip jau sunku yra. Ne nuo to pradedame.
Paklausta, kaip ji sužinojo apie šią porą, moteris atsakė pravažiuodama pamačiusi palapinę ir nusprendusi nelikti abejinga.
„Žmogus palapinėje guli tokiame šaltyje, reikia suprasti. Tadas pavienių darbų gauna, maistą už uždirbtus pinigus perka, bet išsinuomoti kambariui neužtenka. Pora jau dešimtmetį laukia, kol bus paskirtas socialinis būstas, nesulaukia. Negalime jų smerkti, nežinome, kas mūsų pačių laukia. Jolita dar turi ir neįgalumą“, – tikino Nijolė.
Verkė dėl „vaizdelio“
Pasak Nijolės, Jolita turi mamą, kuri gyvena socialiniame būste, tačiau jos nebendrauja.
„Tokia šeimos karta, kur taip gyvena“, – patikino kaunietė.
Paklausta, kokių skambučių sulaukė po paskelbto įrašo socialiniuose tinkluose, ji prisipažino, kad būta visokių. Kai kurie paskambinę net tyčiojosi juokdamiesi.
„Pinigų aš nerenku. Geriau tegu žmogus ką nors nuperka. Pati duodu Jolitai su Tadu dujų balionėlį pasipildyti, eurų. Buvau ir šeštadienį (sausio 7 dieną – aut. past.) nuvykusi, nes žmonės iš Kaišiadorių atvežė paramos. Nuėjome kartu su maistu, drabužiais. Ta moteris iš Kaišiadorių verkė, pamačiusi vaizdelį“, – teigė Nijolė.
Ji papasakojo, kad pora tvarkosi palapinės aplinką, net Kalėdų eglę šalia buvo pasipuošę. Įsirengę jie ir tvarkingą tualetą – ant kibiro pasidėję tualeto dangtį. Kitaip sakant, žmonės kaip sugeba, taip ir tvarkosi.
„Faktas, kad jie yra žmonės. Kokie jie buvo praeityje, kas buvo jų praeityje – manęs nedomina.
Vieni siūlo jiems sodo namelį, bet kaip jame išgyventi? Žiūriu į praktiškumą. Gyventi, tai gyventi – viena medalio pusė, bet iš ko gyventi – kita. Reikia tokio sodo namelio, kur jie galėtų šalia eiti ir iš pavienių darbų užsidirbti pinigų, o ne kur atokiai. Buto jiems taip pat nereikia, nes neišsilaikys. Reikia mažo kambarėlio, kad būtų tualetas ir vanduo. Jie negali tiesiog virš oro pakibti.
Žinote, čia ta karta, kur kažkada dalino į kairę ir į dešinę lengvai kreditus, paskolas. Kiek supratau, Tado žmona pasiėmė jo vardu paskolų, tad dirbti oficialiai negali, nes turi daug reikalų su antstoliais“, – poros finansines problemas įvardijo Nijolė.
Siūlyta porai gyventi ir nakvynės namuose, tačiau ten apsistoti galima tik nakčiai, dieną, kad ir per šalčius, turi kažkur dėtis.
„Štai penktadienį padirbo Tadas, sulijo, drabužiai neišdžiūvo, sustagarėję buvo, ir kitą dieną neišėjo į darbelį. Kai sušlampa, ne vasara, kad galėtum kitai dienai išsidžiovinti. Jėzus Marija, kai moteriai dar nėra net kur nusiprausti...“, – baisėjosi Nijolė.
Puošta gėlėmis, pasikloję net kilimėlį
Netrukus su fotografu jau patys bridome per snieguotus laukus ir krūmynus link Jolitos ir Tado palapinės. Termometras rodė 2 laipsnius šalčio, nors prieš keletą dienų būta ir minus 16-ikos.
Mus pasitiko tarp medžių šakų iškabinti, vargiai „džiūstantys“ drabužiai. Čia pat – puodų rinkinys, priparkuotas dviratis, už dešimties metrų greitkeliu zujo sunkiasvorės mašinos.
Nors Kalėdų eglė jau nupuošta, link palapinės įėjimo veda išklotas žalias kilimas, jo šonuose susmaigstytos dirbtinės gėlės.
Tado nematyti, o štai Jolitą aptikome įsisupusią į kelias antklodes, pirštinuotą, su kepure ant galvos. Kadangi pasibelsti nėra kur, teko kyštelėti galvą pro palapinės užtraukiamas duris.
Man prisistačius, palapinės gyventoja maloniai pasisveikino, tačiau iškart prisipažino kiek bijanti, nes dar niekad nekalbino joks žurnalistas. 15min naujienų portalą Jolita žino, kartais neva net paskaito.
Paklausta, kaip atsidūrė palapinėje šalia greitkelio, Jolita prisipažino nuolat klajojanti. Vietoje, kurioje dabar jie su Tadu yra įsikūrę ir gyvena jau dvejus metus – patogiau ir saugiau.
Kartą, kai gyveno Kleboniškyje, apsilankę narkomanai prievarta išprašė lauk – palapinę supleškino.
„Keliauninkai po visur. Čia geriausia vieta. Kitur ir skendom, potvyniai būdavo“, – prisipažino ji.
Tačiau juk taip triukšminga! – neatlyžau girdėdama zujančias mašinas.
„Taip, triukšminga, bet pripratom. Kaip ir prie šalčio. Išgyvenome ne vieną žiemą – buvo ir minus 20. Dujų pagalba šildomės. Gaunu 291 euro pašalpą už neįgalumą ir pirmo vaiko tėvo netektį. Tadas renka metalą, depozitą. Padirba tai šen, tai ten. Iš to ir gyvename. Dar turiu skolų už butą, po truputį jas moku“, – patikino pašnekovė.
Svajoja apsigyventi su vaikais
Paklausta, kodėl negyvena kartu su mama, Jolita paatviravo apsipykusi su savo gimdytoja. Iš namų ji buvo priversta išeiti ne savo noru.
„Visad problemų būdavo. Turiu ir seserį, ji gyvena su mama. Neištvėrėme barnių su sesers vyru, kuris vadovauja paradui. Jam ir Tadas neįtiko, nepriėmė jo, tad išėjome. Daugiau nei 10 metų esame kartu ir gyvename palapinėse. Kokia pirmoji diena išėjus buvo? Normali, puikiai – palengvėjo. Prie „Norfos“, pamenu, iš pradžių apsistojome. Visad apsistodavome ten, kur mažiau būtume matomi, kur mažiau kas vaikščiotų“, – benamystės pradžią prisiminė Jolita.
Jai – 37-eri, Tadui – 45-eri. Kol dar gyveno pas mamą, Jolita pagimdė 4 vaikus. Dabar jiems – 9, 11, 13 bei 15 metų, ir net nežino, kad mama, kuri karts nuo karto aplanko, iš tikrųjų gyvena palapinėje.
Paprašyta pasvajoti apie tobulą būstą, Jolita prasitarė, kad trūksta tik vaikų šalia. Norisi gyventi arčiau jų.
„Laikui bėgant vaikai bus kartu. Stengiamės susigrąžinti juos, kovojam. Tadas atstoja tėvą, vaikai jį tėčiu vadina, myli. Pastarąjį kartą per Kalėdas juos mačiau. Labai pasiilgsta“, – šyptelėjo Jolita.
Daugiau nei 10 metų esame kartu ir gyvename palapinėse.
Jei galėtų, ji juos nusivestų į zoologijos sodą ar į kokį filmą.
Paklausta, ar trokšta ir su Tadu susilaukti bendro kūdikėlio, ji atsakė nedvejodama: „Planuojame, bet dar ne laikas. Neskubame, bet planuose“.
O ar Tadas jau yra tas, vienintelis?
Atsakydama Jolita iškėlė prieš tai po pirštine slėptą plaštaką ir pademonstravo sužadėtuvių žiedą: „Paduosim pareiškimus, bet nenorim palikti palapinės vienos, kad kas ko nepridirbtų. Pakaitomis išeiname. Kartais ateina kažkas, tik neaišku, kas.“
Svečiai – miško peliukai ir zylės
Labiausiai pora palapinėje nelaukia nekviestų svečių. Kartais užsuka ir įvairūs keturkojai.
„Miško peliukai, kirstukai tik pas mus gyvena. Jei maisto duodam, negraužia palapinės. Jei neduodame, tai lenda vidun, miegoti neleidžia. Ir danielius kartą prabėgo. Lesiname paukštukus, tai zylės kartais net į vidų užsuka, lesa kartu nuo bendro stalo“, – šyptelėjo Jolita.
Paklausta, ar netrūksta dušo ir šilto vandens, ji numojo ranka – kai reikia, randa kur išsimaudyti, pavyzdžiui, baseine.
Maišelyje supakuotas geresnių dienų laukia ir televizorius – trūksta antenos. Jei galėtų, Jolita iškart įsijungtų „Mano virtuvę“ ar šefo Gordono Ramzio laidas – labai patinka.
„Gaminamės sriubas, košes. Žmonės atneša maisto, taip ir išgyvenam. Neišrankūs mes, viskas tinka. Gal tik porų nemėgstu, o Tadas alergiškas cinamonui. Labiausiai reikia šiltų batų – mano 43 dydis, maniškio – 45. Aukštas Tadas – 185 cm ūgio“, – įvardijo moteris.
Paklausus, ar tokių batų, kokius mačiau prie įėjimo į palapinę, Jolita papurtė galvą: „Ne, šiltų, su kailiuku. Nieko daugiau netrūksta – tik namų ir vaikų šalia“.
Pagriebusi į rankas Bibliją, palapinės gyventoja prisipažino ją skaitanti kasdien. Ir jau ne kartą visą perskaičiusi. Dievo prašanti to, ko širdis trokšta – kad šeima vėl susijungtų.
Būsto laukia dešimtmetį
Dėl socialinio būsto skyrimo Jolita teigia besikreipusi į savivaldybę dar prieš dešimtmetį. Kodėl jis vis dar nepaskirtas?
„Valdžia kvaila, kalba tik apie Ukrainą ir romus. Mūsų nemyli. Svarbu, kad ne Petrašiūnuose skirtų, jog nereiktų toli iki vaikų bastytis. Manęs vienos Tadas nepaleidžia, esame abu epileptikai. Kai pasireiškia priepuoliai, o pasireiškia 3-4 kartus per savaitę, vaistus geriu, greitąja nepasitikiu. Tadą kartą ne ten nukreipė, pasakė, kad nėra specialistų“, – teigė Jolita.
Labiausiai reikia šiltų batų – mano 43 dydis, maniškio – 45.
Būtent dėl kamuojančios epilepsijos, kadangi ne visuomet jaučia artėjantį priepuolį, ji prisipažino galinti darbuotis tik puse etato.
„Dar su spaudimu negerai. Tad galėčiau tik kokia valytoja dirbti. Tik ne prie puodų. Patinka gaminti, bet galiu susmukti netikėtai, bet kada, bet kur“, – paaiškino pašnekovė.
Ne kokie jos ir Tado santykiai su policija – atvykę pareigūnai prievarta vis bando išprašyti iš palapinės, siūlo vykti į nakvynės namus.
„Mes nesutinkame. Ten gali utėlių pasigauti. Tadas savaitę pamėgino – baisu. Gydėsi savaitę. Pasakėm, kad neisim ir viskas. Vis tiek nesupranta, lenda į akis kaip erkės“, – pyktelėjo Jolita.
Norėdami paremti Jolitą ir Tadą, galite kreiptis į Nijolę, kuri padės perduoti reikiamus daiktus ar kitą pagalbą. Nijolės telefono numeris +370 (675) 51 767.
Siūlė pagalbą
Ši pora Kauno savivaldybės darbuotojams yra žinoma ir lankyta ne kartą.
Kaip 15min teigė Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė, buvo gauta informacija, jog asmenys galimai gyvena lauke ir jiems galimai reikalinga pagalba, tad imtasi šių veiksmų – bendradarbiaujant su socialines paslaugas teikiančia įstaiga, jos darbuotojai, siekiant įvertinti situaciją ir pasiūlyti/suteikti reikiamą pagalbą bei paslaugas, ne kartą vyko į minimą vietą.
Socialiniai darbuotojai informavo asmenis apie galimą pagalbą, galimybę apsigyventi laikino apgyvendinimo patalpose.
Į nurodytą vietą, anot J.Baltaduonytės, nuvyko ir mobilaus socialinio darbo gatvėje komandos nariai, norėdami pasiūlyti socialines paslaugas (apgyvendinimą nakvynės namuose ir transporto paslaugas – atvežimui apgyvendinti į nakvynės namus).
„Moteris atsisakė paslaugų teikimo raštu, o kitas asmuo atsisakė žodžiu“, – patikino savivaldybės atstovė.
Laikina nakvynė Kaune suteikiama tik pernakvoti vieną naktį tiems, kurie nenori apsistoti ilgesnį laiką nakvynės namuose. Nepertraukiamai šia paslauga galima naudotis 7 paras.
Nakvynės namuose gyventojai gali apsistoti ne tik nakčiai, tačiau ir dienai, tačiau su sąlyga, kad laikysis taisyklių (netrukdys aplinkiniams, nevartos alkoholio, ugdys įgūdžius, ieškosis darbo (jei darbingi), laikysis higienos taisyklių ir su socialinių darbuotojų pagalba stengsis pagerinti savo gyvenamąją situaciją). Čia gyventojai gali praleisti iki šešių mėnesių, o tuomet, atsižvelgiant į daromą pažangą, laikotarpis pratęsiamas.
Kiek tokių žmonių Kaune – neaišku
„Kiek žmonių neturi gyvenamosios vietos (gyvena lauke ar apleistuose statiniuose) Kaune nustatyti sunku, tačiau vos tik gavus informaciją apie tokius asmenis – iš karto reaguojama. 2022 metais socialinės priežiūros paslaugas dienos centre gavo 765 asmenys, kurie apsilankė 6041 kartą, vidutiniškai per mėnesį paslaugos buvo teikiamos 40 asmenų. Laikino apnakvindinimo paslauga pasinaudojo 214 asmenų“, – skaičius įvardijo J.Baltaduonytė.
Kaune, pasak jos, teikiamas ir nemokamas maitinimas „Sriubos valgykloje“.
Nepasiturintys asmenys gali gauti ir paramą maistu – kreiptis pagal deklaruotą gyvenamąją vietą į seniūnijose esančius socialinio darbo organizatorius.
Teikiamos jiems ir kitos socialinės paslaugos – informavimas, tarpininkavimas bei atstovavimas, minimalios asmens, buitinės paslaugos, esant poreikiui.
Kauno miesto savivaldybės socialinio partnerio Kauno arkivyskupijos „Caritas“ dienos priežiūros centre, gali lankytis asmenys, patiriantys socialinės rizikos veiksnius. Socialiniai darbuotojai čia teikia informaciją apie situaciją darbo rinkoje ir paklausias profesijas, padeda ugdyti socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją, norint įveikti iškilusias socialines problemas, tarpininkauja tarp socialinę riziką patiriančių asmenų ir atitinkamų paslaugų teikėjų, institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų.
„O Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija valgykloje Partizanų gatvėje organizuoja nemokamą maitinimą tiems, kurie neišgali maitintis savo namuose. Kiekvieną darbo dieną organizuojamas maitinimas karštu maistu – pietūs, trunkantys nuo 12 iki 14 valandos. Kauno savivaldybės finansuotomis lėšomis 2022 metų sausio–rugsėjo mėnesiais buvo išdalintos 53 275 porcijos“, – suskaičiavo savivaldybės atstovė.
Laikino apnakvindinimo paslauga pasinaudojo 214 asmenų.
Dėl paramos maistu bei higienos prekėmis asmuo gali kreiptis į Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorių toje seniūnijoje, kur deklaravęs gyvenamąją vietą.
Nepasiturintiems gyventojams gali būti skiriama ir piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa).
Bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka reikalavimus: vidutinės pajamos, tenkančios vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio (172,70 Eur) ir nedirbantys asmenys yra registruoti Užimtumo tarnyboje.
Asmenys dėl paramos turėtų kreiptis į seniūnijos, kurioje gyvena, specialistus, atsakingus už socialinės paramos teikimą.
