- Pirmiausia, anot V.Pumputienės, kaitriems orams derėtų pasirinkti tinkamą aprangą – lengvų, minkštų, orui pralaidžių, natūralių ir judesių nevaržančių audinių drabužius. Geriausiai tinka medvilnė ir linas.
- Plieskiant saulei galvos apdangalai yra būtini.
- Sėsti prie gausiai nukrauto pietų stalo karštomis dienomis nerekomenduojama. Verčiau rinktis lengvai virškinamą maistą – patiekalus iš daržovių, valgyti vaisių.
- Skysčių patariama išgerti apie 1,5–2 litrus per dieną. Vyresni žmonės mažiau jaučia troškulį, jiems atrodo, kad gerti nesinori, tačiau reikia – vandens, šaltos arbatos. Į sveikatą vartoti ir mineralinį vandenį, kuris padeda organizme atstatyti prakaituojant prarandamą elektrolitų kiekį.
- V.Pumputienė primygtinai rekomenduoja sodo ir daržo darbus atlikti labai anksti ryte ar vėlyvą vakarą, kai saulė ne tokia kaitri. Tai padės apsisaugoti ne tik nuo perkaitimo, bet ir nudegimų. „Net į vaistinę ar parduotuvę siūlau eiti ryte arba vakare“, – sako gydytoja. Be to, ji primena, kad prekybos centrų patalpos yra vėsios: lauko ir vidaus temperatūra smarkiai skiriasi ir tikrai peržengia rekomenduojamą 5–8 laipsnių ribą. Dar vėsiau prie šaldytuvų. Todėl įėjus į prekybos centrus siūloma apsirengti ar bent jau turėti šalį. Ypač svarbu vengti tiesiogiai pučiamo šalto oro gūsių.
- Lauko darbus dirbantiems darbininkams siūloma kiek įmanoma daugiau dirbti pavėsyje. Jei tai neįmanoma, būtina keistis: pusvalandį saulėje dirba vienas žmogus, tada eina pasėdėti pavėsyje, atsigaivinti, atsigerti, o jį pakeičia kitas.
- Alkoholis ir karščiai – nesuderinama. Vartojant alkoholinius gėrimus karštą dieną šilumos smūgio tikimybė padidėja 15 kartų.
- Lepintis saulės voniomis reikia atsakingai, kitaip gresia gauti šilumos smūgį, tuomet nukenčia visas organizmas, temperatūra pakyla iki 41 laipsnio.
- Persikaitinus saulėje patariama apsišlakstyti vandeniu, kūną drėkinti sušlapinta paklote. Tokiu atveju praverstų ir ventiliatorius. Ėmusis kompleksinių priemonių, per 10 minučių žmogui nukrenta vienas laipsnis karščio.
- Perkaitus pirmiausia sutrinka orientacija, padidėja širdies minutinis tūris, iš karto kyla kraujospūdis. Taip pat justi silpnumas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmai. Šoktelėjus kūno temperatūrai, gali išsivystyti net ir traukuliai, delyrinis sindromas, žmonės pradeda kliedėti. „Tada tai jau reikia kreiptis į medikus. Išrengti žmogų, aptrinti kūno temperatūros vandeniu, pažastyse galima pridėti šalto vandens, prileisto į butelius, ant galvos uždėti šaltą kompresą, namuose įjungti ventiliatorių, vėsinti, pagirdyti. Jei jau pakilusi temperatūra, reikia kviesti greitąją pagalbą“, – pabrėžia V.Pumputienė.