- Švaresnė aplinka. Plastikas suyra maždaug per 400 metų. Tad sąvartyne atsidūręs ar – dar blogiau – kur nors pamiškėje numestas butelis, aplinką terš dar keturis amžius. Vargu, ar tai geriausias būdas ateities kartoms priminti apie save.
- 10 centų. Lietuvoje užstatas už vienkartinę plastiko, stiklo ir aliuminio pakuotę yra nemažas. Pridavę 3–5 buteliukus, galime nusipirkti naują butelį mineralinio vandens, už 5–9 buteliukus – porciją ledų.
- Mažesni šiukšlių kalnai. Jau šiandien vienas Lietuvos gyventojas kasmet sugeneruoja po 444 kg atliekų. Stanfordo universiteto (Jungtinės Amerikos Valstijos) mokslininkų duomenimis, tona perdirbto plastiko sutaupo beveik 23 kubinius metrus sąvartynų tūrio.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus Kariotiškių savartyne - Taupo naftą. Plastikas gaminamas iš naftos. Šios ištekliai yra riboti ir kasdien senka. To paties Stanfordo universiteto mokslininkai apskaičiavo, jog 1 tona perdirbto plastikos sutaupo apie pustrečio tūkstančio litrų naftos. Taigi, plastiko perdirbimas leis ilgiau naudotis ribotais naftos ištekliais.
- Kad kvėpuotume švaresniu oru. Plastiko perdirbimo technologija sudėtinga. Be to, dar yra ir neperdirbamo plastiko, kuris patenka į atliekų srautą. Jį galima deginti, tačiau tuomet išsiskiria nuodingos dioksino dujos.
Kuo daugiau planktono žūsta dėl plastiko, tuo daugiau atmosferoje lieka anglies dvideginio, kuris ir prisideda prie orų anomalijų įvairiuose Žemės kampeliuose.
Gamyklos, kurioms kaskart reikia gaminti naujus plastiko gaminius, į aplinką taip pat išskiria teršalų. Pakartotinai perdirbdami plastiką, ne tik taupome natūralius resursus, bet ir užkertame kelią didesnei oro taršai. - Kad maudytumės švariame vandenyje. Vienkartinio plastiko gaminiai dažnai atsiduria jūroje ar vandenyne. Viename kvadratiniame Viduržemio jūros kilometre jau galima rasti per 40 plastiko šiukšlių, o Ramiajame vandenyne plaukioja net 647 tūkst. kvadratinių kilometrų dydžio šiukšlių sala. Palyginimui – Lietuvos plotas – 65,3 tūkst. kvadratiniai kilometrai. Beje, Jungtinė Karalystė tik ką paskelbė priemonių paketą kovai su vandens užterštumu plastiko atliekomis, viena iš priemonių – užstato sistemos įvedimas.
15min / Audriaus Gavėno nuotr./La Graciosa saloje prie vandenyno - Kad galėtume atostogauti nebraidydami po šiukšles. Net ir gražiausi pasaulio kampeliai su palmėmis ir žydra jūra, gali tapti atgrasiais. Neseniai Filipinai paskelbė, kad turistų pamėgta Barokajaus sala uždaroma pusmečiui – dideli svečių srautai, jų abejingumas aplinkai bei vietinių gyventojų menki atliekų tvarkymo įgūdžiai lėmė, kad šis idiliškas kampelis vis labiau darėsi panašus į sąvartyną.
- Kad netektų skanauti plastiko. Daugybė jūros gyvūnų, žuvų ir paukščių nugaišta dėl skrandžiuose susikaupusių plastiko atliekų. Yrantis plastikas gali suskilti į mikroskopinius gabalėlius, kuriuos suvalgysime kartu su žuvimi. Dėl plastiko žūva ne tik žuvys ir paukščiai, bet ir planktonas – mažyčiai organizmai, kurie praryja mikroskopines yrančios plastiko daleles.
- Kad nekankintų šiltos žiemos ir lietingos vasaros. Planktonas ir vandenynai sugeria apie 26 procentus į aplinką išmetamo anglies dvideginio – dujų, kuris didžiaja dalimi prisideda prie klimato atšilimo. Kuo daugiau planktono žūsta dėl plastiko, tuo daugiau atmosferoje lieka anglies dvideginio, kuris ir prisideda prie orų anomalijų įvairiuose Žemės kampeliuose.
- Kad taupytume energijos išteklius. Pagaminti naują plastikinį buteliuką reikia dviem trečdaliais daugiau energijos ir išteklių, nei perdirbti senąjį.
2018 04 30
10 priežasčių neišmesti plastikinio butelio
Nors gyvenimas kasmet gerėja, užsimiršti neverta – tai ilgai nesitęs. Dabar planetos resursus eikvojame taip, tarsi turėtume „atsarginę“ Žemę. Kadangi planetos pakeisti negalime, turime keistis patys. Todėl Europoje judama link žiedinės ekonomikos, kuomet nauji daiktai gaminami iš perdirbtų senų, o sąvartynai taps nebereikalingi. Vienas pirmųjų sprendimų – iki 2030-ųjų plastikiniai produktai bus gaminami tik iš perdirbamo plastiko. Prie pokyčių turime prisidėti ir mes – pateikiame 10 priežasčių, kodėl verta priduoti plastiką ir plastikinę tarą.
Taromatas / „Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą
