2013 06 07

100 metų Ignalinoje - ne riba

Sveikinti šimto metų sulaukusį žmogų visada įsimintinas dalykas, tačiau Ignalinos krašte tokios šventės nėra retenybė. Kasmet atšvenčiama po kelis jubiliejus. Vis dėlto retai pasitaiko, kad garbingas jubiliatas svečius kieme sutiktų grojant muzikai. Leonas Kliukas ir jo artimieji pasistengė, kad šventė būtų įsimintina. Ir muzikantą Petrą Gerojimą iš Ignalinos pasikvietė, ir senosios trobos duris apipynė, o senolį ąžuolo lapų vainiku papuošė.
Leonas Kliukas (viduryje) ir jo artimieji
Leonas Kliukas (viduryje) ir jo artimieji / Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Birželio 6-ąją pasveikinti šimtamečio į atokią Kamuntavo kaimo sodybą atvyko rajono mero pavaduotojas Henrikas Šiaudinis,  Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Natalija Truchina, Dūkšto seniūnas Vytautas Kazėnas, Sodros Ignalinos skyriaus vadovas Jonas Urbanavičius bei darbuotoja Nijolė Valėnienė.  Senoliui linkėta  sveikatos, tvirtybės, malonių akimirkų artimųjų apsuptyje. Jubiliatė džiaugėsi sulaukęs svečių, kartu pakėlė šampano taurę, išklausė sugiedotą „Ilgiausių metų...“, dėkojo už dovanas ir gėles. Vėliau sugalvojęs norą išsyk užpūtė žvakutes ant torto. 

Šventę senoliui surengė jo sūnus Mykolas su žmona Marija bei geros bičiulės. Medikė Audronė pasakojo su Leonu susipažinusi, kai prieš keletą metų šis pateko į ligoninę gydytis perpjautos rankos, o vėliau atsidėkodamas už rūpestį atvežė savo bičių medaus. Mažėnuose gyvenanti Žydronė pati pirkusi Leono medaus, o dabar vis aplankanti senolį. 

Leonas Kliukas kartu su žmona Brone išaugino keturis sūnus, sulaukė keturių anūkų. Du sūnūs jau mirę, prieš keturiolika metų senolis atsisveikino ir su žmona. Iki šiol sodyboje gyveno vienas, vis aplankomas artimųjų, tačiau dabar jau galvoja persikraustyti pas sūnų. Pagrindinė bėda – labai nusilpęs regėjimas. Dar prieš kelis metus daugiau nei kilometrą nueidavęs iki autobusų stotelės prie pagrindinio kelio. Jo sode dar stovi penki aviliai. Kai geras oras, Leonas vis gano bitutes, džiaugiasi jomis. Bitininkauja jis nuo 13 metų ir kelis dešimtmečius rašo savotišką dienoraštį, kuriame užfiksuoja, koks buvo pavasaris, vasara, kaip sekėsi su bitėmis. Senolis turi puikią atmintį, gali ilgai pasakoti apie savo įdomų gyvenimą. Šventės dieną jis prisiminė, kaip prasidėjus karui savo šeimininkus Kazėnus vežė iki traukinio, kaip atsisveikino, o vėliau šiems taip ir negrįžus, liko gyventi jų namuose – gražioje dviejų galų troboje, su dviejų aukštų veranda ir balkonu viršuje... Šiandien Leonui be bitučių daug įdomumo suteikia loterijos. Senolis be galo azartiškas ir turintis sėkmės ženklą. Ne kartą yra šį tą laimėjęs, o prieš kelis metus vienoje loterijoje net didįjį prizą išlošė. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų