Nors garbingo jubiliejaus sulaukusios moters sveikata vis labiau šlubuoja, ji vis dar yra šviesaus proto, noriai bendrauja su kitais Kauno kartų namų gyventojais, ją aplankančia giminaite Liucija Petrauskiene.
Gyvenimas – ne rožėmis klotas
Jau beveik du dešimtmečius E.Rutkūnienę prižiūrinti socialinė darbuotoja Regina Mikalauskienė trumpai papasakojo savo globotinės biografiją.
1913 m. gegužės 28 d. Jono ir Julijos Rutkūnų šeimoje gimusios mergaitės laukė ne rožėmis klotas gyvenimas. Tėvams kūdikį teko auginti baisiomis Pirmojo pasaulinio karo sąlygomis.
Tarpukariu nepriklausomoje Lietuvoje daugiavaikė šeima (3 sūnūs ir 2 dukterys) taip pat vertėsi sunkiai. Elena mažai ragavo mokslo, net nepabaigė pradžios mokyklos. Jauna jauna moteris turėjo iškęsti Antrąjį pasaulinį karą. „Ji gyveno ir dviejose sąjungose – Sovietų ir Europos“, – šyptelėdami pastebėjo susirinkusieji.
Per gyvenimą E.Rutkūnienei teko prižiūrėti vaikus, dirbti ligoninėje. Paskutinė darbovietė – įmonė „Kauno autobusų parkas“. Moteris buvo du kartus ištekėjusi, tačiau vaikų, kad ir kaip norėjo, nesusilaukė.
Senatvėje neturėjo savo kampo
Visą gyvenimą besistengusi būti savarankiška, Elena klajojo iš vienos vietos į kitą, ieškodama savo kampo. Sulaukusi garbaus amžiaus ji apsistojo pas brolį, mažame kambarėlyje, tačiau su juo nelabai sutarė. Todėl, paraginta savo giminaitės L.Petrauskienės, sutiko persikelti į Vilijampolėje įsikūrusius Kauno kartos namus.
„Buvo 1996 m. liepos 16 d. Ją atsivežiau pati su „žiguliuku“. Elenai tuo metu ėjo jau 83 metai. Ji buvo labai guvi, judri, važinėjo į ekskursijas, dalyvaudavo renginiuose, mėgdavo dainuoti – ir dabar padainuoja. Labai gražiai draugavo su čia gyvenusiu Daliuku. Dabar jau jos sveikata silpnesnė, tačiau šiandien graži diena ir nesinori apie tai kalbėti. Va, sėdi dabar graži kaip Anglijos karalienė“, – linksmai nusiteikusi pasakojo R.Mikalauskienė.
Deklamavo eiles ir valgė tortą
Elenos giminaitė L.Petrauskienė taip pat nenorėjo kalbėti apie negandas, apie tai, kad teta „nukentėdavo nuo vyro“.
„Labai džiugu matyti ilgaamžę tetą. Noriu, kad sulauktum dar dviejų gimtadienių ir tada kartu pas mane namuose atšvęstume mano 70-metį “, – palinkėjo L.Petrauskienė.
Kauno kartų namų direktorė Ilona Veronika Klimantavičienė Elenai padovanojo austą gyvybės juostą su simboliniu skaičiumi 100. Kiti namų darbuotojai ir gyventojai, Kauno miesto savivaldybės atstovai jubiliatei padeklamavo daug gražių eilių, padovanojo daug gėlių, paveikslą su Pažaislio vienuolynu, o linksmą šventę vainikavo skanus gimtadienio tortas.
