Baigęs tarptautinių santykių studijas, A.Paleckis kurį laiką sėkmingai darė biurokratinę karjerą, su juo daugelis siejo socialdemokratų partijos ateitį.
Tačiau vėliau, susipykęs su bendražygiais, A.Paleckis įkūrė savo partiją – „Frontą“ – ir daugeliui tapo labiau žinomas kaip mitingo prie Seimo organizatorius. O vėliau A.Paleckis dar labiau šokiravo visuomenę, prakalbęs, kaip sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“.
Portalas 15min A.Paleckio biografiją pristato kiek netradicine forma – pasiremdamas 13 jo paties ištartų citatų, iliustruojančių jo karjerą ir jos vingius.
A.Paleckis ir Europa
„Pabandžiau išsklaidyti gajus mitus apie Europos Sąjungą. Žinoma, Europos Sąjungoje yra biurokratiškumo. Tačiau ji yra ir labai spalvinga.“ (2001 m. balandžio 10 d.)
Dabar patikėti tuo, kad A.Paleckis rašė proeuropietiškas knygas, sunku, tačiau taip buvo. 2001 m. pasirodė A.Paleckio knyga „Ties Europos greitkeliu (Briuselio užrašai)“. Šioje knygoje A.Paleckis aprašė savo pojūčius ir patirtį Briuselio koridoriuose.
Tai nebuvo vienintelė A.Paleckio knyga ES tematika – 2002 m. jis parašė jaunimui skirtą knygą „Mes ir ES“. Patirties A.Paleckis, nors tuomet dar nebuvo sulaukęs net trisdešimtmečio, jau turėjo nemažai.
1994 m. Vilniaus universitete įgijęs žurnalisto ir tarptautinio santykių specialisto diplomą, jis tais pačiais metais pradėjo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje. Joje kuravo santykius su Europos Sąjunga ir jos šalimis narėmis.
1997–2001 m. A.Paleckis dirbo Briuselyje, Lietuvos Respublikos misijoje prie Europos Sąjungos, pirmuoju sekretoriumi. Jis buvo atsakingas už ryšius su Europos Parlamentu, švietimo, mokslo ir kultūros programas, ryšius su žiniasklaida.
2001 m. jis tapo Užsienio reikalų ministerijos Vakarų Europos skyriaus vedėju. Tuomet atrodė, kad jis gali padaryti labai sėkmingą diplomatinę karjerą.
Visgi Iš diplomatijos A.Paleckis pasuko į politiką: 2003 m. pradėjo dirbti Seime. Prieš 2004 m. Seimo rinkimus tuomet vos 33 metų sulaukęs A.Paleckis, įtakingo socialdemokrato Justo Vinco Paleckio sūnus, į Seimo rinkimų sąrašą buvo įrašytas aukštu 16-u numeriu.
Jis buvo vienintelis dar 40-ies metų nesulaukęs politikas, patekęs į pirmąjį A.Brazausko ir A.Paulausko koalicijos „Už darbą Lietuvai“ sąrašo dvidešimtuką.
A.Paleckis ir sausio 13-oji: 1 dalis
„Nemanau, kad Lietuva pasijus geriau ir stipriau ir jos demokratija sustiprės, jei iki mirties tą žmogų laikysime kalėjime“. (2005 m. sausio 31 d.).
2005 m. sausį 20 Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos (ETPA) narių kreipėsi į Seimą, prašydami pirma laiko iš kalėjimo paleisti už Sausio 13-osios perversmo organizavimą nuteistą Mykolą Burokevičių.
Seimo delegacijai ETPA tuomet vadovavo būtent A.Paleckis. Politikas pats šio prašymo nepasirašė, tačiau pareiškė, kad jis yra „svarstytinas“.
Tai jis argumentavo aukščiau minima citata, pridūręs, kad kreipimosi esmė yra „parodyti humanizmą ir žmogiškumą šiam žmogui“.
Tuomet dar niekas nenujautė, kad praėjus penkeriems metams nuskambės kitas A.Paleckio pasisakymas apie Sausio 13-ąją, kuris liūdnai pagarsės visoje Lietuvoje.
A.Paleckis ir Rusija: 1 dalis
„Rusija šiuo laikotarpiu šiek tiek pametusi kelią dėl takelio ir šiek tiek susigundė autoritariniu valdymu. Kol nevėlu, reikia juos grąžinti.“ (2005 m. kovo 14 d.).
Seime A.Paleckis tapo Užsienio reikalų komiteto nariu. Nors dabar šis politikas garsėja dėl savo prorusiškumo, tuomet jis išskirtinėmis simpatijomis šiai valstybei nepasižymėjo.
Tiesa, A.Paleckis siūlė pernelyg aštriai nekritikuoti Rusijos, „kad nepakenktume demokratizacijos procesui, kurio apraiškų yra ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkoje“, buvo užsiminęs, kad ilgalaikėje perspektyvoje Rusijos narystė ES, šiai šaliai tapus kitokiai ir atitinkant reikalavimus, yra „svarstytina“.
Tačiau tuometiniame kontekste tokie pasisakymai nesiskyrė nuo bendro daugelio LSDP narių ir ES kairiųjų požiūrio.
A.Paleckis ir JAV
„Neramu, kai daugumai vokiečių ir slovakų Vladimiras Putinas yra priimtinesnis kaip politikas nei George'as Bushas. Tai nerimą keliančios tendencijos.“ (2005 m. kovo 21 d.).
Antiamerikietiškumu ir simpatijomis Vladimirui Putinui tuomet A.Paleckis taip pat nespindėjo. Tarptautinėje politikoje jis pasisakė už „daugiašališkumą“, tačiau tai atitiko tuometines LSDP nuostatas.
A.Paleckis taip pat viešai apgailestavo, kad ES yra skaldoma vidinių ginčų, ragino „remontuoti aptrupėjusį transatlantinį tiltą“, kalbėjo apie tai, kad ES ir JAV sieja bendros vertybės.
Pirmosios žiežirbos
„Daugelio Vilniaus socialdemokratų ir vilniečių nuomone, koalicija su susikompromitavusio mero partija būtų nenaudinga Vilniaus gyventojams ir mestų šešėlį atsinaujinusiems Vilniaus socialdemokratams. Todėl tokios koalicijos nebus.“ (2007 m. vasario 12 d.).
2006 m. išrinktas Vilniaus socialdemokratų lyderiu, prieš 2007 m. vasarį vykusius savivaldos rinkimus A.Paleckis pradėjo būti minimas ir galimu kandidatu į Vilniaus miesto merus.
Tačiau 2007 m. vasario pradžioje pasirodė pirmieji vieši A.Paleckio ir vyresniųjų socialdemokratų nesutarimų ženklai – dėl požiūrio į tuometinį Vilniaus merą Artūrą Zuoką.
Vyresni socdemai, tarp jų ir Algirdas Brazauskas, A.Zuoką matė kaip galimą porinkiminį koalicijos partnerį. A.Paleckiui tai nepatiko.
A.Paleckis į A.Brazauską 2007 m. vasarį kreipėsi atviru laišku, pranešdamas, kad socialdemokratų ir liberalcentristų, kuriems tuomet vadovavo A.Zuokas, koalicija po rinkimų negalima ir jos nebus. Laiške netiesiogiai užsiminta, kad Vilniaus socialdemokratai spręsdami dėl koalicijos į partijos vadovybės nuomonę gali neatsižvelgti.
Atsakydamas į tokį laišką, A.Brazauskas santūriai paragino A.Paleckį „susilaikyti nuo prognozių“.
A.Paleckis ir R.Paksas
(Apie susitarimą su Rolandu Paksu) „Jeigu mes būtumėme delsę, galėjo būti padarytas susitarimas su Artūru Zuoku, nes ta stovykla irgi nesnaudžia.“ (2007 m. kovo 2 d.)
Vasario 25 d. vykę rinkimai Vilniaus socialdemokratams nebuvo itin sėkmingai – iš 51 galimo mandato Vilniaus savivaldybės taryboje jie gavo tik 6, pagal mandatų skaičių nusileisdami „Tvarkai ir teisingumui“, liberalcentristams bei konservatoriams.
Praėjus vos kelioms dienoms po rinkimų, Vilniaus socialdemokratai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su nušalintojo prezidento Rolando Pakso partija „Tvarka ir teisingumas“. A.Paleckis tuomet teigė, kad delsimas būtų pragaištingas Vilniui. Vėliau R.Paksas minėjo, kad šių derybų metu susitarta, kad A.Paleckis taps vicemeru, o jis pats – meru.
LSDP vadovybės tokia A.Paleckio saviveikla nesužavėjo. Ji netrukus paskelbė, kad susitarimas tebuvęs „ketinimai“ ir „žvalgyba“, o derybos toliau vedamos su visomis partijomis.
Tačiau ir po to A.Paleckis užsiminė R.Paksą laikantis realiausiu kandidatu į Vilniaus merus. Partijos tarybai įvardinus, esą nei A.Zuokas, nei R.Paksas neturėtų būti merais, A.Paleckis pareiškė, kad tai tik partijos, bet ne Vilniaus skyriaus nuomonė.
Situacijai kaistant, Vytenis Andriukaitis A.Paleckį apkaltino „saviveikla“, o A.Brazauskas užsiminė apie galimą jo šalinimą iš partijos.
Galiausiai LSDP Vilniaus skyrius, neklausydamas partijos vadovybės, minimalia balsų persvara balsavo už koaliciją su R.Pakso partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, susitarus, kad meru bus ne R.Paksas, o jo partietis Juozas Imbrasas. J.Imbrasas tapo meru, A.Paleckis – vicemeru. Administracijos direktoriumi tapo tuometinis A.Paleckio šalininkas ir artimas bičiulis Gintautas Paluckas.
Galiausiai LSDP taryba A.Paleckį partijoje paliko, bet pašalino iš Vilniaus skyriaus pirmininkų ir uždraudė jam dvejus metus eiti bet kokias pareigas partijoje.
A.Paleckis ir „MG Baltic“
„2006–2007 metais turėjau didelį tikslą – nuversti Zuoką nuo mero posto ir užbaigti su korupcine sistema Vilniuje. Tą tikslą pasiekiau. Tame triūse pasitelkiau daugybę sąjungininkų. Tarp kurių buvo ir koncerno „MG Baltic“ atstovai.“ (Įrašas „Facebook“, 2018 m. gegužė)
2007 m. Vilniaus savivaldos rinkimai buvo prisiminti 2018 m., kuomet paaiškėjo naujų aplinkybių. Tuomet plačiai nuskambėjusioje politikų ir verslo ryšių istorijoje minėta ir A.Paleckio pavardė.
VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui adresuotame rašte buvo nurodyta, esą prieš 2007 m. savivaldybių rinkimus „MG Baltic“ koncernas parengė planą sustiprinti savo pozicijas Vilniaus mieste ir siekdamas šio tikslo rėmė A.Paleckį. Nors politiko pavardė įvardinta nebuvo, ją buvo galima suprasti iš konteksto.
Komentuodamas situaciją „Facebook“, A.Paleckis pripažino, kad kalbama apie jį, ir nurodė, kad 2006–2007 m. jo politinis tikslas buvo „nuversti Zuoką nuo mero posto“, o „MG Baltic“ buvo jo sąjungininkai.
Taip pat jis pripažino tuo metu bendravęs su Raimondu Kurlianskiu, bet teigė jo spaudimo nepatyręs. Partinių finansų A.Paleckis teigė netvarkęs, bet neatmetantis galimybės, kad „MG Baltic“ galėjo paaukoti lėšų. „Verslo aukas buvo verta priimti, turint didelį – Vilniaus politinio apsivalymo – tikslą“, – rašė jis.
A.Paleckis ir „Frontas“
„Pagal liberastus, viskas yra leista. (...) Tam, kad sustotų valstybės ir visuomenės naikinimas, Lietuvoje kuriasi Frontas. Frontas už kovą prieš klanus ir oligarchus.“ (2008 m. sausio 30 d.)
Iš pradžių sutikęs nusišalinti nuo vadovavimo Vilniaus socdemams ir taip išvengęs pašalinimo iš partijos, A.Paleckis, nepavykus išrinkti naujo pirmininko, toliau ėjo šias pareigas.
Galiausiai, praėjus keturiems mėnesiams, jis pareiškė vėl kandidatuosiąs į skyriaus pirmininkus, už ką V.Andriukaitis jį pavadino „politiku be etikos“.
Rinkimus A.Paleckis laimėjo. Jis ėmė aktyviai reikštis ir nacionaliniais klausimais – pavyzdžiui, pasisakė prieš LEO LT projektą, užsiminė apie „Lietuvos ryto“ galimą nacionalizavimą. Galiausiai 2008 m. pradžioje LSDP taryba nuosekliai „kovotojo su elitu“ įvaizdį ėmusį kurti Algirdą Paleckį pašalino iš partijos.
Pasipiktinęs tuo A.Paleckis iš pradžių ketino kreiptis į teismą, bet galiausiai pasitraukė ir iš Vilniaus vicemero posto bei paskelbė kuriantis naują, socialistinę partiją „Frontas“.
A.Paleckis žadėjo, kad „Frontas" kovos prieš „oligarchų ir klanų valdžią“ ir nebus panašus į jokias kitas partijas, kurios visos iki šiol esą propagavo liberalizmą.
Galiausiai partija buvo įkurta 2008 m. gegužę. 2008 m. birželį A.Paleckis pasitraukė iš LSDP frakcijos Vilniaus savivaldybėje, pareiškęs, kad ši pernelyg paklusni partijos vadovybei.
Dar iki Seimo rinkimų raudonais plakatais ir vėliavomis pasipuošusius „frontininkus“ buvo galima išvysti ne viename mitinge. Tokia veikla ši partija mielai užsiėmė ir vėliau.
Visgi 2008 m. rudenį vykę Seimo rinkimai partijai nebuvo sėkmingi – surinkęs 3,22 proc. balsų, „Frontas“ neperžengė 5 proc. ribos, o vienmandatėje Zarasų-Visagino apygardoje triumfuoti nepavyko ir pačiam A.Paleckiui.
Po rinkimų jis žadėjo, kad „Frontas“ tęs veiklą ir vienys „antisistemines jėgas“. Visgi politinėje arenoje partijai reikšmingų rezultatų pasiekti nepavyko.
A.Paleckis ir riaušės prie Seimo
„Einu į Seimą, įleiskit, policininkai, tam, kad atvesčiau A.Valinską.“ (2009 m. sausio 16 d.).
2009 m. sausio 16 d. vykęs profesinių sąjungų organizuotas mitingas virto riaušėmis – į Seimą skraidė akmenys ir kiaušiniai, dužo Seimo ir aplinkinių namų stiklai, nukentėjo apie 30 žmonių, mitingo dalyviams raminti pareigūnai pasitelkė ašarines dujas, gumines kulkas.
Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad pagal „pirminę informaciją“ riaušes sukėlė būtent A.Paleckis, kurio per megafoną raginami mitinguotojai bandė veržtis į Seimą.
A.Paleckis pareiškė, kad riaušių neorganizavo, žmones kaip tik ramino, ir pridūrė mitingo metu sakęs tik aukščiau minimą frazę.
Taip pat A.Paleckis aiškino, kad „provokacijas“ išprovokavo pareigūnai. A.Paleckį apkaltinus susirinkimų tvarkos pažeidimu riaušių dieną,
Vilniaus miesto 2-ame apylinkės teisme buvo pradėta byla. Teisme A.Paleckis aiškino mitingo neorganizavęs ir žmones per megafoną raginęs tik kaip dalyvis.
Taip pat jis teigė, esą policija neužtikrino tvarkos. Tuo metu policijos atstovai teigė, kad nesankcionuotą mitingą prie Seimo rūmų suorganizavo būtent A.Paleckis, žinojęs oficialaus mitingo scenarijų, iš anksto pasiruošęs ir tyčia į jį įsikišęs. Visgi 2009 m. vasarą Vilniaus 2-asis apygardos teismas A.Paleckį išteisino.
2009 m. susijungę su nedidele socialistų partija, „Frontas“ tapo Socialistiniu liaudies frontu. „Vilką kojos peni, mūsų partiją penės dalyvavimas akcijose“, tuomet pareiškė A.Paleckis.
A.Paleckio veikla toliau radikalėjo, jį buvo galima pastebėti įvairiausiuose mitinguose, pavyzdžiui, dėl pedofilijos bylos tyrimo, prieš JAV intervenciją Libijoje ar prieš konservatorių valdžią. Galiausiai jis tapo nepageidaujamas net profsąjungų mitinguose: 2010 m. gegužės 1 d. su tokio mitingo dalyviais susipešė dėl tribūnos.
A.Paleckis ir Rusija: 2 dalis
„[1940 m. įvykiai buvo] įstojimas į Tarybų Sąjungą ypatingai apsunkintomis aplinkybėmis, kai faktiškai nebuvo kitų alternatyvų – arba su nacistine Vokietija, arba su stalinistine Tarybų Sąjunga.“ (2010 m. sausio 27 d.)
A.Paleckio prorusiškumas ir ryšiai su prorusiškomis, su Kremliumi siejamomis organizacijomis ėmė tapti vis akivaizdesni o jo žodžiai vis dažniau atkartojo Rusijos poziciją.
Taip pat jis ne kartą keliavo į Maskvą, dalyvavo bendruose renginiuose su panašių į savo pažiūrų politikais Latvijoje ir Estijoje.
A.Paleckio veikla atkreipė netgi kaimyninių šalių dėmesį. 2010 m. A.Paleckis su keliais bendraminčiais buvo neįleisti į Estiją, kur ketino protestuoti prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą. Protestą prieš NATO politiką Afganistane organizavo prorusiška Rusijos visuomeninė organizacija „Nakties sargybiniai“.
2010 m. sausio 27 d. A.Paleckis dalyvavo naujai steigiamos organizacijos „Lietuva be nacizmo“ pristatyme, buvo vienas jos steigėjų.
Tuomet jis sakė grėsmę nacizmo idėjų plėtrai Lietuvoje matantis nuo mokyklos suolo. Organizacija, sakė jis, stebės ir kovos su neonacizmo apraiškomis Lietuvoje.
A.Paleckis šios konferencijos metu kvestionavo ir tai, ar 1940 m. Lietuva buvo okupuota, ištaręs citatoje minimus žodžius. Tarptautinės teisės ekspertai jo žodžius apibūdino kaip kone pažodžiui atkartojančius Kremliaus liniją.
2015 m. atlikto 15min tyrimo duomenimis, asociacija „Lietuva be nacizmo“ buvo registruota privačiame bute Vilniaus Žirmūnų rajone ir nurodyta tarp Rusijos organizacijos „Pravfond“, kuri rūpinasi Rusijai palankių kitų šalių visuomeninių organizacijų finansavimu, paramos gavėjų.
Komentuoti, kiek pinigų gavo iš „Pravfond“, A.Paleckis tuomet 15min nenorėjo.
Lietuva be nacizmo“ yra susijusi su Prancūzijoje registruota organizacija „Pasaulis be nacizmo“. Tai tarptautinė organizacija, kuri vienija prorusiškus veikėjus Baltijos šalyse, Moldovoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV.
Jos prezidiumą ir kitus valdymo organus sudaro daugiausiai rusų tautybės asmenys, bet netrūksta ir kitų tautų atstovų. „Pasaulio be nacizmo“ valdymo organuose figūravo ir A.Paleckis.
A.Paleckis ilgai buvo Kremliaus finansuojamos organizacijos „Pasaulis be nacizmo“ prezidiumo narys. Tiesa, prieš 2016 m. Seimo rinkimus politikas deklaravo 2016 m. liepą. šias pareigas palikęs.
A.Paleckis ir sausio 13-oji: 2 dalis
„Saviškiai šaudė į savus.“ (2010 m. gruodžio pabaiga).
Garsiausią savo frazę A.Paleckis ištarė likus porai savaičių iki sausio 13-osios įvykių dvidešimtųjų metinių.
Tada tiesioginiame radijo eteryje A.Paleckis pareiškė, kad sausio 13-ąją, sovietinei kariuomenei stengiantis nuversti Lietuvos valdžią, „saviškiai šaudė į savus“. Toks pasisakymas sulaukė didelio pasipiktinimo.
Seimo narys Kęstutis Masiulis dėl A.Paleckio pareiškimo kreipėsi į prokororus, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sovietų agresijos neigimo, o vėliau byla buvo perduota teismui. A.Paleckio brolis Rimvydas Paleckis atsiprašė už brolio veiksmus, apgailestavo dėl jų ir A.Paleckio tėvas Justas Vincas.
Duodamas parodymus teismui, A.Paleckis aiškino turįs liudytojų, be to, rėmęsis šaltiniais, tokiais kaip knyga „Durnių laivas“.
Buvęs krašto apsaugos ministras Andrius Butkevičius, pakviestas liudyti, pareiškė, kad jokių ginklų TV bokšte apskritai nebuvo, o A.Paleckio kalbos – išsigalvojimai, politinės reklamos noras ir „politinių draugelių Rusijoje“ prašymų vykdymas.
Kiti politikai ir ekspertai taip pat svarstė, kad A.Paleckio kalbėti apie šią temą, matyt, paprašė Rusija, kur ši versija paplitusi seniai. A.Paleckis po to buvo ne kartą cituojamas Rusijos žiniasklaidoje, sausio 13-osios byla, remiantis jo žodžiais, pristatoma kaip sufabrikuota.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas A.Paleckį iš pradžių dėl sovietų agresijos neigimo išteisino, bet prokurorai nuosprendį apskundė.
Tuomet apeliacinė instancija Vilniaus apygardos teismas A.Paleckį pripažino kaltu, jis buvo įpareigotas sumokėti 10 400 litų baudą. Galiausiai Lietuvos Aukščiausiasis teismas pripažino, kad apeliacinės instancijos sprendimas ir paskirta bausmė buvo pagrįsta, taip 2013 m. sausio 22 d. padėdamas galutinį tašką byloje.
A.Paleckis iškart pareiškė, kad skųsis Europos Žmogaus Teisių Teismui Strasbūre. Lietuvos teisinę sistemą jis vadino supuvusia, o valdžią – korumpuota.
A.Paleckis ir Naujoji Vilnia
„Partijos vadovybė pervertina mitingų reikšmę ir nepakankamai įvertina rinkiminio parlamentinio kelio svarbą.“ (2016 m. sausio 21 d.).
Taip kalbėjo A.Paleckis, 2016 m. pranešdamas apie pasitraukimą iš Socialistinio liaudies fronto, kurio pirmininku nebuvo jau nuo 2014 m. Pasitraukęs iš partijos, jis bandė patekti į Seimą kaip nepriklausomas kandidatas ir buvo arčiau, negu daugelis tikėjosi.
2016 m. Seimo rinkimuose A.Paleckis daugelį nustebino, laimėjęs pirmąjį turą Naujosios Vilnios apygardoje. Už jį balsavo 23,08 proc. atėjusiųjų balsuoti rinkėjų. Jo konkurentė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Monika Navickienė surinko 22,99 proc. balsų.
Vyriausioji rinkimų komisija pripažino, kad prieš rinkimus A.Paleckis papirkinėjo rinkėjus teikdamas nemokamas teisines konsultacijas, tačiau kadangi pažeidimas nebuvo šiurkštus, jam neuždraudė dalyvauti rinkimuose.
Pats politikas tvirtino, kad tokių paslaugų teikimas yra tęstinė jo, kaip įstaigos „Visuomeninių projektų centras“ vadovo, veikla. Tačiau bent jau viešojoje erdvėje informacijos, kad A.Paleckis būtų teikęs tokias konsultacijas iki rinkimų, nepasirodė.
Biografijoje A.Paleckis nurodė, kad yra viešosios įstaigos „Visuomeninių projektų centras“ vadovas, taip pat dalyvaujantis asociacijos „Lietuva be nacizmo“ veikloje ir dirbantis pagal autorines sutartis. Oficialiai per metus jis deklaravo gavęs vos 2320 EUR pajamų.
Internete prasidėję gausūs raginimai Naujosios Vilnios apygardos rinkėjams mobilizuotis, kad A.Paleckis nepatektų į Seimą, taip pat vienas po kito pasipylę kitų politikų, tarp jų ir Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, raginimai palaikyti A.Paleckio oponentę Moniką Navickienę atnešė vaisių.
Antrajame ture A.Paleckis pralaimėjo M.Navickienei. Ji surinko 51,75 proc. rinkėjų balsų, A.Paleckis – 45,51 proc. rinkėjų balsų.
A.Paleckis ir įvykių tėkmė
„Įvykių tėkmė žaisminga, nenuspėjama ir staigi, kaip vaikas, o jo kūrybą netrunka nuplauti laikas ir kitos stichijos.“ (Įrašas „Facebook“ 2018 m. spalio 22 d.)
Praradęs daugelį tribūnų ir nutraukęs ryšius su daugeliu buvusių bendraminčių, savo nuomonę apie politinius įvykius politikas kartais išreikšdavo savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje.
Filosofine įžvalga apie įvykių tėkmės žaismingumą A.Paleckis pasidalino spalio 22 dieną – dar nežinodamas, kad netrukus bus sulaikytas už įtariamą šnipinėjimą Rusijai. Pastaraisiais metais politikas „Facebook“ nebuvo itin aktyvus – per 2018 m. paskelbė apie 15 viešų įrašų.
Beveik visi A.Paleckio įrašai atkartojo Rusijos valdžios palaikomą naratyvą – A.Paleckis abejojo, ar Skripalius išties nunuodijo Maskva, šaipėsi iš D.Grybauskaitės, Lietuvą vaizdavo kaip atsilikusią ir nesėkmingą šalį, ragino suvokti Rusijos unikalumą lyginant su Vakarais ir pan.
Pavyzdžiui, 2018 m,. birželį jis rašė: „Šiandien 30 metų, kaip susikūrė Sąjūdis. Taikliausiai parašė vienas internautas: žadėjo mums Švediją, o išėjo bananų respublika. Pridursiu: tik vietoj diktatorių – klounai.“
Ypatingo populiarumo A.Paleckis nesulaukdavo: vos keli jo įrašai peržengė 100 „like“ ribą.
A.Paleckio citatos rastos BNS archyvuose.
