Kiek kūdikių Lietuvoje kasmet gimsta motinoms, kurios pačios dar yra paauglės ar ką tik peržengė paauglystės slenkstį? Kaip keičiasi situacija šioje srityje, ar turime kuo pasigirti?
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip: Statistikos departamento duomenys rodo, kad per pastaruosius 10 metų gimdančių 15–19 metų moterų skaičius sumažėjo du su puse karto, o 15–19 metų motinų, besidarančių abortus, skaičius per tą patį laiką sumažėjo tris su puse karto.
Tačiau detalesnis žvilgsnis į statistiką parodo, kad imant trumpesnį laiko tarpą – pastaruosius penkerius metus – ir kreipiant dėmesį tik į pačias jauniausias merginas, kurios gimdo dar nesulaukusios pilnametystės, teigiamų poslinkių beveik nematyti.
Apie tai, kad skubėti džiaugtis pergalėmis kovoje su nepilnamečių nėštumu dar per anksti, kalba ir sociologė, Lietuvos socialinių tyrimų instituto jaunesnioji mokslų darbuotoja Vaida Tretjakova. Ji pažymi, kad pačių jauniausių ir labiausiai pažeidžiamų merginų grupėje gimdymų skaičius mažėja daug lėčiau, ir atkreipia dėmesį į ryškius skirtumus tarp gimdančių paauglių skaičiaus didžiuosiuose miestuose ir kaimiškose savivaldybėse.
Kas šimtojo kūdikio motina – nepilnametė
Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. 15–17 metų merginoms gimė 288 kūdikiai, dar 6 kūdikiai gimė jaunesnėms negu 15 metų motinoms.
Iš viso Lietuvoje 2016 m. gimė 30 623 kūdikiai, tad nepilnamečių merginų kūdikiai sudarė 0,9 proc. visų gimdymų.
Statistikos departamentas pateikė ir šios amžiaus grupės gimdymų statistiką nuo 2012 m. Iš jos matyti, kad gimdančių 15–17 metų merginų skaičius 2012–2016 m. mažėjo, bet nežymiai: 2012 m. kūdikius pagimdė 359 15–17 metų merginos, 2013 m. – 345, 2014 m. – 302, 2015 m. – 291.
Be to, imant tik pačias jauniausias – 15 metų ir jaunesnes merginas – situacija apskritai pablogėja. 2016 m. gimdė 29 penkiolikmetės ir jaunesnės merginos, 2012 m. – 33.
Tiesa, statistikoje dažniau imama ne 15–17 metų, o kiek platesnė 15–19 metų imtis, 18-metes ir 19-metes merginas priskiriant paauglių kategorijai. Statistikos departamentas pateikė ir šios amžiaus grupės gimdymų statistiką nuo pat 2001 m.
Vertinant rezultatus iš penkiolikos metų perspektyvos, jau matyti akivaizdus situacijos pagerėjimas. 2016 m. 15–19 metų motinoms gimė 1016 vaikų. Šioje amžiaus grupėje gimdymų skaičius nuosekliai mažėjo ir per penkiolika metų krito beveik tris kartus. 2001 m. šios amžiaus grupės motinoms gimė 2762 kūdikiai, 2006 m. – 2480, 2011 m. – 1432.
Bendras gimusių vaikų skaičius Lietuvoje visu šiuo laikotarpiu kasmet buvo panašus: kasmet gimdavo ne mažiau negu 29 510 (2013 m.) ir ne mažiau negu 31 475 (2015 m.) vaikai.
Jaunesnių negu 15 metų moterų amžiaus grupėje gimdymų skaičius nuo 2001 m. tai kilo, tai krito. Mažiausiai kartų jaunesnės negu 15 metų moterys gimdė 2012 m. (3), daugiausia – 2004 m. (16).
Abortų skaičius taip pat mažėjo
Galbūt gimdymų skaičius mažėja dėl to, kad išaugo abortų skaičius? Bent jau oficiali statistika rodo, kad taip nėra: abortų skaičius 15–19 metų amžiaus grupėje 2001–2016 m. taip pat nuosekliai mažėjo.
2016 m. Lietuvoje motinos sprendimu buvo įvykdyti 335 abortai 15–19 metų amžiaus merginoms. 2001 m. abortų šioje amžiaus grupėje buvo trigubai daugiau – 1002. Nuo tada jų skaičius nuosekliai mažėjo: 2006 m. abortų šioje amžiaus grupėje buvo 885, 2011 m. – 687.
Ypač ryškiai santykinis abortų skaičius sumažėjo per pastaruosius penkerius metus. Jei 2011 m. 15–19 metų amžiaus grupėje vienam abortui motinos sprendimu tekdavo du gimdymai, tai 2016 m. vienam abortui jau teko trys gimdymai.
Kaip paauglių nėštumų situaciją vertina mokslininkai?
V.Tretjakovos teigimu, tarptautinėje praktikoje siekiant įvertinti paauglių nėštumų situaciją naudojami keli rodikliai. Vienas pagrindinių – vadinamasis paauglių gimdymo rodiklis, rodantis, kiek gyvų kūdikių gimė 1000-iui 15–19 metų amžiaus moterų.
Kitas paauglių nėštumų situaciją vertinantis rodiklis – paauglių nėštumų rodiklis, kuris atsižvelgia ne tik į gyvų gimusių kūdikių skaičių, bet taip pat ir į negyvų gimusių kūdikių, savaiminių persileidimų, dirbtinių abortų skaičių.
„Vis dėlto tyrėjams prieinama informacija tik apie legaliai atliktus nėštumų nutraukimus, be to, neretai ji būna netiksli, nepatikima, oficialiai užregistruojama mažiau dirbtinių abortų, nei atlikta, ir taip toliau“, – sako V.Tretjakova.
V.Tretjakovos teigimu, per pastaruosius dvidešimt metų bendras paauglių gimdymo rodiklis Lietuvoje sumažėjo net tris kartus – nuo 41,7 kūdikių tūkstančiui 15–19 metų amžiaus moterų 1994 m. iki 13,7 kūdikių 2014 m. Paauglių nėštumo rodiklis 2011 m. siekė apie 19 atvejų tūkstančiui 15–19 metų amžiaus moterų.
Kaip sociologai aiškina paauglių nėštumų priežastis ir tendenciją jų skaičiui mažėti? Pasak V.Tretjakovos, paauglių nėštumų priežastys ir raiška besivystančiose ir industrializuotose valstybėse iš esmės skiriasi.
Besivystančiose valstybėse, sako V.Tretjakova, paauglių nėštumai yra ankstyvų santuokų pasekmė, o daugelis vaikų yra laukti ir norimi. Todėl, sprendžiant paauglių nėštumų problemą tokiose valstybėse, pagrindinis dėmesys skiriamas vaikų santuokų eliminavimui.
Industrializuotose, išsivysčiusiose valstybėse, jos teigimu, paauglių nėštumas dažniausiai būna nepageidaujamas ir nesusietas su santuoka. „Todėl išsivysčiusiose valstybėse akcentuojamos reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumo, pasiekiamumo paaugliams problemos“, – pažymi mokslininkė.
Lietuvą, V.Tretjakovos teigimu, galima priskirti antrajam tipui, nes čia jau ilgą laiką didžioji dalis vaikų, kurių susilaukia 19 metų ir jaunesnės merginos, gimsta ne santuokoje. Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. ne santuokoje gimė 75 proc. vaikų, kurių mamoms buvo 16–19 metų.
Anksčiau 15min rašė, kad nepilnamečių santuokų Lietuvoje skaičius taip pat mažėja. 2016 m. susituokė 66 nepilnamečiai (62 moterys ir 4 vyrai). Tai – penkiskart mažiau tokių santuokų negu 2000 m., kai susituokė 374 nepilnamečiai (25 vyrai ir 349 moterys), ir triskart mažiau tokių santuokų negu 2006 m., kai susituokė 200 nepilnamečių (11 vyrų ir 189 moterys). Tiesa, pastaraisiais metais tokių santuokų skaičius jau mažėja tik nežymiai.
Džiaugtis dar per anksti
V.Tretjakovos teigimu, mažėjančio bendro paauglių gimdymo rodiklio vis dėlto nereikėtų skubėti interpretuoti kaip gimstamumo paauglystėje situacijos gerėjimo. Pasak jos, svarbu pažymėti, kad didžiausią įtaką rodiklio mažėjimui turi teigiami pokyčiai vyresnėje – 18–19 metų amžiaus moterų grupėje. O 15–17 metų grupėje situacija iš esmės negerėja jau seniai.
„Pačioje pažeidžiamiausioje, jauniausio amžiaus – 15–17 metų – merginų grupėje gimstamumo rodikliai mažėjo ne taip sparčiai. Be to, daugiau nei dešimtmetį jie iš esmės nekinta – 2001 m. tūkstančiui 15–17 metų amžiaus merginų teko 8,5 kūdikio, 2014 m. – 6,2“, – pažymi V.Tretjakova.
Jos teigimu, tai rodo visos visuomenės prokreacinės elgsenos modelio pokyčius – planuotas pirmo vaiko susilaukimas atidedamas vyresniam amžiui. Tačiau neplanuotų nėštumų tarp nepilnamečių problema išlieka aktuali.
Dar vienas labai svarbus aspektas, pasak V.Tretjakovos – dideli skirtumai tarp paauglių gimdymo rodiklio kaimo ir miesto vietovėse.
„Kaime rodiklis beveik dukart didesnis nei mieste, o kai kuriose kaimiškose savivaldybėse – 4 ar net 5 kartus didesnis nei Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybėse.
Kaime rodiklis beveik dukart didesnis nei mieste, o kai kuriose kaimiškose savivaldybėse – 4 ar net 5 kartus didesnis nei Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybėse.
Kai kuriose savivaldybėse rodiklis siekia net 36 ir 31 kūdikius 1 tūkst. 15–19 metų amžiaus moterų, taigi atitinkamai 2,6 ir 2,2 karto daugiau nei rodiklis visos šalies mastu“, – sako V.Tretjakova.
Ji pažymi, kad dauguma aukštu paauglių gimdymo lygiu išsiskiriančių savivaldybių pasižymi prasčiausiais ekonominiais ir socialiniais rodikliais. Todėl tikėtina, kad šiose savivaldybėse paaugliams sunkiau tiek įgyti išsilavinimą, tiek gauti reprodukcinės sveikatos paslaugas.
„Galima daryti prielaidą, kad gimstamumo paauglystėje teritorinė raiška Lietuvoje yra socialinių ir ekonominių nelygybių tarp šalies regionų atspindys, susijusi su mažesnėmis ekonominėmis, socialinio mobilumo, išsilavinimo įgijimo galimybėmis bei nepakankamu reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumu paaugliams tam tikruose šalies regionuose“, – sako V.Tretjakova.
Palyginti su Europa, turime kur tobulėti
Kaip Lietuva pagal paauglių gimdymo lygį atrodo, palyginti su kitomis šalimis? Gana neblogai, bet dar yra kur tobulėti. Pasak V.Tretjakovos, vertinant ES šalių kontekste paauglių gimdymo lygis Lietuvoje (13,7 kūdikių tūkstančiui 15–19 metų amžiaus moterų) yra vidutinis, o pasaulio mastu šis rodiklis yra vienas žemiausių.
„Aukštu gimstamumo paauglystėje lygiu (daugiau nei 80 kūdikių 1 tūkst. 15–19 metų amžiaus moterų) pasižymi dauguma Afrikos šalių, dalis Lotynų Amerikos šalių, keletas Azijos šalių. Vidutinis lygis (nuo 19 iki 80 kūdikių) fiksuotas Azijoje, Lotynų Amerikoje, Karibų jūros regione, kai kuriose Europos šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žemu gimdymo paauglystėje lygiu (mažiau nei 19 kūdikių) pasižymi beveik visos Vakarų ir Šiaurės Europos šalys, Kanada, Australija, Kinija, Japonija ir dalis Šiaurės Afrikos šalių“, – teigė sociologė.
Europos Sąjungos vidurkis, sako V.Tretjakova, 2014 m. siekė 11,5 kūdikio 1 tūkst. 15–19 metų moterų, tad buvo tik nežymiai mažesnis už Lietuvos situaciją. Tačiau, atkreipė ji dėmesį, šį rodiklį kilsteli dideli Rytų ir Vidurio Europos šalių, ypač Bulgarijos ir Rumunijos, rodikliai, tad jo nederėtų laikyti orientyru.
„Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse, išskyrus Jungtinę Karalystę, rodiklio vertės dažnu atveju yra du–keturis kartus mažesnės nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Danijoje 2014 m. paauglių gimdymo rodiklis siekė 3,7 kūdikius 1 tūkst. 15–19 metų amžiaus moterų, Švedijoje – 5, Belgijoje – 6,9, Suomijoje – 7,2“, – pažymi sociologė.
Dar didesni skirtumai išryškėja, jos teigimu, lyginant gimstamumo rodiklius jauniausioje amžiaus grupėje: Lietuvoje tūkstančiui 15–17 metų merginų teko 6,2 kūdikiai, o Danijoje, Nyderlanduose, Švedijoje šios amžiaus grupės merginų rodikliai svyravo nuo 1,1 iki 1,5.
„Taigi Lietuvoje yra didelis rezervas gimstamumui paauglystėje mažėti, ypač atsižvelgiant į tai, kad pastaruosius ketverius metus rodiklis iš esmės nekinta. Tokia raidos stagnacija vertintina neigiamai“, – apibendrindama pažymi V.Tretjakova.
Sociologės teigimu, mokslininkai paauglių gimdymo rodiklio skirtumus tarp skirtingų pasaulio regionų ir šalių sieja ne tik su socialiniais ar kultūriniais, bet ir ekonominiais veiksniais.
„Viena vertus, vaiko susilaukimas paauglystėje tiek paauglei, tiek jos vaikui padidina riziką patirti socialinę ir ekonominę atskirtį ateityje. Kita vertus, šiuo metu vis dažniau pripažįstama, kad egzistuoja ir atvirkštinis ryšys – socialinė ar ekonominė atskirtis yra svarbus gimdymo paauglystėje veiksnys“, – pabrėžia V.Tretjakova.