Tačiau pusei tokių neatlygintinų pagalbininkų parlamento rūmų durys visada atviros, rašo „Lietuvos žinios“.
Kiekvienam Seimo nariui skirti trys padėjėjų-sekretorių, kuriems algą moka parlamento kanceliarija, etatai. Visuomeniniais pagrindais dirbančių pagalbininkų skaičius neribojamas.
Daugiausia tokių padėjėjų turintys tautos išrinktieji aiškina, kad be neatlygintinų pagalbininkų jie – kaip be rankų. Esą gausi armija padeda palaikyti ryšį su rinkėjais. Tačiau ne paslaptis, kad visuomeninio padėjėjo statusu neretai naudojamasi įveikiant įvairias kliūtis, kurios paprastam žmogui per didelės.
Informacija, kas be atlygio konsultuoja premjerą Andrių Kubilių, laisvai prieinama Vyriausybės interneto tinklalapyje. Parlamentarų visuomeninių padėjėjų pavardės viešai neskelbiamos.
Seimo kanceliarija „Lietuvos žinioms“ pateikė tokių talkininkų sąrašą, tačiau jame – tik pavardės. Kanceliarijos atstovai tikina, kad šie tautos išrinktųjų pagalbininkai neprivalo jai teikti duomenų apie pagrindinę darbovietę ir einamas pareigas.
Seimo nariams iš viso talkina 601 visuomeninis padėjėjas. Pagal galiojančią tvarką tik trys vienam parlamentarui be atlygio dirbantys asmenys turi teisę gauti leidimus nuolat lankytis parlamente. Tokius leidimus turi 293 visuomeniniai padėjėjai. Prieš išduodant šiuos leidimus parlamentarų pasirinktų pagalbininkų patikimumas netikrinamas.
„Visuomeniniai padėjėjai – Seimo narių žmonės. Jeigu sulauktume kreipimųsi, patikrintume, bet niekas nesikreipia“, – sakė Vadovybės apsaugos departamento direktorius Raimundas Kairys.
Pagal neatlygintinų talkininkų skaičių absoliutus Seimo rekordininkas – Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. Jis turi 34 visuomeninius padėjėjus. Dauguma jų – „darbiečių“ jaunimas.
„Kai su visa jaunimo komanda dalyvavome rinkimuose į Seimą, buvome susitarę, kad mūsų tikslas – ne kiekvienam atskirai patekti į Seimą, o dirbti išvien, kad įvykdytume programą. Nemažai padėjėjų – jaunimo organizacijos „Darbas“ nariai“, – aiškino V.Gapšys.
Pasak „darbiečio“, visuomeniniai padėjėjai jam atstovauja miestuose ir rajonuose, organizuoja įvairius renginius.
24 visuomeniniai padėjėjai talkina žemės ūkio ministrui Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovui Kaziui Starkevičiui.
Kiek mažiau pagalbininkų – 20 – turi socialdemokratas Edmundas Jonyla. Jis tvirtino, kad kiekvienas talkininkas jam labai reikalingas.
„Į Seimą buvau išrinktas vienmandatėje Raseinių apygardoje, tad visuomeniniai padėjėjai padeda palaikyti ryšį su rinkėjais. Jeigu kam nutinka bėda, iškart sužinau ir stengiuosi padėti. Be padėjėjų operatyviai gauti informacijos apie įvykius rajone būtų sunku“, – sakė E.Jonyla.
Panašiai kalbėjo šešiolikos visuomeninių padėjėjų paslaugomis besinaudojantis TS-LKD frakcijos narys Petras Luomanas.
„Mano rinkimų apygarda mišri: ir miesto, ir kaimo, reikia daug dalykų sužiūrėti. Dalis žmonių patys pasisiūlė neatlygintinai padėti, kai kurių paprašiau tapti visuomeniniais padėjėjais“, – tikino jis.
Parlamentaras sakė sostinėje neturintis nė vieno visuomeniniais pagrindais dirbančio padėjėjo.
15 visuomeninių padėjėjų turintis Seimo TS-LKD frakcijos narys Antanas Matulas LŽ tvirtino, kad jam padeda ne tik partijos nariai ar nepartiniai, bet ir kitų politinių jėgų, net socialdemokratų, atstovai.
„Mano visuomeniniai padėjėjai dirba Pasvalio ir Panevėžio rajono seniūnijose. Jie mane informuoja apie problemas, kurių nesprendžia seniūnija. Pavyzdžiui, jei kur nors veikia nelegali alkoholio pardavimo vieta, į kurią vietos valdžia numoja ranka“, – apie padėjėjų veiklą pasakojo A.Matulas.
Didžioji dalis Seimo narių turi vos vieną ar kelis visuomeniniais pagrindais dirbančius padėjėjus. Keletui parlamentarų neatlygintinai talkina kiek daugiau nei dešimt padėjėjų.
Kai kurie tautos išrinktieji, pavyzdžiui, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, jų paslaugomis nesinaudoja.
