„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 05 25

141 tūkst. eurų už nukirstą ąžuolą: bauda dar nesumokėta, bet ar paskaičiuota teisėtai?

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas trečiadienį apsilankęs pas aplinkos ministrą Simoną Gentvilą sakė, kad už Ceikinių gatvėje nukirstą šimtametį ąžuolą jau paskirta bauda – 141 tūkst. eurų. Ir esą nuo jos apmokėjimo priklausys požiūris į vystytoją, ar pastarasis išties nuoširdžiai gailisi, ką padaręs. „Rinktinės NT“ kol kas nesako, ar baudą sumokės. Tuo tarpu teismas, spręsdamas kitos įmonės ginčą su savivaldybe, išaiškino, kad metodika, pagal kurią bauda ir apskaičiuota, patvirtinta viršijant įgaliojimus.
Nukirsto ąžuolo pjaustymo darbai
Nukirsto ąžuolo pjaustymo darbai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Po šeštadienio įvykio ir pirmadienį mūsų išsiųsto kreipimosi į Generalinę prokuratūrą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savavaldžiavimo. Savivaldybė pagal savo tvarką taip pat yra paskaičiavusi atkuriamosios vertės baudą ir ta suma susidarė 141 tūkst. eurų.

Bauda jau yra pateikta sklypo savininkui, vystytojui, tikimės greito jos apmokėjimo. Tai bent kažkiek parodytų jų nuoširdų atgailavimą šitoje situacijoje, kas iš jų komunikacijos kelia tikrai didelę abejonę“, – trečiadienį po susitikimo su aplinkos ministru S.Gentvilu žurnalistams sakė V.Benkunskas.

Plačiau: V.Benkunskas: ąžuolą Vilniaus centre nupjovusiai įmonei – 141 tūkst. eurų bauda.

Analizuoja informaciją

„Rinktinės NT“ atstovai kol kas nedaugžodžiauja.

„Šią informaciją gavome. Ją analizuosime. Stengiamės palaikyti ryšį su visomis institucijomis visais aktualiais klausimais“, – teigiama jų atsiųstame komentare, paklausus, ar ketina šią paskirtą baudą sumokėti.

Pagal galiojančią tvarką Aplinkos apsaugos departamento paskirta bauda už šį ąžuolą bendrovei nesieks nė 3 tūkst. eurų.

Teismo verdiktas: metodika neteisėta

Gali būti, kad strimgalviais baudos nekilnojamojo turto vystytojai nemoka ir matydami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) gegužės 24-osios nutartį, kuria teismas išsprendė kilusį administracinį ginčą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. įsakymu patvirtintos Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodikos (Metodika) teisėtumo.

Kaip rašoma teismo pranešime, Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl žalos, padarytos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eikos statyba“ pažeidus trikamienio karpotojo beržo šaknis, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas ištirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu patvirtintos Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodikos atitiktį Želdynų įstatymo nuostatoms.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta Metodika priimta viršijant kompetenciją, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymui ir Lietuvos Respublikos želdynų įstatymui.

„LVAT pabrėžė, jog metodikas, susijusias su želdinių atkuriamosios vertės ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu, tvirtina Aplinkos ministerija. Anot LVAT, savivaldybės institucijų kompetencijai klausimas dėl žalos, padarytos dėl pažeistų ar žuvusių želdinių, apskaičiavimo srityje expressis verbis nėra priskirtas, jis taip pat savivaldybės institucijoms nėra deleguotas Vyriausybės, todėl nagrinėjamu atveju savivaldybė (savivaldybės institucija), patvirtindama Metodiką, kurioje nustatomas žalos (nuostolių) apskaičiavimo mechanizmas ir formulė, veikė viršydama jai priskirtą kompetenciją.

Nagrinėjamu atveju įstatymuose nesant įtvirtintos galimybės (teisės, pareigos ar funkcijos) priimti ir patvirtinti Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodiką, atsakovas veikė neteisėtai, t. y. ultra vires (viršijant įgaliojimus)“, – rašoma teismo pranešime.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad „pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta Metodika priimta viršijant kompetenciją, todėl yra neteisėta ir naikintina kaip prieštaraujanti Viešojo administravimo įstatymui, Aplinkos apsaugos įstatymui“.

Ar tokiu atveju teisėta Vilniaus miesto savivaldybės paskirta 141 tūkst. eurų bauda bendrovei „Rinktinės NT“?

Vilniaus savivaldybė nesitraukia

Vilniaus miesto savivaldybė tikina besijaučianti teisi šioje situacijoje, nes esą teisės aktai jau keitėsi ir dabar galiojantys savivaldai suteikia daugiau galių saugoti savo želdynus.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Nukirsto ąžuolo pjaustymo darbai
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Nukirsto ąžuolo pjaustymo darbai

„Nors Teismai konstatavo, kad tuo metu, kai buvo priimta metodika, tam nebuvo pakankamo nacionalinio teisinio reguliavimo, šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės teisingą kryptį ir veiksmus žalos užkardymo link patvirtina tai, kad nuo šių metų gegužės 1 d. įsigalioję teisės aktai numato papildomas teisines priemones savivaldybėms dėl želdinių apsaugos.

Be to, dabartinė Aplinkos ministerijos vieša pozicija taip pat rodo, kad ministerija palaiko sostinės savivaldybės veiksmus želdinių klausimu ir ketina skubiai pakoreguoti teisės aktus, leidžiančius pačioms savivaldybėms saugotinais želdiniais pripažinti platesnį želdinių skaičių ir nustatyti adekvačius įkainius už kertamus medžius.

Dėl to Vilniaus savivaldybė, siekdama užtikrinti didesnius Vilniaus miesto gamtos apsaugos svertus, ketina artimiausiame Tarybos posėdyje birželio 7 d. priimti visus tam reikalingus sprendimus“, – teigiama 15min pateiktame Vilniaus savivaldybės komentare.

Tikimės, kad reaguodami į savo veiksmų mastą ir visuomenės, politikų bei institucijų pasipiktinimą, vystytojai atlygins 141 tūkst. eurų žalą už šį medį.

Dėl Ceikinių gatvėje nukirsto ąžuolo savivaldybė irgi trauktis neketina: „Vertinant situaciją dėl nukirsto ąžuolo Ceikinių gatvėje, tikimės, kad reaguodami į savo veiksmų mastą ir visuomenės, politikų bei institucijų pasipiktinimą ir šių veiksmų pasmerkimą, vystytojai atlygins apskaičiuotą 141 tūkst. eurų žalą už šio medžio nukirtimą.

Manome, tai būtų mažiausia, ką bendrovė galėtų padaryti dėl bendruomenės interesų. Kol kas bauda nėra sumokėta.“

Savivaldybė taip pat teigia, kad yra ir kitų būdų, siekiant išsireikalauti žalą iš vystytojų.

„Jei baudžiamasis procesas vystysis sėkmingai, išlieka teisė reikalauti žalos atlyginimo teikiant civilinį ieškinį baudžiamajame procese. Taip pat yra galimybė taikyti administracinę teiseną vystytojo atžvilgiu“, – paaiškino savivaldybės atstovai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs