– Šiandien Kinijos ambasadoje Lietuvoje vyko spaudos konferencija. Neįvyko prognozuotas scenarijus ir Kinija nenutraukė diplomatinių santykių su Lietuva. Kodėl taip įvyko, kaip manote?
– Mes tikrai nenorėtume komentuoti spaudos konferencijos, kurioje nedalyvavome ir iš kurios nebuvo jokių naujų žinių. Ką mes turime – tąsa to status quo, kuris tęsiasi jau nuo vasaros pabaigos, kai mūsų ambasadorė buvo atšaukta. Nieko naujo neišgirdome.
Ar tai nėra naujiena, kad Kinija nenutraukė ryšių su Lietuva? Tai prognozavo tiek Kinijos valstybinė žiniasklaida, tiek ir mūsų politologai.
Mums tai nėra naujiena.
– Kinijos ambasados atstovas kalbėjo, kad Kinija kvietė Lietuvą kalbėtis, bet Lietuva jokio atsakymo nepateikė. Ar išties buvo toks įvykis ir mes nereagavome?
– Nenorėčiau dabar išsakyti nuomonių apie kitų šalių diplomatus, bet tikrai nebuvo taip, kad nebūtume norėję kalbėtis ir nebūtume siūlę kalbėtis.
– Suprantu jūsų nenorą komentuoti. Pakalbėkime apie prognozes tolesnio bendradarbiavimo. Kiek giliai ir kiek daug gali Lietuvą spausti Kinija? Ar blogiausia būtų nutraukti diplomatiniai ryšiai?
– Jūs įvardijote, kad giliausia spaudimo riba – diplomatinių santykių nutraukimas. Taigi, politinėje plotmėje matome, kad išlaikoma būklė, kuri galioja nuo vasaros pabaigos, o kitose srityse matysime, kaip reikalai klostytis.
Iš tiesų, reikia stebėti situaciją ir į ją operatyviai reaguoti, bet kol kas didesnių poslinkių nuo tos padėties, kuri galiojo nuo pavasario, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“, nematome.
– Kai sužinojome, kad Lietuvoje ketina įsisteigti Taivano atstovybė, kai kurie politologai komentavo, jog tai perteklinis žingsnis, buvo ir palaikiusiųjų. Ar jums buvo situacijų, kai pagalvojote: „Mes čia per smarkiai“?
– Galvoti, kad ką nors nusprendei per smarkiai, gali tuomet, jei neapsvarstomos sprendimo implikacijos ir galimos pasekmės. Apie tai buvo galvojama daug ir atidžiai, tariamasi su sąjungininkais, partneriais, kol kas visos reakcijos yra tokios, kokias buvo galima prognozuoti.
