Daugiau nei metus šalies Vyriausybei vadovaujantis politikas vertinamas ypač prieštaringai. Vieni jį ir jo ministrų kabinetą giria už nedžiuginančius, bet sunkmečiu reikalingus sprendimus. Kiti kaltina dėl mokesčių pakėlimo, augančio nedarbo ir netgi vadina verslo žlugdytoju.
Krizių premjeru vadinamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis nuo pat 2008-ųjų pabaigoje laimėtų Seimo rinkimų nuolat susiduria su ypatingais iššūkiais. Tačiau šiuo metu padėtis ypač įtempta ir Vyriausybėje, kurią vienas po kito palieka ministrai, ir valdančiojoje koalicijoje, kuri parlamete praktiškai neturi aritmetinės daugumos.
– Ar dar turite vilčių praplėsti koaliciją? Į kokią frakciją jūs pats dedate daugiausia vilčių? (Gediminas G.)
– Trumpai atsakysiu taip, kad dirbti su 71 galime ir mokame. Tai rodėme nuo tada, kais skilo Tautos prisikėlimo partija. Ta atskilusi dalis, jie nuolat išsakė norus susijungti. Bet kai jie prisijungė prie Gedimino Vagnoriaus, išgirdome kitokių minčių, neva viskas, ką darėme, buvo blogai. Mes paprašėme jų išsakyti aiškią nuomonę, atsakymą išgirdome vakar. Nedarome iš to kažkokių dramatiškų problemų. Galime ir toliau taip dirbti, bet ieškosime sutarimų su kokia nors grupe, esančia parlamente.
Minusas išėjo dėl koalicijos, formalios koalicijos sudarymo. Ieškoti sutarimo su atskiromis grupėmis dėl vienų ar kitų klausimų – mes tai darysime, nes tai standartas, pagal kurį turi veikti koalicija, neturinti aiškios persvaros.
– Kaip vertinate ketinimus burti šešėlinę Vyriausybę bei opozicijos ketinimus prisijungti liberaliąsias frakcijas? (Vytautas)
– Kad šešėlinė opozicijos Vyriausybė gali gimti, nieko nuostabaus ir keisto, nors opozicijoje esančioms partijoms dažnai nebūna lengva susitarti. Dėl liberalių partijų gandų girdime įvairių, bet koalicijoje yra aiškių patikinimų, kad jos niekur trauktis neketina.
– Kaip manote, kiek ilgai ši Vyriausybė dar gyvuos? Kritus dar porai ministrų, Vyriausybę tektų tvirtinti iš naujo. Kaip manote, ar atsilaikytumėte prieš Seimą antrą kartą? (Virgis)
Bet aš siūlau ir tiems, kurie turi gal ir nemažų problemų, ekonominių ir finansinių, matyti pozityvias tendencijas, nes ekonomikoje svarbus faktorius šalia pinigų, infrastruktūros yra ir ekonominiai lūkesčiai. Tai gryna psichologija. Jei mes visi manysime, kad bus tik blogiau, tikrai taip gali ir nutikti.– Aš nespėliosiu, kaip ten Seime kas klostysis, bet matau visas galimybes tą programą, kurią esame parengę 4 metams, visiškai ir įgyvendinti. Ar reikės kokių nors tvirtinimų, apie tai nespėlioju. Nematau čia kažkokių didelių iššūkių. Svarbiausi iššūkiai yra tie darbai ir struktūrinės permainos, kurie gal ne visiems patinka, bet yra būtini.
– Kaip vertinate Raimondo Šukio galimybes tapti sveikatos apsaugos ministru? Ar tokiu atveju siūlytumėte Algiui Čaplikui Seimo vicepirmininko kėdę? (Mantas)
– Aš tikrai vertinčiau labai pozityviai R.Šukio tapimą sveikatos apsaugos ministru. Sveikatos sistemai reikia esminio apsivalymo ir R.Šukio patirtis čia būtų labai vertinga. Dėl konkrečios kandidatūros dar diskutuosime su Liberalų ir centro sąjunga bei prezidente. Prezidentės nuomonę žinau ir todėl manau, kad R.Šukys būtų tinkamas kandidatas.
– Kaip galime kalbėti apie harmoniją valstybėje, jeigu jos trūksta pačioje valdančiosios partijos viršūnėje. Turiu galvoje tai, kad jūsų ir Irenos Degutienės pozicijos neretai skiriasi kad ir A.Čapliko klausimu (Beata).
– Ačiū Beatai už rūpestį dėl harmonijos, bet nematau kokių nors problemų šiuo klausimu. Tikrai, ypač kad ir to paties A.Čapliko klausimu I.Degutienė išdėstė tam tikrą asmeninį požiūrį. Tenka apgailestauti, kad A.Čaplikas reagavo taip. O garsios abejonės ministrui, ar seksis įgyvendinti reformą po tų Specialiųjų tyrimų tarnybos operacijų ministerijoje, na – abejonės, kurių visi, matyt, turėjome, ir pats A.Čaplikas. Tik gal mes jų garsiai neišsakydavome, I.Degutienė jas išsakė.
– Kaip ministras pirmininkas p. A.Kubilius vertintų galimybę draugiškai susikeisti vietomis su Seimo pirmininke p. I.Degutiene? Ji moka laviruoti, gražiai ir protingai pakalbėti. Abu – tos pačios partijos nariai. Proga būtų pailsėti, pažiūrėti, kaip kitiems sekasi ne žodžiais, o darbais dorotis su „nedideliais trūkumais“, paliktais socialdemokratų. Po to vėl kibti į tą patį darbą, nes be Jūsų ir Jūsų komandos tauta dar ilgai skendės gražių, bet beverčių žodžių migloje. (Adis M.)
– Kol kas tikrai nesvarstome ir nematau, kodėl tai turėtume svarstyti. Ir pati I.Degutienė yra pasakiusi savo nuomonę šiuo klausimu. Manau, žymiai svarbiau yra tie dideli darbai, kuriuos reikia įgyvendinti šiais metais. Norint tai padaryti kartais reikia ir ryžto, ir sisteminio požiūrio, ir suvokimo, kad ne tik dėl populiarumo turi tuos darbus daryti. Populiarumas ateina, praeina ir vėl ateina... Ir vien į tai orientuodamasis daug dalykų nesugebėsi padaryti. Tai, ką mums pavyko padaryti pernai, kai ekonomika smuko 15 proc., išlaikant socialinę rimtį, yra tikrai daug. Man svarbiau yra šie rezultatai, kuriuos pavyko pasiekti, o ne koks nors populiarumas.
– Kokia katė perbėgo tarp jūsų ir G.Vagnoriaus? (Andrius Tamošauskas)
– Aš nežinau... nemačiau jokių kačių. Pažįstu G.Vagnorių pakankamai neblogai nuo ankstesnių darbų, pažįstu jo charakterį. Manau, tam tikra prasme jis pats yra savo charakterio auka.
– Kaip vertinate lenkų derybas su rusais dėl „Orlen Lietuvos“ pardavimo? Ar neketinate imtis kokių nors žingsnių, kad ilgai nuo Rusijos saugota naftos perdirbimo įmonė neatitektų didžiajai kaimynei? (Karolis)
– Aš nesiimu vertinti gandų, kurie sklando jau nuo Vyriausybės darbo pradžios. Juos turi paneigti pati „Orlen“ kompanija. Esu girdėjęs iš jų pačių, kad galbūt jie ieškotų rusų kompanijų kaip partnerių, bet ne viską parduoti, nebent nedidelę dalį.
– Kokie bus jūsų veiksmai, jei „Mažeikių nafta“ atiteks rusams. Ar atsistatydinsite? (Juozas)
– „Mažeikių nafta“ yra „Orlen“ kompanijos privati įmonė. Mums ji yra labai svarbi, svarbu, kaip ji veikia, bet tam tikru laiku mes siekėme, kad „Mažeikių nafta“ nebūtų atiduota už dyką kam nors, kad ir kokiai nors Rusijos kompanijai. Lietuva iš „Mažeikių naftos“ pardavimo uždirbo tikrai didelius pinigus ir toliau turime matyti, kad tai jau yra privati kompanija, privatus savininkas. Be abejo, tikrai norėčiau matyti, kad Lenkijos pusė į šią investiciją žiūrėtų kaip į investiciją. O spėlioti, ar ji gali būti parduota Rusijos kompanijai, tikrai nesiimu.
– Kaip vertinate šalies užsienio politikos permainas, siejamas su prezidente? (Andrius Tamošauskas)
– Aš nesiimu kaip nors vertinti, nes nematau kokių nors ypatingų strateginių permainų. Manau, nuosekli Lietuvos užsienio politika turi vieną pagrindinį tikslą – stiprinti geopolitiką. Mūsų pastangos panaudoti galimybes šiame regione yra tikrai sveikintinos. Nematau priežasčių, kodėl turėtume vengti kokio nors bendravimo su Rusija. Bet tas bendravimas turi būti pagrįstas lygiateisiškumo principu ir praktinių problemų sprendimas neturi atimti iš mūsų teisės kalbėti apie vertybes, jei manome, kad apie tai būtina kalbėti.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./15min.lt konferencijoje Ministras pirmininkas Andrius Kubilius |
– Gerb. premjere, ar nemanote, kad pastaruoju metu aršiai puolantys ir norintys užimti jūsų vietą „kolegos“ jau mato krizės pabaigą ir nori pasinaudoti jūsų Vyriausybės sutvarkytu biudžetu ir ateinančiomis didelėmis investicijomis. Linkiu kantrybes ir ištvermės bei nepasiduoti provokacijomis. (Milda)
– Ačiū už linkėjimus. Teisingas požiūris ir ne pirmą kartą girdimas, kad opozicija mano, jog jei dabar nebus pakeista valdančioji koalicija, tai ji atsigaunant ekonomikai gali sėkmingai pereiti šią kadenciją ir gerai pasirodyti 2012 metų rinkimuose. Mes taip pat savo veiksmais esame tikrai nemažai pasiekę išvaduodami Lietuvą iš įvairių oligarchijos interesų ir jų įtakų. Žinoma, ne viskas padaryta, bet šioje srityje daug padaryta ir tolesnė pažanga aiškiai matoma, ką toliau darysime. Akivaizdu, kad kai kurioms iš šių grupių nesinorėtų matyti, kad tos tendencijos – skaidrinimo, interesų grupių mažinimo – įsitvirtintų Lietuvos gyvenime. Yra nuolatinių bandymų ieškoti būdų, kaip destabilizuoti mūsų situaciją, bet tai, kiek mums pavyko atlikti, man leidžia pakankamai optimistiškai žiūrėti į perspektyvą.
Iki pat mūsų koalicijos suformavimo, Energetikos ministerijos įkūrimo ir energetikos reikalų pertvarkymo energetikai valdė valstybę, energetikai pačia plačiausia prasme: tiek kompanijų savininkai, tiek turintys tam tikrų ryšių su Rusija ir pan. Dabar yra labai ryškus išsivadavimas iš šių įvykių.
Didžiulės viešųjų pirkimų pertvarkos. Galime sakyti, iki šiol tai buvo patogi lesykla tiek mažesniems, tiek stambesniems. Mes daug pasiekėme skaidrindami, mažindami korupcijos erdvę. Lieka sričių, kur ne viskas padaryta, tarkim, sveikatos sistema, ten būtinos reformos.
– Premjere, vis garsiau pasigirsta kaltinimų, kad konservatoriai kontroliuoja ar bando kontroliuoti rezonansinių bylų (Vytauto Pociūno, Juro Abromavičiaus, Sausio 13-osios ir kitų) tyrimą, kitaip tariant, kišasi į prokurorų daržą. Ar partija neperžengia ribų? (Aldona)
– Tai absurdiški kaltinimai. Man tenka apgailestauti, kad p. Gintaras Jasaitis kalba viešai tokius dalykus. Tai socialdemokratai ir kairieji, kurie bandė daryti įtaką prokurorams, Seime buvo įvairios komisijos, buvo priimami sprendimai, neva konservatoriai kažkokie teroristai... Mes su tokiu politiniu bylų nagrinėjimu niekada nesutikome. O jei visuomenėje kilo įvairių diskusijų dėl pedofilijos ar kitų bylų, tai natūralu ir tai neturėtų būti laikoma kišimusi į bylų nagrinėjimą. Aš kažkaip negirdėjau, kad kažkoks prokuroras skųstųsi, kad buvo iškviestas ant kilimėlio...
– Ar Vytautas Landsbergis daro jums didelę įtaką? Jūs jam atsiskaitote? (Arnoldas Platelis)
– V.Landsbergis daro didelę įtaką ne tik man, bet ir visai partijai savo autoritetu ir išmintimi. Aš tai vertinu. Ne visada mūsų nuomonės sutampa, bet didžiąja dalimi sutampa ir aš tuo džiaugiuosi.
– Gerb. A.Kubiliau, nemanote, kad savo darbu kenkiate Lietuvai, jos piliečiams? (Arnoldas Platelis) Pone A.Kubiliau, kada atsistatydinsite? Kiek galima laukti? Ir labai laukiame, kad vėl užeitų „rusas“, tai nors gerai gyventi būtų. Kuo greičiau valstybės vairą atiduokite Viktorui Uspaskichui, tai tada žmonės pradės gyventi geriau. (Ernesta Petraitienė)
– Suprantu, kad yra žmonių, kuriems mūsų veikla nepatinka. Bet mes savo atsakomybę matėme ir matome, ypač tokios krizės metu, kokios Lietuva nėra pergyvenusi. Matome atsakomybę toliau dėti pastangas, kad mūsų ekonomika greičiau atsigautų. Šią mūsų politiką pozityviai vertina tarptautiniai partneriai, kurie gali palyginti su kitų šalių patirtimi. Ir „Wall Street Journal“ siūlo tai pačiai Graikijai dabar imtis tokių veiksmų, kokius atlikome mes.
– Kuo skubiau keiskite Lietuvos radijo ir televizijos direkciją, kaip praradusią pasitikėjimą. Tokiems demagogams kaip žurnalistui p. Rimvydui Valatkai, Audriui Butkevičiui visuomenines televizijos ir radijo studijos duris seniai turi būti uždarytos. (Alvil)
Noriu priminti, kad Seimą išrenka rinkėjai. Tai... aš nesiūlau kelti klausimo ir niekada su tuo nesutiksiu, ar reikia iš rinkėjų sąrašo pašalinti tuos rinkėjus, kurie išrenka „netinkamus“ Seimo narius.– LRT formaliai yra nepriklausoma institucija, nors man atrodo, kad šiandieninėje situacijoje pastangų oponuoti valdančiųjų politikai yra tikrai daug, bet tikrai nesiimsime priemonių, kurių neleidžia įstatymai. Bet pati LRT valdymo sistema turėtų būti peržiūrima, nes tokios neatsakomybės už gana nemažus valstybės finansus, kurie skiriami iš mokesčių mokėtojų, kažin ar galima toleruoti. Kai skolos auga, o nei taryba, nei direkcija nesiima reikiamų veiksmų, aš manau, kad atsakomybės klausimą turime kelti visu rimtumu.
– Gerb. premjere, kada pakeisite pažaduką ir buvusį „verslininką“ Dainių Kreivį – gryną „Dvylikos kėdžių herojų“ ir „gamtos mylėtoją“ Gediminą Kazlauską, kuris rūpinasi ne gamtos apsauga, o draugų verslininku protegavimu? (Algirdas)
– Aš nesutinku su tokiomis nuomonėmis. Kartais jos yra paremtos kokiomis nors... nepagrįstomis publikacijomis, už kurių galbūt slypi ir kieno nors interesai, kad gal tas ar kitas ministras būtų kompromituojamas. Be abejo, nėra šventų ir tobulų ministrų, bet D.Kreivys yra iš tiesų pažadėjęs nuo pat savo darbo pradžios dėti visas pastangas, kad ekonomikos skatinimas būtų kiek galima efektyvesnis. Lietuva spręsdama šiuos reikalus, mano manymu, tikrai sugebėjo nemažai pasiekti ir D.Kreivio įgyvendinti instrumentai, panaudojant ir ES lėšas, vertinami vėlgi tų pačių ES institucijų kaip efektyvūs ir verti kitų šalių nagrinėjimo, perkėlimo į savo praktiką.
Kalbant apie G.Kazlauską, nežinau, kuo pagrįsti įtarimai, kad jis rūpinasi tik savo darbais. Ministerija turi daug darbų, kur galbūt žmonėms ir nesimato konkrečių rezultatų, bet visur judama į priekį.
– Ar asmeniškai jūs ir jūsų vadovaujama partija šioje kadencijoje imasi ryžtingų sprendimų, kad būtų sumažintas Seimo narių skaičius? (Robertas)
– Nesu didelis Seimo narių skaičiaus keitimo entuziastas. Esminių problemų tai neišsprendžia, taupymai neišspręstų esminių šalies finansinių problemų, o kiek tam sugaištume laiko svarstydami – to laiko kaina gali būti brangesnė, nei tos kelios dešimtys milijonų litų. Seimo narių skaičius yra susiklosčiusi tradicija. Ir vienintelis kriterijus remiasi vienu skaičiumi – kiek vienas parlamentaras atstovauja rinkėjų. Lietuvoje tai 40 tūkst. ir tai atitinka ES vidurkį.
– Gerbiamasis premjere, ar bus sugriežtintos bausmės gyvūnų kankintojams? Žinau, kad jau sugriežtinote, bet to maža. Ačiū už atsakymą. (Vitalija)
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./15min.lt konferencijoje ministras pirmininkas Andrius Kubilius |
– Nesu didelis to specialistas. Smerkiu ir smerksiu gyvūnų kankinimą, bet nežinau, ar Lietuvoje tai didesnė problema nei kitose ES šalyse. Tikrai galima panagrinėti, kaip su tuo kovoja kitos šalys.
– Kada nustosite mažinti pensijas ir motinystės išmokas ir pradėsite mažinti Seimo išlaidas (algas, reprezentacines lėšas ir t. t.)? (Danielius)
– Šiais metais nenumatome jokių papildomų mažinimų. Svarstome ilgalaikes socialinės sferos permainas: ir dėl pensinio amžiaus, ir panašiai, bet čia dar bus svarstoma, laukia diskusijos su visuomene. Paveldėjome nemažas problemas, ypač „Sodros“. Galime uždaryti ir Seimą, ir Vyriausybę, ir kitas institucijas, bet skylių neužlopysime.
– Uždarę Ignalinos atominę elektrą perkame iš Rusijos. Ar tai reiškia, kad naudingiausia uždaryti Ignalinos AE buvo ne ES, o Rusijai? (Vytautas)
– Yra keli aspektai: pirma, sprendimai uždaryti Ignalinos AE buvo priimti ankstesnių kadencijų metu, mes tam irgi pritarėme, nes tai buvo vienas įsipareigojimų stojant į ES. Antra, IAE vis tiek kada nors būtų reikėję uždaryti ir mums tai būtų buvę sunkiau padaryti be ES paramos. Trečia, jei būtume atsisakę vykdyti šį įsipareigojimą – uždaryti IAE nuo šių metų pradžios, – būtų didelė tikimybė, kad ES būtų sustabdžiusi bet kokią paramą Lietuvai, kuri šiuo metu siekia per 25 mlrd. Lt.
– Kiek žinau, pagal specialybę jūs fizikas. Ar ką nors išmanote apie valstybės biudžeto valdymą? Ar įsigilinate į Jums siūlomus sprendimus, ar šiaip pasirašote, ir tiek? Ar esate kompetentingas, kad eitumėte premjero pareigas? (Sergej Mazin)
– Jau 20 metų esu politikas. Politiko kompetencija dažnai įgyjama ta patirtimi, kurią sukaupi būdamas politikoje. Antrą sykį esu premjeras per pakankamai dideles krizes ir, galiu pasakyti, čia spėjau didelę patirtį įgyti. Pozityvus tarptautinių partnerių vertinimas – aiškus ženklas, rodantis, ar mes turime kompetencijos, ar jos neturime.
– Ar nemanote, kad Seimas greitai pavirs cirku? Nevertėtų iš jo pašalinti tokius žmones kaip Liną Karalių, Ingą Valinskienę, Astą Baukutę ir t. t. ir į jų vietas priimti kompetentingus darbuotojus? (Sergej Mazin)
– Noriu priminti, kad Seimą išrenka rinkėjai. Tai... aš nesiūlau kelti klausimo ir niekada su tuo nesutiksiu, ar reikia iš rinkėjų sąrašo pašalinti tuos rinkėjus, kurie išrenka „netinkamus“ Seimo narius. 20 metų demokratijos tikrai yra nedaug. Jei paskaitytume kad ir ne tokią seną istoriją apie Portugalijos ar Ispanijos demokratijos gimimą, mes esame panašūs ir netgi kaip šiauriečiai šiek tiek ramesni.
– Pamenu, jūs labai supykote, kai vienoje viešojoje bibliotekoje buvo išmokėta 200 tūkst. Lt premija žmonėms, kurie dirbo viršvalandžius, ir pareiškėte vadovui: „Jei nežino, kur pinigus dėti, tegul tiesiogiai skambina man...“ Šiuo metu jus statotės namą. Ar ne naudingiau būtų pinigus, skirtus jūsų namo statybai, panaudoti valstybės labui? (Sergej Mazin)
– (Juokiasi.) Geras klausimas, bet kai bibliotekos direktorius pasakė, kad turi pinigų ir nežino, kur juos dėti, todėl išsimoka premijas, aš pasakiau, kad mes laikomės įstatymų numatytos tvarkos ir taupome. Žmonės, kurie gauna atlyginimą, turi visą teisę pasirinkti, kaip tuos pinigus išleisti.
– Kada baigsis krizė? (Tomas)
Aš nežinau, ar aš toks liūdnas. Man atrodo, kad nesu atitinkantis tokį įvaizdį, bet gal ir gerai, kad krizės metu toks įvaizdis susidaręs...– Kada mes pradėsime visi galvoti, kad ji jau baigėsi. Žmonių lūkesčiai, nuotaikos – labai svarbus dalykas ekonomikoje. Pernai metų pradžioje sakiau, kad krizė ateina, būkime atsargūs, ir buvau kaltinamas, kad pesimistiškai žiūriu į perspektyvą. Dabar kai sakau, kad ateitis šviesi, gaunu barti, kad esu optimistas. Pasakyti, kada ji baigsis, būtų tikrai neatsakinga, bet aš tikiu, kad mūsų atsigavimas gali būti spartesnis nei daugelio kitų Europos valstybių. Antra, išties aš manau, kad mes iš šios krizės galime išeiti įvairia prasme sustiprėję, ir apsivalę ekonomikoje.
– Ką gerb. A.Kubilius, visada kalbėdamas, kad krizę įveikėm, turi omeny? Ką, jie ministerijoje, Vyriausybėje ją įveikė? Tai panašu, kad visi po Tailandus važinėja. Jeigu jis turi omeny Lietuvos gyventojus, tai tegul geriau nepykdo žmonių, nes aš esu Lietuvos gyventojas, ir šiuo metu mano daugeliui pažįstamų krizė gal tik įpusėjo. (Rimantas)
– Aš niekada nesakiau, kad krizę įveikėme. Sakiau, kad mes ją suvaldėme, visi skaičiai rodo, kad kritimas baigėsi. Problema lieka nedarbas, pats ekonomikos atsigavimas dar užtruks nemažai laiko. Bet aš siūlau ir tiems, kurie turi gal ir nemažų problemų, ekonominių ir finansinių, matyti pozityvias tendencijas, nes ekonomikoje svarbus faktorius šalia pinigų, infrastruktūros yra ir ekonominiai lūkesčiai. Tai gryna psichologija. Jei mes visi manysime, kad bus tik blogiau, tikrai taip gali ir nutikti.
– Gerb. premjere, kai matau jūsų nuotrauką, darosi graudu – liūdnas, užsigalvojęs. Kai skaitau komentarus internete, darosi pikta – visi keikia, pravardžiuoja, tyčiojasi. Nepaisydamas to, nors suprantu kaip žmogų, negaliu savo protu suvokti jūsų veiksmų. Jūsų ekonominė politika veda valstybę į pražūtį. Mažindami pensijas, algas, tuo pačiu smukdote biudžetą, nes mažėja piliečių mokamas pajamų, sveikatos draudimo, pelno, PVM ir kiti mokesčiai. Kartą paskaičiavau ir supratau, jog valstybė nieko nelaimi, bet daug ką praranda, nes tenka mažinti pensijas, stabdyti gamybą, dėl to atsiranda naujų bedarbių. Susidaro uždaras ratas, dėl ko vėl reikia mažinti biudžetą ir t. t., kol pasieksime absoliutų nulį. Aš palyginčiau jūsų politiką su veiksmais daktaro, kuris nusilpusiam pacientui perpjauna gerklę, kad nuleistų kraują, kurį aš lyginu su pinigais... Tad imkit ir logiškai visa tai paaiškinkit. Man rodosi, kad jūs pats suvokiate savo politikos beprasmiškumą, o tęsiate ją tik verčiamas išorinių ar vidinių galingų jėgų... Kitaip nebūtumėte toks liūdnas. (Antanas)
– (Juokiasi). Aš nežinau, ar aš toks liūdnas. Man atrodo, kad nesu atitinkantis tokį įvaizdį, bet gal ir gerai, kad krizės metu toks įvaizdis susidaręs... Dėl ekonominės ir finansų politikos. Aš taip klausimą formuluojančiam siūlyčiau paskaityti laikraščius, pažiūrėti TV ir iškelti paprastą klausimą: kas vyksta Graikijoje ir kodėl iš jų TVF, ES reikalauja daryti tą patį, ką darėme mes? Nes jei to nebus daroma, kyla grėsmė ne tik Graikijai, bet ir visai euro zonai. Nes jei šalis nesugeba finansuoti savo išlaidų, jai kyla galimo bankroto grėsmė. Mes to išvengėme.
Visiems turbūt reikia atsakyti į tą patį klausimą: ar ES, TVF, Estijos ir kitų šalių Vyriausybės yra tokie neišmanantys ekonomikos, ką kolega šiuo klausimu taip kritikuoja?
– Labai mėgstate savo pasisakymuose Lietuvos ekonominę padėtį lyginti su Latvijos ir panašių šalių padėtimi. Kodėl nelyginate su kaimyne Lenkija? (Gintautas Martynaitis)
– Nes yra visiškai skirtingos finansinės sistemos, ekonomikos struktūra ir vykdyta politika. Nenoriu giliau eiti į analizę, noriu grįžti prie to paties klausimo: kodėl mes, trys Baltijos valstybės, patekome į panašią situaciją? Lygintis su Didžiąja Britanija, Lenkija ir t. t. nėra didesnės prasmės. Tarkim, lenkai turi savo monetarinę politiką, mes to neturime ir negalime taip paprastai devalvuoti valiutos.
– Noriu paklausti ir apie deklaruotą defliaciją. Ar pastebėjote, dėl kokių prekių bendras kainų lygis mažėja? Tai nėra būtiniausios prekės. Daugumos maisto produktų kainos kyla. Kaip galėtumėte argumentuoti savo žodžius, kad „kainos mažėja, gyventi bus lengviau...“? (Sergej Mazin)
– Aš seku bendrus statistinius duomenis ir čia jokios paslapties nėra – Statistikos departamentas, Lietuvos bankas tai skaičiuoja. Tokia kainų mažėjimo tendencija matoma ne tik Lietuvoje, tai yra viena iš krizės pasekmių, o ne kokie nors Vyriausybės sprendimai. Tikrai nesiimu nagrinėti, kurių produktų kainos mažėja ryškiausiai, bet bendra tendencija yra matoma ir ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje.
– Kiekvienas jūsų neteisingas sprendimas, nepradėta spręsti nedarbo problema, uždelstas laukimas luošina konkrečių žmonių gyvenimus. Jiems kito gyvenimo niekas neduos – jie negalės mokytis, tobulintis, dirbti, keliauti, gydytis, vaikus gimdyti... Kai, anot jūsų, „šalis atsistos ant kojų“, jų gyvenimas bus pasibaigęs, juos bus suluošinęs skurdas ir jiems neįdomūs jokie atsiprašymai. Klausimai tokie: nejaugi nematote, kad jūsų sprendimai pakelti PVM, ypač šildymo, nusmukdė net vidutines šeimas ir įmones? Nejaugi pati Vyriausybė nemato, kad pakėlus kainą individualios prekybos leidimui, prekeiviai tiesiog bankrutavo ir tapo bedarbiais? Nejaugi pati Vyriausybė nemato, kad daugiau apmokestinus honorarus kūrėjai daugiau nesumoka, kad niekas neperka pabrangusių bilietų? Nejaugi pati Vyriausybė nemato, kad kaina už mokslą yra neadekvati paskui gaunamai algai? Ar vis dar manote, kad šalies ekonomiką išgelbės už paskolas vykdomas namų apkalimas lentomis? (O kodėl ne kelių tiesimas be paskolų?) (Silva Darulytė)
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./15min.lt konferencijoje Ministras pirmininkas Andrius Kubilius |
– Klausimai tokie tikrai svarbūs, jautrūs... žmonės vertina situaciją pagal tai, ką mato savo aplinkoje. Bet turiu pasakyti, kad ne visus ekonomikos procesus galima įvertinti vien žiūrint pro savo buto langą. Noriu priminti, kad PVM didino ir estai, ir latviai. Didinome, nes neradus priemonių, kaip priartinti išlaidas prie pajamų, tai rezultatas būtų toks, kad išlaidos būtų viršijusios ne 8 mlrd. Lt, o 17 mlrd. Lt ir Lietuva būtų paprasčiausiai bankrutavusi. Mums to pavyko išvengti, nors ir skausmingomis priemonėmis.
Mes laikomės paprasto principo: visi turi solidariai prisiimti naštą, nesvarbu, iš kur gauni pajamas: ar iš kūrybos, ar žemdirbystės, jos turi būti apmokestintos pagal vienodus principus.
– Kada modernizuosime daugiabučius namus? Premjeras Andrius Kubilius tikina, esą gyventojui buto renovavimas kainuos ne daugiau, nei jis dabar moka už šildymą, tačiau iš kur paimti finansų, taip ir neaišku. Premjeras A.Kubilius gyventojui išplėšė teisėtas galimybes apmokėti augančius komunalinius įsipareigojimams: sumažindamas teisėtai uždirbtas pensijas, nestabdomai augindamas nedarbą. Ką premjeras mano? Gal jis turi socialinių garantijų neišsenkantį fondą pradelstiems įsipareigojimams ir įsiskolinimams dengti? (DNSB Vaišvilos pirmininkas Anicetas Paulikas)
– Renovacijos naujoji programa visiškai patvirtinta ir ES pinigai pagaliau pasiekė bankus. Tai užtruko ilgiau, nei planavome. Mes tikime, kad daugelis gyvenamųjų namų bendrijų aktyviai imsis naudotis šia nauja programa, kuri, mūsų įsitikinimu, yra ir patogi, ir racionali, padėsianti išspręsti žmonėms tas problemas, kurios pasijautė šią netikėtai šaltą ir ilgą žiemą. Matome, kokias sąskaitas gauname už nerenovuotus pastatus. Įvairiuose miestuose, kaip skelbiama, skirtumas tarp renovuoto ir nerenovuoto būsto šildymo gali skirtis net ir 4–5 kartus.
– Mano galva, nubraukti pensijas ir žvėriškai kelti mokesčius gali kiekvienas, nebūtina tam mokslus baigti. O ką jūs padarėte, kokių gudrybių ėmėtės gelbėdami verslą, kuris tebesmunka. Tarkime, automobilių prekyba vis dar merdi, kai tuo tarpu Europoje, netgi Rumunijoje, pardavimas kyla. Gal nusiimkite rožinius akinius? (S.T.)
– Lietuvos ekonomika savo struktūra yra panaši į kitų Baltijos šalių. Iki 60 proc. mūsų sukuriamo ekonomikos pyrago buvo eksportuojama. Smukus kitoms ekonomikoms, į kurias eksportavome, ir mūsų ekonomika smuko. Taigi mums tikėtis, kad galėsime atgaivinti vartojimą, tarkime, kad ir toje pačioje Rusijoje, tikrai nerealu.
Šiais metais matome didelį iššūkį padėti išsaugoti verslui kurti naujas darbo vietas ir jas išsaugoti, padėti jaunimui įsidarbinti. Šias priemones esame parengę ir diskutuojame apie tai, stengsimės kuo greičiau tai įgyvendinti.
– Kodėl valstybinis sektorius, ruošdamas viešuosius pirkimus informacijos sklaidai spaudoje, kaip pagrindinį kriterijų nurodo kainą už 1 kv.cm, o ne kainą už vieną pasiektą kontaktą (žmogų)? (Tomas)
Aš manau, ateis toks metas, kai visi vienodai mokės mokesčius. Santechnikas, matyt, moka mažiau, nes jis patentininkas. Lietuvoje ši sritis gana stipriai iškreipta.– Nesiimu čia spręsti, šį klausimą reikėtų perduoti ūkio ministrui. Manau, viešųjų pirkimų skaidrumas ir viešumas yra vienas iš svarbiausių mūsų tikslų.
– Mano pensija 611 Lt, dar dirbu puse etato, prisiduriu 450 Lt. Už šildymą šį mėnesį suplojau 400 Lt + dar 100 Lt kitiems mokesčiams. Šį mėnesį teks vaistams pakloti apie 100 Lt, bet jų užteks 3 mėnesiams. Teks pirkti nuolatinį autobuso bilietą – dar apie 50 Lt. Bute tai tas genda, tai kitas, o santechnikai labai mėgsta pinigus... Maistą perku „Maximoje“, tik akcijinius ar nukainotus produktus. Sveikata šiaip sau, gultis į ligoninę neverta, nes ten išvertę akis pinigų laukia daktarai, neduosi – po dienos išrašys. Apie keliones ir pramogas galiu tik pasvajoti, patarkit, kaip išgyventi. Man patinka jūsų susirūpinęs veidas, turėtumėte suprasti... (Tadas Padas iš Kauno)
– Tas klausimas visada yra gana aštrus, jį tekdavo išgirsti ne tik krizės, bet ir ekonominio pakilimo metu. Tai tikrai nėra lengva ir tikrai Lietuvoje ar darbuotojo pajamos, ar pensijos smarkiai atsilieka nuo europinio lygmens. Ekonomikos augimui, kad pasivytume tą lygmenį, reikia gerų kelių dešimtmečių. Bet tai, kaip žmonės sunkiai vertėsi ir per ekonomikos pakilimą, šiuo metu nėra ką daug ir pasakyti. Galiu tik priminti tuos žodžius, kuriuos tenka išgirsti įvairių susitikimų metu, kai pagyvenę žmonės sako labai paprastai: tikrai buvo laikai, kai buvo žymiai sunkiau gyventi.
– Gerbiamasis premjere, susidarė toks įspūdis, kad jūsų vadovaujama Vyriausybė itin mažai dėmesio skiria kultūrai, gyventojų savišvietai. Ar kultūra mūsų valstybei nėra prioritetinė sritis? (Milda iš Panevėžio) Uždirbdamas 100 000 Lt per metus santechnikas sumoka 4 000 Lt, o režisierius – 30 000 Lt mokesčių, kitaip tariant, režisierius sumoka beveik 8 kartus daugiau mokesčių nei santechnikas. Kas galėtų paneigti teiginį, kad konservatorių Vyriausybė tikslingai naikina kūrybinę inteligentiją? (Režisierius Evaldas Kubilius)
– Aš manau, ateis toks metas, kai visi vienodai mokės mokesčius. Santechnikas, matyt, moka mažiau, nes jis patentininkas. Lietuvoje ši sritis gana stipriai iškreipta. O kultūrinė... Be abejo, norėtųsi daugiau remti kultūrą, bet yra klausimas, iš kokių lėšų. Visada tie svarstymai galų gale ateina iki tokio sprendimo – tai kaip paskirstyti tuos nelabai didelius šalies pinigus. Čia lengvų atsakymų nėra. Kiekvieną litą, tūkstantį ar milijoną skaičiuojame atidžiai. Bet galbūt kultūros atstovus labiausiai nuvylė pirmieji mūsų sprendimai, kai vos atėjus į valdžią buvo nustatyta, kad visi mokėtų vienodus mokesčius. Tai ir yra esminis pasikeitimas, aš manau, kad tai yra teisingas sprendimas. O kaip paskirstyti visus tuos sumokėtus mokesčius – dėl to galima diskutuoti.
Konferencija baigta.
