Portalas 15min pasiaiškino, kaip veikia paramos maistu sistema Lietuvoje.
Taigi, noriu gauti paramą maistu. Kokie yra mano pasirinkimai?
Paramą maistu norintys gauti asmenys gali apsilankyti labdaros valgykloje arba gauti Europos pagalbos fondo labiausiai skurstantiems asmenims (EPF) paramą. Pirmuoju atveju jie gaus jau pagamintą patiekalą, antruoju – maisto produktų paketą.
Kaip veikia paramos valgyklos? Ar galiu tiesiog ateiti ir gauti pavalgyti?
Tai priklauso nuo konkrečios vietos. Kai kuriose valgyklose reikia turėti savivaldybės išduotą taloną, kitose – būti įtrauktam į sąrašą, o dar kitose galima tiesiog ateiti ir pavalgyti. Religinio pobūdžio valgyklos dažnai besimaitančiųjų sąrašus sudaro pažinodamos savo bendruomenių narius, kitos bendradarbiauja su savivaldybėmis.
Pasak „Lietuvos Caritas“ organizacijos l. e. p. generalinės direktorės Deimantės Bukeikaitės, pavyzdžiui, pačioje didžiausioje Vilniaus arkivyskupijos valgykloje per dieną išdalinama 500 porcijų karšto maisto. Tuo tarpu labdaros ir paramos fondo „Vilties centras“ valgykla per dieną pamaitina apie 630 asmenų, sako jos direktorius Germanas Gordejevas.
„Vienose „Caritas“ ar parapijos valgyklose reikia turėti maisto talonėlį, ypač tai aktualu Vilniuje, kitose karštos sriubos dubenėlį gauna kiekvienas užsukęs. Mažesnės parapijos pažįsta savo bendruomenės vargstančiuosius, todėl maitinimas teikiamas pagal poreikį. Kuomet vyksta bendradarbiavimas su savivaldybe – maitinimas organizuojamas pagal sąrašus, kurie sudaromi drauge su savivaldybės atstovais“, – aiškina D.Bukeikaitė.
Ji pažymi, kad ir neturinčiais talonėlio ar neįtrauktais į sarąšus žmonėmis stengiamasi pasirūpinti.
„Pavyzdžiui, Vilniuje nuo 14 val. maistą, jei tądien jo liko, gali gauti ir žmonės, kurie yra alkani, tačiau neturi talonų. Paprastai būna ir tokių žmonių, ir jiems paruošto maisto“, – teigia „Lietuvos Caritas“ l. e. p. direktorė.
Likimo valiai skurstančiųjų nepalieka ir „Vilties centras“. G.Gordejevo teigimu, žmogus, norintis centre gauti nemokamą maitinimą, turi kreiptis į savo socialinį darbuotoją arba į savivaldybę.
„Bet sistema nėra visiškai formalizuota. Jei žmogus ateina pas mus pirmą kartą ir nežino, kur kreiptis, mes jį vis tiek pamaitiname.
Jei žmogus ateina pas mus pirmą kartą ir nežino, kur kreiptis, mes jį vis tiek pamaitiname.
Taip pat asmenį įtraukiame į sąrašą, kurį kas tam tikrą laiką pateikiame savivaldybei“, – sako G.Gordejevas.
Kokie asmenys dažniausiai maitinasi valgyklose? Ar ten nerasiu vien benamių ir alkoholikų?
Pasak G.Gordejevo, apibrėžti tipinį „Vilties centro“ valgyklos lankytoją sunku.
„Pas mus ateina skirtingi žmonės. Dalis jų – benamiai, dalis – turintys negalią, dalis – pensininkai, kuriems pensijos nepakanka. Labai skiriasi ir amžius, ir lytis“, – sako G.Gordejevas.
D.Bukeikaitė taip pat pažymi, kad didelio miesto ir mažo miestelio parapijos valgyklose besilankantys žmonės skiriasi. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad didžioji dauguma apsilankančių valgyklose yra 40-65 metų amžiaus asmenys.
„Didesnė dalis ateinančių ir vietoje valgančių yra vyrai, tačiau moterys dažniau ima maistą ir nešasi namo – vyrui, vaikams, seniems tėvams ir pan.
Didesnė dalis ateinančių ir vietoje valgančių yra vyrai, tačiau moterys dažniau ima maistą ir nešasi namo – vyrui, vaikams, seniems tėvams ir pan.
Tarp besikreipiančių pagalbos darbingo amžiaus vyrų ypač daug ką tik grįžusių iš įkalinimo įstaigų. Taip pat ateina nemažai vyresnio amžiaus žmonių, kurie iš pensijos neišgali mokėti mokesčių, pirkti vaistų ir dar maisto“, – sako D.Bukeikaitė.
„Norėčiau pabrėžti, kad į valgyklą dažniausiai neateina žmonės, kuriems pagalbos nereikia. Juk psichologiškai tai padaryti yra labai sunku. Pas mus kreipiasi tie žmonės, kurie neturi kitos išeities“, – teigia G.Gordejevas.
Tikriausiai tie patys asmenys dažniausiai užsuka vėl ir vėl?
G.Gordejevas griauna nusistovėjusį mitą: pasak jo, ilgalaikių labdaros valgyklų klientų, kurie nuolat lankytųsi bent kelis mėnesius ar pusmetį, yra mažoji dalis.
„Galima daryti išvadą, kad daugeliui lankytis labdaros valgykloje yra laikinas apsisprendimas, siekiant atsistoti ant kojų. Be abejo, negaliu sakyti, kad visi tokie. Yra pastovių klientų, bet jie sudaro nedidelę dalį. Dažniausiai tai žmonės, kuriems nėra perspektyvos, kad atsiras naujas pajamų šaltinis“, – sako G.Gordejevas.
Kaip veikia valstybės finansuojama paramos maistu sistema?
Produktai dalinami maisto paketų forma, dalinimai vyksta šešis kartus per metus. EPF fondo paramos siekiančių asmenų vidutinės mėnesinės pajamos turi neviršyti 153 eurų sumos vienam šeimos nariui.
Tam tikrais atvejais, kuriuos nustato savivaldybių administracijos (pavyzdžiui, jei žmogus yra neįgalus), šiai sumai gali būti taikomos išimtys, tačiau žmogaus vidutinės mėnesinės pajamos bet kokiu atveju negali viršyti 204 eurų.
„Norint gauti paramą maisto produktais reiktų kreiptis į vietos savivaldybės Socialinės paramos skyrių arba savo seniūniją. Kreipdamasis dėl paramos, turėtumėte užpildyti prašymą gauti paramą, kuriame nurodytumėte duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis, jų veiklos pobūdį, gaunamas pajamas ir kitą informaciją, reikalingą paramai gauti“, – nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Auksė Duksienė.
Parama gavėjams skirstoma dalijimo punktuose savivaldybėse ir seniūnijose. Ją dalina labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas", Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija ir savivaldybės. Žmogus nustatytu metu atsiima jam priklausantį maisto produktų paketą. Nutolusių vienkiemių gyventojams ar vienišiems neįgaliems žmonėms parama pristatoma ir į namus.
„Produktus daliname žmonėms, prieš tai pateikusiems prašymus ir atitinkantiems kriterijus. Likutį, jei toks atsiranda, paprastai išskirstome labdaros valgykloms.
Produktus daliname žmonėms, prieš tai pateikusiems prašymus ir atitinkantiems kriterijus. Likutį, jei toks atsiranda, paprastai išskirstome labdaros valgykloms.
Jis nėra sandėliuojamas ir perkeliamas į kitus dalinimus“, – sako l. e. p. „Maisto banko“ direktorė Kristina Tylaitė.
Kas sudaro vieną maisto davinį?
Maisto davinį nepasiturintiems asmenims 2016 m. sudaro makaronai, miežinės kruopos, įvairių grūdų kruopos, mėsos konservai, saldintas sutirštintas pienas, sausi pusryčiai, greito paruošimo avižų ir kviečių košės.
„Sprendimas dėl maisto produktų sąrašo priimamas kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Dietologų draugijos, labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ir kitų institucijų atstovais. Produktų sąrašas taip pat yra derinamas su savivaldybių atsakingais darbuotojais“, – sako A.Duksienė.
Kiek parama nepasiturintiems kainuoja mokesčių mokėtojams?
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. projekto "Parama maisto produktais" vykdymui bus skirta 16,4 mln. eurų. Iš jų 13,9 mln. eurų sudarys ES lėšos.
Kokį kelią maisto daviniai nukeliauja prieš pasiekdami gavėjus?
Maisto produktai yra perkami centralizuotai. EPF fondą administruojanti ir projektus įgyvendinanti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra skelbia viešųjų pirkimų konkursą dėl maisto produktų pirkimo. Įvykus konkursui, su laimėtojais yra pasirašomos sutartys.
Produktus tiekėjai pristato į centrinius partnerių, t. y. savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų – „Maisto banko“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos bei Marijampolės krašto samariečių bendrijos – sandėlius. Tiekėjams pristačius produktus, partnerių dėka jie yra paskirstomi į dalijimo punktus.
O ar galiu dėl maisto gavimo kreiptis tiesiogiai į „Maisto banką“?
K.Tylaitė pažymi, kad tiesiogiai maisto „Maisto bankas“ nedalina. Tiesa, ji pažymi, kad kreipęsis žmogus nebus paliktas likimo valiai – jis bus nukreiptas pas socialinį darbuotoją arba į valgyklą.
Kiek žmonių Lietuvoje gauna EPF paramą?
„Socialinis darbuotojas turi ne vieną pagalbos įrankį. Vargstantis žmogus gali būti įtrauktas į paramos maistu programą, jam gali būti pasiūlyta socialinė pašalpa. Sprendimą socialiniai darbuotojai priima įvertinę konkrečią situaciją. Mes esame įrankis, tarpininkas“, – sako K.Tylaitė.
2015 m. Lietuvoje EPF paramą gavo daugiau negu 250 tūkst. žmonių. Lietuvai 2014–2020 m. laikotarpiui projektams įgyvendinti Europos Sąjunga skiria 76,6 mln. eurų.
Noriu padėti labdaros valgykloms. Ką galiu padaryti?
D.Bukeikaitės teigimu, „Carito“ valgykloms galima padėti trejopai: aukojant pinigus maitinimo ir valgyklos išlaikymo kaštams padengti, prisidėti aukojant maisto produktus arba savanoriaujant valgyklose. Ji pažymi, kad svarbu ne tik maisto dalinimas, bet ir bendravimas, kadangi daugeliui vargstančiųjų jo trūksta.
„Maisto banko“ l. e. p. direktorė K.Tylaitė atkreipia dėmesį į dar vieną aktualią problemą – maisto švaistymą.
„Bendraujame su gamintojais, prekybininkais, siekiame, kad kuo mažiau dar tinkamų vartoti maisto produktų patektų į utilizavimo katilus ar sąvartynus. Lietuvoje apie maisto švaistymą kalbama per mažai, bet tai nereiškia, kad problema neegzistuoja. Iššvaistomi didžiuliai kiekiai maisto. Stengiamės tai tiek aiškinti visuomenei, tiek dirbti atkovojant maisto produktus ir perduodant juos skurdžiai gyvenantiems žmonėms“, – teigia K.Tylaitė.
