Kai kurie pirmadienio vakarą išankstinės 15min Tyrimų dokumentinio filmo „Šiukšlių pogrindis: greitai, pigiai, nelegaliai“ peržiūros dalyviai sakė sunkiai tramdę pyktį. Stulbino ne tik atskleistas atviras ir įžūlus šiukšlių vežėjų grupuočių veikimas, jo mastas, bet ir ciniškas aplinkos apsaugos pareigūnų abejingumas.
Ar šie nusivylimai ir sukrėtimai gali išjudint esminius sisteminius pokyčius? Kokių sprendimų reikia ir kokių paskatų trūksta, kad aplinkosaugos kontrolė taptų veiksminga? Tokius klausimus po 15min tyrimo peržiūros nagrinėjo diskusijos dalyviai.
S.Gentvilas: kontrolė turi tik griežtėti
Koktumo jausmą pasakojo patyręs ir filmo peržiūroje „Pasakos“ kino teatre dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas, nors pripažino, kad problema jam buvo jau anksčiau žinoma.
„Mums aplinkosaugoje atliekų tvarkymo sektorius yra sudėtingiausias – vamzdžio galą žinai, gali atsekti, iš kur atliekos atiteka žemyn vamzdžiu. Jeigu kaminas, irgi žinai kieno, bet kieno šiukšlė, sužinoti yra žymiai sudėtingiau. Atliekų tvarkyme geriausias kaštų sutaupymas yra nesutvarkyti atliekų, ir čia yra chroniška liga“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, ir atliekų vežimo, ir tvarkymo srityse problemos milžiniškos, ne tik šalies, bet ir pasaulio mastu.
Tačiau, S.Gentvilo įsitikinimu, aplinkosauga nėra bedantė ir pokyčiai įmanomi. Ministro pažadas – esminių pokyčių šioje srityje ilgai laukti nereikės: „Taršos įrodomos, nutraukiamos. Salininkuose buvo pirma įmonė, kuriai buvo atimtas taršos leidimas. Aplinkosaugininkai sugeba įrodyti. Kas bus kitaip? Sutikime, kad nenorime konfiskuoti daug automobilių, (...) prieš keletą mėnesių departamento darbuotojai perskambino visas griovimo įmones ir pasakė, jog nuo šių metų tikrins kiekvieną, kur yra pridavimo talonai.“
Naujovės, anot ministro, laukia ir namų atidavimo vertinti Valstybinei komisijai procese – bus reikalingos sąskaitos, dokumentai, kur priduotos susidariusios atliekos.
„Kontrolė turi tik griežtėti, bet per statybų sektoriaus įmones esame perėję, su griovėjais esame šnekėję, statybininkų reikalaujame, kad jie įrodytų, kur padėjo atliekas. Kur susidaro šios atliekos? Dažniausiai statybose. Padidinom reikalavimus būsto pridavimui“, – kalbėjo ministras.
Aplinkosaugininkų vadovas: keisim veikimo modelį
Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) nuo praėjusių metų kovo vadovaujantis Giedrius Kadziauskas taip pat minėjo plačią emocijų paletę stebint 15min Tyrimų filmą apie atvirose erdvėse pilamus ir naikinamus tūkstančius tonų atliekų.
15min tyrimo herojai – šiukšlių grupuočių vadeivos – departamentui žinomos. Vienas jų, anot G.Kadziausko, nuo 2021 metų lapkričio baustas net aštuonis kartus, tačiau tai neatgrasė toliau užsiimti neteisėta veikla.
„Užsibaigė procesai, jis viską gavo, ką pagal įstatymus turėjo. Koks rezultatas? Nelabai geras, jis toliau vykdo veiklą. Departamentas buvo gerai prisitaikęs fiksuoti, užbaigti, bet visiškai neprisitaikęs matyti ir tyrinėti sisteminį nusikaltimų mastą“,– kalbėjo AAD vadovas.
Jo įsitikinimu, būtina keisti patį AAD ir aplinkosaugos pareigūnų veikimo modelį, siekiant, kad būtų nustatyti ne tik pavieniai pažeidimai, bet tiriamas ir jų sistemiškumas, schemos, grupės. Tuo pačiu metu glaudžiai dirbama su kitomis priežiūros institucijomis, Darbo bei Mokesčių inspekcijomis.
„Labai svarbu, manau, perdėlioti Departamento veiklos modelį iš „skundas, pažeidimas, bauda“ į „duomenys, schema, veiksmas ir užkardymas“. Iki šio tyrimo pradžios procesas yra prasidėjęs, mes turime Atliekų veiklos grupę viduje, kuriai yra keliamas klausimas ne konkretaus pažeidimo, bet matyti schemą“, – kalbėjo AAD vadovas.
Ne mažiau svarbu, pasak G.Kadziausko, atliekant tyrimus juos vykdyti atkakliai iki galo. Toks atkaklumas, vadovo teigimu, iki šiol sistemiškai nebuvo skatinamas.
„Ką mes turėsime šiais metais? Atvejų žemėlapį. Kiekvieną mūsų skundą, kiekvieną atvejį, kuris yra užfiksuotas, mes turėsime žemėlapyje, per metus mes jį paviešinsime. Tam, kad iš mūsų būtų kontrolės ir iš visuomenės. Taip pat bus vykdomi kontroliniai pirkimai. 15min redakcija parodė, kad jis galimas ir reikalingas, gali privesti prie rezultatų“, – sakė G.Kadziauskas.
Nuo kovo mėnesio, vadovo teigimu, departamente pradės veikti ir vidinė dokumentų valdymo sistema, vienoje vietoje bus dedami ir matomi visi skundai bei patikrinimai.
„Šiandien buvo galimybė skundams ir tyrimams pasimesti, bloga to žodžio prasme. Sužinom, kad 2017 metais buvo tyrimas, jis dar nepasibaigė.(...) Nauja sistema leis atvejus valdyti ir nieko neužmiršti“, – tikino G.Kadziauskas.
Trečiadienį Aplinkos apsaugos departamentas pranašė, kad 15min žurnalistų atskleistų šiukšlių vežėjų grupuočių padaryta žala jau iš dalies įvertinta – siekia 4,6 mln. eurų. Ir tai dar ne viskas, nes kai kurie tyrimai dar bus atliekami ir žala toliau bus vertinama.
Seimo komiteto pirmininkė: reikia griežtinti bausmes
„Reaguodama į žurnalistų tyrimą pasiūliau Aplinkos apsaugos komitetui ryt vykdyti parlamentinę kontrolę. Pakvietėme Aplinkos apsaugos departamentą, Aplinkos ministeriją, Valstybinę mokesčių inspekciją, Statybininkų asociaciją, Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociaciją ir kitas atsakingas institucijas. Reikia rasti sprendimus, kad tokių atvejų nebūtų“, – trečiadienį pranešė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Pasak jos, žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad kai kurios aplinkosaugininkams suteiktos papildomos priemonės – pavyzdžiui, įstatymu suteikta galimybė konfiskuoti teršėjų automobilius – nė karto nebuvo taikytos. Tad ketinama aiškintis priežastis, kodėl suteikiamais papildomais įrankiais pareigūnai vengia naudotis.
„Aš naiviai tikėjausi, kad automobilio konfiskavimas bus vienas iš tų problemos sprendimo būdų, deja, matau, kad reikia kalbėti apie tai, kad tos baudos išrašomos šiems asmenimis, kurie kaip parazitai kartoja, kartoja savo veiklą, po savimi neturintys jokio turto, reikia kitų būdų, kitų įstatymų ir kartais drąsiau valstybei sakyti, kad galim pereiti į baudžiamąją atsakomybę“, – svarstė Seimo komiteto vadovė.
Ekspareigūnas: būtina stiprinti departamento nepriklausomumą
Jurgis Kazlauskas kelerius metus vadovavo Aplinkos apsaugos departamento Imuniteto tarnybos tarnybai. Jo manymu, norint pažaboti nelegalų šiukšlių pogrindį būtina stiprinti departamento bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis ir jo nepriklausomumą. Buvusio pareigūno teigimu, aplinkos apsaugos srityje yra daug korupcijos rizikų, kurių departamentas vien savo jėgomis nepajėgus suvaldyti.
„Mano nuomone, reikia kalbėti ne apie bausmių griežtinimą, o visų pirma – apie priežiūros institucijos nepriklausomumą ir užtikrinimą, kad jos veiksmai ir tyrimai nepriklausytų nuo išorinio poveikio. Visų pirma, nuo politinio poveikio“,– diskusijoje svarstė J.Kazlauskas.
Kita vertus, ekspareigūnas pripažino, kad šiuo metu skiriamos baudos visiškai neefektyvios, neatgrasančios, pažeidėjai jas supranta kaip savotišką abonementinį mokestį. J.Kazlauskas taip pat sutiko, kad dažnu atveju aplinkos sergėtojai apsiriboja pavienių epizodų tyirmais, nesiekdami užčiuopti sisteminio veikimo schemų ir jų užkardyti.
Prezidentūros pataisos tebelaukia svarstymo
Beje, apie baudžiamosios atsakomybės už žalą aplinkai griežtinimą svarstyta dar prieš kelerius metus.
Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė gresia tik tuomet, jeigu yra nustatyta didelė žala gamtai, tačiau ši sąvoka baudžiamajame kodekse nėra aiškiai apibrėžta.
Prezidentas Gitanas Nausėda 2021 metais viešai konsultacijai pristatė Baudžiamojo kodekso pataisų projektą, kuriuo siekė, kad būtų apibrėžta „didelės žalos“ sąvoka bei išplėsti kodekso straipsniai, reglamentuojantys baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas aplinkai.
Nors šiuo metu įstatymuose prezidentūra įžvelgia spragų, tačiau jos atstovai 15min teigė, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakoregavo šalies vadovo politinę darbotvarkę ir klausimą dėl įstatymų pataisų buvo nuspręsta atidėti vėlesniam, neapibrėžtam laikui.
Daugelyje Europos šalių už nelegalias šiukšlių vežimo, tvarkymo, utilizavimo veikas numatyta kur kas griežtesnė atsakomybė – didesni ir baudų dydžiai, ne vienoje šalyje gresia ir laisvės atėmimas.
Pavyzdžiui, Anglijoje asmenys ar įmonės, kurios šiukšlių atsikrato norėdamos sutaupyti jų utilizavimo kaštus, gali būti baudžiami iki 50 tūkst. svarų bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Airijoje baudos už aplinkos teršimą gali siekti iki 130 tūkst. eurų arba iki metų nelaisvės. Jeigu asmuo nepaiso bausmių ir toliau šiukšlina, gali būti skirta iki 600 eurų bauda už kiekvieną šiukšlinimo dieną. Nesutvarkius atliekų, už kiekvieną dieną gali būti skaičiuojama iki 10 tūkst. eurų bauda.
Niekada nebuvo stengiamasi ieškoti sistemiškiau ir įrodinėti neteisėtą komercinę ūkinę veiklą. Tas mūsų irgi buvo pradėta daryti 2021 m. pavasarį, kuomet visoje Lietuvoje vienu metu mes atlikome didelio atliekų tvarkytojo patikrinimus.
To patikrinimo pagrindu mes kreipėmės į kitas institucijas, prašydami iš esmės atkreipti dėmesį į atliekų verslą, nes AAD neužtenka analitinių, techninių ir žmogiškųjų resursų analitiškai ir giliai pažiūrėti, kas vyksta toje srityje.