Individualios veiklos pažymėjimas, ne anksčiau nei 2001 m. pagamintas automobilis, išmanusis telefonas, kuriame – speciali mobilioji programėlė, valdoma navigacijos, valandos trukmės mokymai – ir A.Koroliovas nakčiai tapo visaverčiu taksistu.
„Tarpušvenčiu nusprendžiau keletą dienų pabandyti padirbėti, kad žinočiau, kas manęs laukia per Naujuosius, kaip veikia programėlė. Dvi dienas – pirmąją 6 val., antrąją – 4 val. – vežiojau klientus savo mašina. Uždirbau gal 70 eurų. Pasitaikė „štilis“. Supratau, kad „Citybee“ transportą verta tokiam reikalui nuomotis tik per šventes. Nebent tau užtenka tų 20 eurų.
„Taxify“ daugiausiai dirba ne profesionalai, o tie, kurie nori prisidurti prie pagrindinio atlyginimo laisvu nuo darbo metu: vakarais ar savaitgaliais. Naujųjų metų naktį darbavomės apie 40 vairuotojų. Aš į mašiną sėdau 19 val. Klientus vežioti baigiau 7 val. ryto. Iš viso jų turėjau apie 20. Dar vidurnaktį buvo valandos pertraukėlė. Per 12 val. užsidirbau apie 300 eurų. Žinoma, reikės dar susimokėti mokesčius, dalį pasiims įmonė, susimokėsiu už automobilio nuomą. Tai liks apie 100 eurų“, – įspūdžius ėmė pasakoti Alius.
Už 15 km kelionę – 43 eurai
Vykti jam teko į įvairius Dievo užmirštus kampelius: kur nors už miesto, laukuose, prie kokių nors naujų kotedžų. Net navigacija ne visada padėdavo. Pirmųjų klientų jis neperspėjo, kad naktinis tarifas šventės metu ūgtelėjęs 3,5 ar net 4 kartus (taip pat ir įsėdimo mokestis), tad sulaukė ne vieno priekaišto.
Už 15 km kelionę šeima sumokėjo 43 eurus. Nieko nesakė, nes mokėjo ne grynaisiais – nurašė sumą nuo registruotos programėlėje banko kortelės. Tačiau kitą dieną sulaukiau to vyro skambučio, klausė, kodėl kelionė taip brangiai atsiėjo.
„Daugiausiai teko pakloti vienai šeimai, kurią apie 1 val. nakties vežiau iš vietos, esančios kažkur tarp Garliavos, Mastaičių ir Kauno, į Šilainius. Atvažiavęs prie kotedžo dar norėjau išlipti, padėti vaikutį įkelti į mašiną, bet visur buvo molis. Tada buvo pats pikas, tik paleisdavau vieną klientą, vykdavau kito.
Už 15 km kelionę šeima sumokėjo 43 eurus. Nieko nesakė, nes mokėjo ne grynaisiais – nurašė sumą nuo registruotos programėlėje banko kortelės. Tačiau kitą dieną sulaukiau to vyro skambučio, klausė, kodėl kelionė taip brangiai atsiėjo. Aš paaiškinau, kad šventinę naktį kilo tarifas, nes buvo didžiulė paklausa, ir labiausiai jis kilo prieš vidurnaktį. Kaina matoma būna dar prieš iškviečiant taksi automobilį, aš ją pamatau, kai klientas tik įsėda į vidų.
Dėl pakilusių tarifų net vairuotojai piktinosi, jautė, kad daugelis klientų išsigando ir nekviečia, kurį laiką buvo „štilis“. Nė vieno kliento iškvietimo nesulaukiau ir tarp 6–7 val. ryto“, – teigė eksperimento dalyvis.
Būta ir apgaulingų iškvietimų
Vėliau Aliui teko vykti į sodus, esančius už Amalių. Tačiau apie 8 km, iki Girstučio baseino, pavežtas ir 20 eurų grynaisiais paprašytas susimokėti vyras išlipti nesiteikė. Apie 10 min. su juo vyko diskusija apie tai, kodėl tiek daug reikia mokėti.
„Jo tonas vis stiprėjo, todėl per mobiliąją raciją paprašiau, jog kas nors iš kolegų atvažiuotų į pagalbą. Nepraėjus nė minutei, prisistatė kitas vairuotojas ir ginčas buvo baigtas. Pinigus klientas sumokėjo, o aš po to ėmiau visus perspėti apie pakilusį tarifą dar prieš jiems įsėdant į mašiną.
Kitiems kolegoms pasitaikė ir tokių klientų, kurie išlipo nesumokėję ir po 40 eurų. Tiesa, nemokūs klientai – ne taksisto galvos skausmas, o įmonės problema. Vairuotojui tokias išlaidas padengia bendrovė. Pliusas, kurio nėra kitose taksi firmose. Vėliau, kai tokie klientai išsiblaivo, manau, įmonė iš jų išsireikalauja pinigų“, – patikino Alius.
Tarpusavyje vairuotojai bendrauja mobiliąja programėle uždaroje grupėje: ne tik išsikviečia pagalbą (pvz., vienas taksistas, vykęs į Giraitę, prasikirto ratą), bet ir tariasi, kur susitikti išgerti kavos. Kai kurie naujametę naktį džiaugėsi kur kas didesniu uždarbiu – sulaukė ne vieno kliento, pvz., iš Šlienavos, kuriam teko pakloti ir 50 eurų. Alius teturėjo vieną tolimą kelionę.
Kolegoms pasitaikė ir tokių klientų, kurie išlipo nesumokėję ir po 40 eurų. Tiesa, nemokūs klientai – ne taksisto galvos skausmas, o įmonės problema. Vairuotojui tokias išlaidas padengia bendrovė.
„Tačiau su tolimomis išvykomis labai sudėtinga. Klientas užsakymą gali atšaukti vidury kelionės. Pvz., jam galutinę kainą parodo tada, kai suveda, kur važiuos, o tai gali padaryti, kai aš jau pakeliui pas jį. Arba iškvietimas gali būti visiška apgaulė.
Sužinojau, kad įprastinių firmų taksi vairuotojai jaučia stiprią konkurenciją, yra pavydūs ir linkę apgaudinėti. Naujametę naktį net du mūsų vairuotojai, tarp kurių – ir aš, buvome iškviesti į Kačerginę. Nuvykęs ėmiau skambinti klientui, tačiau šis tikino nieko nekvietęs. Tai – konkurentų taksi vairuotojų darbas, kad tik mus sugaišintų ir pasiųstų kur nors veltui. Ir pasiųstų toli. Tokie „kvietėjai“ blokuojami, tačiau kas jiems sutrukdys susikurti naują paskyrą?“, – apie nešvarius konkurentų darbus prakalbo Alius.
Už kilometrą – po 8 eurus
Tą naktį iš klientų jis sužinojo ir daugiau profesionalių taksistų gudrybių. Pavyzdžiui tai, kad nuo 23 val. buvo neįmanoma prisiskambinti įprastais taksi firmų telefono numeriais – operatorės tiesiog nekėlė ragelio. O tai, anot Aliaus, gali reikšti viena – įmonėms trūko taksi vairuotojų. Juk ne viena jų reklamavosi, kad naujametę naktį nekels tarifų, tad daugelis taksistų, matyt, nusprendė dirbti patys sau, o ne bendrovėms. Visi norėjo užsidirbti.
Nuo 23 val. buvo neįmanoma prisiskambinti įprastais taksi firmų telefono numeriais – operatorės tiesiog nekėlė ragelio. O tai, anot Aliaus, gali reikšti viena – įmonėms trūko taksi vairuotojų.
„Apie 4 val. ryto vežiau merginą iš Radvilėnų plento į „Žemkę“. Ši guodėsi, kad skambino gal dešimt kartų, tačiau nė viena operatorė nekėlė ragelio. Stebėjosi, jog taip greitai atvažiavau. Neišsigando ji ir to, kad reikės sumokėti 34 eurus, nes tikino neturėjusi pasirinkimo.
Iš kito kliento sužinojau, kad „karštuosiuose taškuose“, tokiuose kaip prie naktinių klubų, stovėję taksistai, na, tie, kurie tą naktį pasirinko dirbti sau, o ne įmonėms, už kilometrą reikalavo mokėti po 8 eurus. Ne vienas išlipo vos tik pradėjęs su tokiais važiuoti ir kvietė mus.
Paryčiais atvežiau klientą prie „Žalgirio“ arenos. Prišoko prie manęs vaikinas ir paprašė pavežti, nors šalia stovėjo ne vienas taksi automobilis. Jam su jais tiesiog neapsimokėjo važiuoti, nes kaina – kosminė. Kiti klientai stebėjosi, kaip greitai atvažiavau, nes kitiems eilinio taksi teko laukti ir po 1,5 val.“, – patikino Alius.
Pasak jo, seniesiems taksi vairuotojams klientų apgaudinėjimas yra tarsi įaugęs į kraują. Ne vienas vežtas klientas guodėsi ir taksi automobiliuose skambančia rusiška muzika ar „Aliukų“ dainomis.
„Klientai nori normalios muzikos. Prisirašiau įvairių lietuviškų šokių muzikos „gabalų“ į USB. Visiems tai patiko. Prašė kai kurie net pagarsinti. Ypač užsieniečiai, kuriuos teko vežti. Norvegams patiko lietuvių kūryba – SEL, Manto Jankavičiaus dainos“, – šyptelėjo Alius.
Užsidirbo mažiausiai 180 eurų
Pusė vežtų klientų, jo teigimu, atsiskaitė kreditine kortele. Tai – patogiau, o ir saugiau. Žinai, kad nebūsi apgautas. Naujųjų metų naktį nebuvo leidžiama pasirinkti automobilio, kurį nori išsikviesti. Eilinę dieną mobiliojoje programėlėje tai galima padaryti.
„Kai prieš Naujuosius savo mašina vykdžiau bandomuosius vežimus, pastebėjau, kad kartais klientai kviečia ne arčiausiai esantį automobilį. Vieno jų paklausiau, kodėl panoro būtent manęs. Šis atsakė, kad kvietė toliau esantį todėl, kad norėjo ramiai dar parūkyti. Matė, kad turi tam 15 min. Taip pat pabrėžė, jog geriau važiuos su „Subaru“ nei su „Audi“, – įdomius klientų poreikius atskleidė eksperimento dalyvis.
Naujų metų naktį įmonė vairuotojams buvo pažadėjusi, jog jie visi užsidirbs po 180 eurų, jei tarp 23 val. ir 7 val. įvykdys bent 12 užsakymų. Jei uždarbis būtų mažesnis, vadovai pažadėjo primokėti likusią sumą. Kai kurie kolegos, pasak Aliaus, atsijungę nuo sistemos, spėjo ir savo draugus iš vakarėlių išvežioti, ir tuos 180 eurų bei daugiau užsidirbti.
„Taksisto darbas išties nėra lengvas. Jei tau tai – tik papildomas uždarbis ir gali darbuotis kada panorėjęs, tada gerai, bet jei tai nuolatinis darbas... Aš negalėčiau būti taksistu, kad ir kaip smagu su žmonėmis pabendrauti“, – eksperimentą reziumavo A.Koroliovas.