– Kelinta partija jūsų gyvenime tapo Darbo partija? Gal galite išvardinti visas partijas, kurioms jau priklausėte?
– Jei iš tiesų, tai antra. Buvau Lietuvos liberalų sąjungoje, kuri vėliau skilo į dvi partijas. Ta, kurioje likau, buvo pagrindinė. O tie, kurie išsivystė į Liberalų sąjūdį, atskilo nuo mūsų. Dabar esu labai giminingoje antroje partijoje.
– Jūs stovėjote prie liberalų partijos ištakų, visada buvote liberalių pažiūrų. Tad kodėl, priešingai nei jūsų sūnus Andrius, pasirinkote ne liberalus, o Darbo partiją. Kokios konkrečios priežastys nulėmė jūsų pasirinkimą: pažiūros, politinės jėgos asmenybės, partijos skaidrumas, modernumas, galimybė greitai užimti postą?
Jaunas žmogus įsivaizduoja, kad liberalų partija apima visą pasaulį. Liberalizmo idėjos labai geros, bet, deja, jos turi daug spragų
– Pradėsiu nuo to, kad tuomet, kai buvau Andriaus amžiaus, buvau liberalų partijoje. Jaunas žmogus įsivaizduoja, kad liberalų partija apima visą pasaulį. Liberalizmo idėjos labai geros, bet, deja, jos turi daug spragų. Jos apima žmones, kuriuos gyvenime lydi sėkmė, kurie dalyvauja versle, gali apsiginti. Gyvenimas yra šiek tiek platesnis, yra žmonių, kuriuos mes, kaip visuomenė, privalome apginti ir turime jais rūpintis, nes patys jie to padaryti negali. Kažkas iš žymių politikų yra pasakęs, kad kol jaunas, esi liberalas, o paskui pereini į brandesnę stadiją.
Aš visada buvau Darbo partijos ir „tvarkiečių“ susijungimo šalininkas, prieš metus tai galėjo įvykti, mes būtume sukūrę stiprią politinę jėgą. Susijungimas dėl ambicijų neįvyko, todėl mano perėjimas ir siekimas to paties tikslo – telkti politikus ir rinkėjus, yra logiškas ir nuoseklus.
– Po to, kai patraukėte pas „darbiečius“ ir iškart tapote jų pirmininku, daliai visuomenės susidarė tos įspūdis, kad visi jūsų priekaištai Rolandui Paksui buvo kilę tik iš asmeninių ambicijų – nes jis jums neleido siekti prezidento posto ir neperleido partijos pirmininko kėdės. Ar su „darbiečiais“ jau esate sutarę, kad būsite jų kandidatas į prezidentus kituose rinkimuose?
– R.Paksui niekada nesu išsakęs asmeniškai jokių priekaištų. Aš jam neturiu priekaištų kaip žmogui, kaip prezidentui. Aš išsakiau skirtingą požiūrį į tam tikrus klausimus: valstybės vystymąsi, geopolitinį požiūrį, vidaus reikalus partijoje. Eidamas į Darbo partiją aš norėjau įsitikinti vieninteliu dalyku – kad galėsime sukurti komandą, kuri dirbs kaip kumštis. Apie jokias pareigas ar tai, kas bus prezidento rinkimuose, prieš ateinant mes nekalbėjome.
R.Paksui niekada nesu išsakęs asmeniškai jokių priekaištų
– Kaip manote, kodėl Lietuvoje jau net keturi partijų pirmininkai yra europarlamentarai? Kas čia per tradicija?
– Jei juokautume, galėtume pasakyti, kad turbūt geriausius išrenka į Europos Parlamentą. O rimtai, matyt, taip jau išeina. Jei kalbame apie Gabrielių Landsbergį – vargu ar jis kandidatuodamas į Europos Parlamentą turėjo planų tapti partijos pirmininku. Lygiai tas pats ir mano atveju – kandidatuodamas nesirengiau būti jokiu pirmininku, bet gyvenimas yra toks, tuo jis gražus. Kiekvieną dieną – po naujieną.
– Ar nemanote, kad atstumas gali pakišti koją vadovaujant partijai? Juk matėte ir Rolando Pakso pavyzdį, kuris toli gražu ne įkvepiantis. Kodėl jūs asmeniškai nutarėte neatsisakyti europarlamentaro mandato? „Tvarkiečiams“ atrodo, kad tai būtų garbinga, o ir Darbo partijos vairą gal būtų lengviau sukioti iš Lietuvos? Apsisprendimą lėmė alga?
– Mano nuomone, iš „tvarkiečių“ tai naudingiausiai atrodo Petrui Gražuliui, nes jis važiuotų vietoje manęs. Ar tai būtų naudingiausia Lietuvai – čia klausimas. Iš Briuselio atvykti yra greičiau nei iš Klaipėdos, todėl atstumas nieko nereiškia. Matau privalumų – bus mažiau galimybių į vidines smulkmenas ir kitokias problemas įsivelti. Pirmininkas turi su komanda vadovauti, siekti strateginių tikslų. Kadangi turime gerą komandą, visi kartu mes tikrai dirbsime, ir kilometrai mūsų darbui, anksčiau sakydavo – meilei, ne kliūtis.
– Viliatės kitąmet laimėti Seimo rinkimus. Iš kokios rinkėjų grupės tikitės sulaukti daugiausia palaikymo? Kodėl? Į kokias problemas bus orientuota jūsų politinė kampanija?
– Iš visų rinkėjų tikimės palaikymo, tikimės, kad balsuos visi žmonės, kurie realiai nori permainų mūsų valstybėje... Tą dariau būdamas aplinkos ministru, tą patį padarysime Lietuvoje, jei žmonės pasitikės mumis. Reikia ne tik kalbėti, kad mes padarysime – tą kalba visi. Mes turime per pusantrų metų realiais darbais įtikinti žmones. Nereikia verkti, kad mes koalicijoje tik dalis, turime prisiimti atsakomybę, drąsiai priiminėti sprendimus ir daryti. Jei tai darysime, visi dirbantys žmonės Lietuvoje supras, kad mes galime, kad esame politinė jėga, kuri keičiasi, pasikeitė.
– Sakėte, kad jei Darbo partija nelaimės rinkimų, atsistatydinsite. Gal galite konkrečiai nurodyti, kokį rezultatą vadinsite pralaimėjimu?
– Už Darbo partiją turėtų balsuoti didžiausias procentas rinkėjų, ir partija pagal rinkėjų palaikymą tais metais turėtų būti stipriausia politinė jėga. Partija išsikėlė ambicingus tikslus, aš pasakiau, kad prisiimsiu politinę atsakomybę. Visoms partijoms tai reikėtų daryti.
Partija išsikėlė ambicingus tikslus, aš pasakiau, kad prisiimsiu politinę atsakomybę. Visoms partijoms tai reikėtų daryti
– Kaip manote, ar Audronė Pitrėnienė bus geresnė ministrė už Dainių Pavalkį? Ką ji turės padaryti, ko D.Pavalkis nepadarė? Kaip išvis vertinate šią savo ministro vertimo istoriją?
– Audronė, kiek matau, yra pasirengusi rimtai dirbti. Ji, mano manymu, turi pakankamai patirties, dirbo direktore, yra pedagogė, buvo komiteto pirmininkė. Norėčiau linkėti jai, tikiu, kad taip ir bus – kad spręstų problemas. Kai kurias jų, kurios kelia audras visuomenėje, ji išspręs. Manau, kad viskas bus gerai. Kalbant apie prieš tai buvusį ministrą, man būtų neetiška komentuoti, nes aš esu dirbęs su D.Pavalkiu vienoje Vyriausybėje. Partija manė, kad kai kurie procesai galėjo būti sparčiau daromi, linkiu partijoms keisti situaciją, jei mato, kad kažkas negerai, nebijoti priimti sprendimų.
– Kaip vertinate liberalų siūlomą aktą dėl žmogaus teisių ir jame keliamas moters teisių į savo kūną (konkrečiau, abortą), homoseksualų santuokos ir eutanazijos problemas? Ar Darbo partija planuoja šį aktą pasirašyti?
– Kol kas negalėčiau pasakyti vienareikšmiškai pozicijos, nes tokio sprendimo aš nežinau. Asmeninę nuomonę galiu pasakyti – manau, kad abortų drausti nereikia. Jei kalbame apie homoseksualų santuokas, įsivaikinimą, aš manau, kad to nereikia. Žmonės tikrai turėtų būti nediskriminuojami, turėtų turėti galimybę spręsti turto padalinimo klausimus.
Tačiau lyginti tradicinę šeimą, kuri pono Dievo sukurta, kurios tikslas – žmonijos dauginimasis, su žmonėmis, kurie pasirinkę kitokį gyvenimo būdą – neteisinga. Eutanazijos klausimu tvirtos nuomonės neturiu. Praėjusių metų pabaigoje mirė mano mama, ilgai ji sirgo – iš vienos pusės reikia suvokti, kad gyvybės atimti negalima, tačiau taip pat suprantama, kad žmonės kenčia.
Jei kalbame apie homoseksualų santuokas, įsivaikinimą, aš manau, kad to nereikia
– Koks jausmas dirbti su pavaduotoju, už kurio apšmeižimą esate teistas, kuris jūsų partijos garbės pirmininką yra kaltinęs darbu Rusijai ir kuris dabar agituoja ne už Darbo partijos kandidatą Seimo rinkimuose Varėnoje?
– Jūs apie Artūrą Paulauską. Būtų teisingiausia, jeigu savo žodžius, kuriuos yra pasakęs apie Darbo partiją, kad ji susieta su Kremliumi, jis pats ir paaiškintų.
Kalbant apie šmeižimą ir tą bylą – aš manau, kad tai buvo politinis susidorojimas su manimi kaip partijos pirmininku. Aš buvau nuteistas už politinį partijos pareiškimą, kuris buvo priimtas prezidiume 6–8 pavaduotojų bendru sutarimu.
Tai buvo prastumta teisėsaugoje kaip šmeižtas, aš su tuo nesutinku, esu padavęs skundą JT Žmogaus teisių komisijai. Bet tai jau praeitis. Žinote, mes galime būti pikti, kariauti – bet tam reikia daug energijos, o rezultato nėra.
Manau, kad reikia atidėti nuoskaudas, ambicijas ir šypsotis. Sutelkus komandą eiti į priekį. A.Paulauskas yra komandos narys, stiprus politikas, ir tikiuosi, kad mes kartu dirbdami komandoje pasieksime rezultatų. Man atrodo, dėl to mes susitarėme. Pasitikėti reikia, jeigu eini kartu, – kas tai bebūtų, žmona ar bendraminčių komanda. Neaiškumus reikia aiškintis, nereikia turėti pokiliminių dalykų.
– Esate pareiškęs, kad Darbo partijos jungtuvių su „Tvarka ir teisingumu“ nebus. O kiek jos narių ketintumėte pervilioti?
– Nė vieno aš nebandysiu vilioti. Neužsiėmiau ir neužsiimsiu nei perviliojimu, nei patraukimu į savo pusę, to nereikia. Žinau, kad „Tvarka ir teisingumas“ šiek tiek keičiasi.
Mes turime tapti telkiančia politine jėga. Aš tikiu, kad ir rinkėjai, ir politikai – taip pat ir „Tvarka ir teisingumas“, ateis ir mes viena ar kita forma dirbsime kartu.
Jei būdamas prezidentu R.Paksas važinėjo ir agitavo už stojimą į ES, pastaruoju metu ten ėmė vyrauti euroskeptiškos nuotaikos. Nesutarimas tarp mūsų didėjo.
– Kalbate apie būtinybę Darbo partijai keistis? Kokius pokyčius numatote konkrečiai?
– Daug ką reikia keisti – visoms partijoms reikia keistis, ne tik Darbo partijai. Reikia mažiau dejuoti, mažiau ieškoti pasiteisinimų, o daryti konkrečius, realius žingsnius. Ar kalbėtume apie savivaldybių lygį, Seimo, Europos Parlamento lygį. Žmonės netiki partijomis, nes mato, kad šnekama, o konkrečiai nedaroma. Reikia keisti tai, reikia burti komandą, kuri stovėtų ant žemės, kalbėtųsi su visais sluoksniais – verslininkais, kultūros darbuotojais. Mes tai padarysime.
– Ar jums vadovaujant partijai ir toliau bus toleruojama susiklosčiusi tradicija, kai partijos nariai rinkimus finansuoja didesnėmis lėšomis nei uždirba per metus ar yra susitaupę?
– Aš manau, kad turbūt visose partijose to rastume, ypač kalbant apie savivaldos rinkimus. Taip neturi būti. Reikia ir įstatymus pakeisti, nes to, kad aukoji daugiau nei uždirbi, negali būti. Kai atėjau dirbti ministru į ministeriją, sakiau, kad nesižvalgysiu atgal, tegu aiškinasi institucijos. Nemanau, kad reikalinga dabar aiškintis, kas buvo praeityje – aš žiūriu į ateitį. Jei anksčiau buvo įstatymų pažeidimų, yra VMI, VRK, STT, FNTT. Tegu dirba.
– Ar partijoje jau yra galutinai nutarta, kad atsistatydinusi partijos vadovė Loreta Graužinienė liks Seimo pirmininke? Kokia jūsų asmeninė nuomonė šiuo klausimu?
– Nežinau, ar partijoje yra toks sprendimas, aš manau, kad jis nereikalingas. Jos darbą vertinu teigiamai, jos aktyvią poziciją užsienio politikoje, dalyvavimą joje – vizitus į Ukrainą ir į kitas valstybes. Gerai vertinu jos darbą viduje, ji stengiasi, bendrauja.
– Ar dalyvausite koalicijoje iki pat rinkimų?
– O ką aš žinau, kas bus rytoj? Pagal dabartinę situaciją, nematau priežasčių arba baimių, kad koalicija turėtų skilinėti ar nebaigti darbo, priešingai.
– Prezidentė jus išleisdama į Briuselį sakė, kad buvote vienas geriausių ministrų. Kaip manote, ar tokia asmeninė simpatija palengvins Darbo partijos santykius su Prezidentūra? Ar tai bus jūsų tikslas?
– Mano tikslas – turėti normalius darbinius santykius su visais. Darbo partija yra antra pagal dydį partija, ir noriu, kad normalūs santykiai, bendravimas, susitikimai, klausimų aptarimai vyktų tiek su premjeru, tiek su prezidente, tai būtų naudinga visai valstybei. Tikiu, kad taip ir bus. Dar nebuvau susitikęs su prezidente kaip Darbo partijos pirmininkas.
– Jūs deklaruojate esantis drąsus, ryžtingas ir savarankiškas žmogus bei politikas. Jei teismas visgi nuspręs, kad Darbo partijos garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas kaltas dėl finansinių machinacijų Darbo partijoje, ar siūlysite jį pašalinti iš partijos? O gal pats pasitrauksite?
– Ar aš? O kuo aš čia dėtas? Partijai, kiek žinau, pirmos instancijos teisme pretenzijų nėra. Jei kas būtų kitaip – partija liktų bet kuriuo atveju, viena ar kita forma. Tačiau tikiu sveiku protu ir tikiu, kad jis nugalės. Dėl asmenų – palaukime teismo sprendimų, nedarykime įtakos. Mano vienoks ar kitoks pareiškimas jau būtų įtakos darymas, duokime ramiai teismams dirbti, leiskime tiems, kurie nesutinka su kaltinimais, gintis. Bus sprendimas, vertinsime – tiek mes, tiek jūs.
– Ar įsivaizduojate Darbo partiją be V.Uspaskicho?
– Palaukime sprendimo, pamatysime, kas jame yra, kokie kaltinimai liks, kokie motyvai, ir priimsime sprendimą.
Vos prieš mėnesį Darbo partijos nariu tapęs V.Mazuronis šeštadienį buvo išrinktas šios politinės jėgos pirmininku. Paramą V.Mazuroniui išreiškė ir Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas.
V.Mazuronis tikina, kad jo vadovaujama Darbo partija gali laimėti kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus.
V.Mazuronis politikoje dalyvauja nuo 1993 m. Pirmiausia jis priklausė Lietuvos liberalų sąjungai, o paskui su Rolandu Paksu kūrė „Tvarką ir teisingumą“.
Tačiau pastaruoju metu V.Mazuronio ir R.Pakso nuomonės išsiskyrė ir V.Mazuronis „tvarkiečius“ paliko. Po kelių mėnesių politikas tapo Darbo partijos nariu.
