Suprasti akimirksniu
- Jei pirmasis skaičius ant kiaušinio yra 3, višta gyveno narve
- Jei pirmasis skaičius yra 0, 1 arba 2, višta narve negyveno
Informacija apie tai, kokiomis sąlygomis augo višta, yra pateikiama ant kiaušinių pakuočių. Ant kiekvieno kiaušinio galima rasti specialų kodą, kurį sudaro šeši skaičiai ir dvi raidės.
Pirmasis skaičius ant kiaušinio reiškia jį padėjusios vištos laikymo būdą. ES egzistuoja keturi galimi vištų laikymo būdai, žymimi skaičiais 0, 1, 2 arba 3.
3 reiškia, kad kiaušinį padėjusi višta savo gyvenimą praleido narve, į lauką neišeidavo ir laisvai vaikščioti negalėjo. Būtent skaičiumi „3“ yra žymimi dauguma Lietuvos parduotuvėse parduodamų kiaušinių.
Tiesa, skaičių žymėjimas kodu „3“ dar nereiškia, kad vištas galima auginti bet kokiomis sąlygomis. Pagal ES reikalavimus, narve laikomai vištai turi tekti bent 750 kv. cm erdvės. Paprasčiau kalbant, viename narvo kvadratiniame metre gali būti laikomos 13 vištų.
Nuo 2012 m. pagal ES reikalavimus draudžiama laikyti vištas nepagerintuose narvuose. Bent 600 kv. cm vienai vištai tenkančios erdvės pagerintame narve turi sudaryti naudingas plotas. Vienai vištai turi tekti bent 15 cm laktos, narvo aukštis naudingame plote turi būti bent 45 cm, kitose vietose – 20 cm. Narvuose turi būti lizdai, pakratai, reikalavimus atitinkantys lesalų tiekimo loveliai ir girdymo sistema, tinkamos nagų dilinimo priemonės.
Tai, kaip laikomasi reikalavimų, prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kuri kartą per metus vykdo paukštynų patikrinimus.
2016 m. VMVT teritoriniai padaliniai atliko 40 patikrinimų, kurių metu nustatė vištų dedeklių gerovės pažeidimų: po 2 atvejus dėl minimalaus apšvietimo, skiriamos erdvės, tikrinimo, privalomos informacijos registravimo, automatinių ir mechaninių įrenginių naudojimo ir 4 atvejus dėl pastatų ir aptvarų reikalavimų neatitikimo. VMVT teigimu, esminių pažeidimų, dėl kurių būtų pažeista vištų dedeklių gerovė, nenustatyta.
Gautus skundus su vaizdo klipais VMVT žada tikrinti, tačiau pažymi, kad jei nuotraukos ir vaizdo klipai išties buvo daryti birželio pradžioje, situacija galėjo pasikeisti.
Be to, VMVT teigia, kad užfiksuotas paukščio nusišėrimas yra „natūralus fiziologinis procesas“, pasitaikantis ir ūkiuose, o vištų gaišimas taip pat savaime nėra stebinantis procesas, tik svarbu, kad paukštynai kartą per dieną būtų apžiūrimi, o gaišenos surenkamos.
„Tušti narvai“ į VMVT teiginius žvelgia skeptiškai. Organizacijos teigimu, jie tik parodo, kad VMVT pasirenka ginti verslą. „Tušti narvai“ siekia skatinti ir vartotojų sąmoningumą: pasak jų, 97 proc. Lietuvoje suvartojamų kiaušinių atkeliauja iš narvuose auginamų dedeklių paukštynų. Pasak organizacijos, tokius kiaušinius perkantys pirkėjai dažnai nežino, kokiomis sąlygomis yra auginamos vištos.
Taigi, jei pati idėja valgyti kiaušinį, kurį padėjusi višta galimai visą gyvenimą praleido ankštame narve ir niekada nematė dienos šviesos, jus gąsdina, egzistuoja alternatyva: rinktis kitą kiaušinio tipą, o ne „3“.
Jei pirmasis skaičius ant vištos kiaušinio yra 0, 1 arba 2, tai reiškia, kad višta buvo laikoma ne narve. Šių tipų ūkiuose narvai draudžiami.
Skaičius 2 reiškia, kad višta buvo laikoma po stogu ant kraiko paukštyne, tvarte ar fermoje ir į lauką neišeidavo, tačiau po stogu galėjo vaikščioti laisvai. Tokio tipo ūkyje vienai vištai turi tekti ne mažiau 1100 kv. cm erdvės. Tai reiškia, kad viename kvadratiniame metre gali būti laikomos ne daugiau negu 9 vištos.
1 reiškia, kad višta buvo laikoma po stogu, tačiau turėjo galimybę ir vaikščioti laisvai, ir dieną išeiti į lauką. Lauko aptvare tokio tipo ūkyje vienai vištai turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m vietos, o vištų skaičius ūkyje neviršyti 2500. Viduje tokio tipo ūkyje turi tekti bent 1100 kv. cm erdvės.
0 reiškia, kad višta buvo auginta ekologiškame ūkyje, kuriam taikomi specialūs reikalavimai. Tai reiškia, kad dienomis višta turėjo galimybę išeiti į lauką ir jai ten tekdavo bent 4 kv. m vietos, naktį buvo laikoma aptvare, kur jai tekdavo ne mažiau negu 1667 kv. cm erdvės (6 vištos vienam kv. m). Be to, visas jos maistas buvo išaugintas ekologišku būdu.
Ekologiškus maisto produktus parduodančiuose parduotuvėse galima rasti „0“ pažymėtų kiaušinių, esama jų ir didžiuosiuose prekybos centruose. Tiesa, už ekologiją reikia mokėti – dėžutė skaičiumi „0“ pažymėtų kiaušinių kainuos dvigubai daugiau negu skaičiumi „3“ pažymėti kiaušiniai. 10 ekologiškų kiaušinių kaina, tikėtina, viršys 3 eurus.
Skaičiais „2“ ir „1“ pažymėtų kiaušinių taip pat galima rasti didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose. Jie kainuoja daugiau negu „3“ pažymėti kiaušiniai, bet kainų skirtumas jau ne toks didelis – tokių kiaušinių galima rasti ir už 1,70 euro.
Tiesa, daugelyje mažesnių prekybos centrų kitaip negu skaičiumi „3“ pažymėtų kiaušinių galite ir nerasti. Tokiu atveju teks rinktis – keliauti kiaušinius pirkti toliau ir mokėti brangiau arba susitaikyti su mintimi, kad juos auginusi višta lauke niekada nebėgiojo.
Beje, dar vienas galimas pasirinkimas – kelionė į turgų. Smulkiems vištų augintojams, savo ūkiuose auginantiems ne daugiau kaip 50 vištų, kiaušinių ženklinimas prekiaujant turgavietėse apskritai neprivalomas. Tiesa, jie prekybos vietose privalo nurodyti vardą, pavardę ir adresą.
