Tačiau kas apskritai yra ši elektroninės sveikatos sistema? Kaip ji veikia, kokia jos nauda pacientams, medikams ir vaistininkams bei kodėl dėl jos laužomos ietys? Portalas 15min atsako į svarbiausius klausimus.
Kas yra elektroninė sveikatos sistema? Ką ji daro?
2015 m. pabaigoje pradėjusi veikti elektroninės sveikatos sistema Lietuvos gyventojams, sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms užtikrina vieną bendrą prieigą prie elektroninės sveikatos paslaugų bei galimybę dalintis informacija nuolatiniu būdu. Tačiau faktas, kad sistema naudojasi tik nedidelė dalis gydytojų, reikšmingai sumažina jos teikiamą naudą.
Informacija, kuria galima dalintis – labai įvairi. Sistema leidžia dalintis pacientų ligos istorijomis, pildyti specialias medicinines pažymas (sveikatos pažymas moksleiviams, vairuotojams, šaunamo ginklo turėtojams, vaiko gimimo pažymėjimus, medicininius mirties liudijimus ir kt.).
Gydymo įstaigos, dalyvaujančios projekte, į šią sistemą teikia pacientų sveikatos duomenis – tyrimų rezultatus, diagnozes, receptus, siuntimus, rentgeno nuotraukas, pažymas ir kita. Esant reikalui kitos įstaigos gali prie jų prieiti.
Taip pat sistema sudaro galimybes gydytojams išrašyti elektroninius receptus. Pagal juos prie sistemos prisijungusios vaistinės gali pacientams išduoti vaistus.
O kiekvienas Lietuvos gyventojas, besilankantis pas gydytojus, kurie naudojasi šia sistema, gali prisijungęs prie portalo www.esveikata.lt matyti visą savo sveikatos istoriją – diagnozes, gydymo eigą, išduotus siuntimus ar pažymas, paskirtus vaistus ir t. t.
Tačiau sistema veiks ir paciento duomenys joje bus tik tuo atveju, jei gydymo įstaiga, kurioje lankosi pacientas, yra prisijungusi prie sistemos, ir jei gydytojas ja naudojasi. Kitaip tariant, labai daug kas priklauso nuo gydytojų noro ja naudotis. Jei jūsų gydytojas to nedaro, prisijungę prie sistemos matysite tik daug tuščių laukų.
Sveikatos priežiūros įstaigos gali integruoti savo vidines informacines sistemas su centrine sistema, arba, jei neturi savo informacinių sistemų, taip pat gali prisijungti prie portalo www.esveikata.lt ir duomenis apie pacientus teikti per jį.
Sistemą sudaro trys posistemės: Centrinė sistema (Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema, ESPBI IS), e. receptas ir medicininių vaizdų sistema (MedVAIS).
Kokią naudą pacientams ji neša?
Viena svarbiausių naudų pacientui – vos prisijungęs prie sistemos per internetą jis gali matyti savo ligos istoriją, paskirtus vaistus, diagnozes, skiepus ir t. t. Prisijungiant pacientui reikia elektroninio parašo arba e. bankininkystės.
Registrų centro teigimu, elektroninių receptų dėka gydytojams nebereikia išrašyti, o pacientui – nešiotis popierinių receptų. Taip dingsta jų suplėšymo ar pametimo rizika. Ateityje, pasak Registrų centro, e. sveikatos sistema besinaudojantys gydytojai galės pratęsti receptus be atskiro apsilankymo, nuotoliniu būdu.
Taip pat naudojantis šia sistema, teigia Registrų centras, galima išvengti brangių ir nereikalingų tyrimų, nes kitas gydytojas gali atlikti anksčiau atliktus ir vis dar aktualius tyrimus. Nelikus būtinybės skirti juos pakartotinai, taupomos lėšos.
Viena sistemos dalių – MedVAIS (medicininių vaizdų) posistemė leidžia elektroniniu formatu kaupti rentgeno nuotraukas, kompiuterinės tomografijos tyrimų rezultatus, jų aprašymus bei jais dalintis. Tai padeda išvengti situacijų, kai, gavęs rentgeno nuotrauką vienoje sveikatos įstaigoje, pacientas turi ją vežti į kitą – duomenys keliauja elektroninėje erdvėje.
Sistemos nauda nėra susijusi vien su gydymu: Gyventojų registras nuo sausio per sistemą automatiškai gauna informaciją apie gimusius ir mirusius asmenis, nebereikia nešioti į Civilinės metrikacijos įstaigą popierinių tai liudijančių pažymų.
Informaciją sistema gauna ir iš kitų įstaigų tvarkomų registrų ir informacinių sistemų.
„Pavyzdžiui, „Regitra“ iš ESPBI IS gauna duomenis ir el. dokumentą – paciento pažymą „Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma“, kuri sukuriama sveikatos priežiūros įstaigoje. Jei nebūtų minimos integracijos su „Regitra“, tai kiekviena poliklinika turėtų atskirai sukurti sąsają su „Regitra“ šių duomenų ir dokumentų perdavimui, o dabar poliklinika perduoda duomenis ESPBI informacinei sistemai, o ši – „Regitrai“. Tai yra, veikia centralizuotas duomenų perdavimo būdas“, – 15min aiškino „Registrų centro“ atstovė spaudai Kristina Petrošienė.
Taip pat, pasak Registrų centro, jei visos gydymo įstaigos naudotųsi e. sveikata ir teiktų duomenis apie pacientų ligos istorijas ir gydymo ar profilaktinio patikrinimo metu atliktus veiksmus, kitiems gydytojams nereikėtų gaišti laiko apie tai klausinėjant pacientų.
Tiesa, jei gydytojai nesinaudoja e. sveikatos sistema, pacientas aukščiau minėtais privalumais pasinaudoti negalės. Todėl, sako K.Petrošienė, naudotis sistema gydytojus turėtų skatinti ir patys pacientai.
Kokia sistemos nauda gydytojams ir vaistininkams?
Pasak Registrų centro, įgudęs naudotis e. sveikatos sistema gydytojas sutaupo laiko, nes svarbūs duomenys apie pacientą, tokie kaip draustumas ar gyvenamoji vieta, medikui perkeliami asmeniškai ir jų nereikia pildyti ranka. Be to, nustatyta diagnozė automatiškai perkeliama į e. receptą ar e. siuntimą.
Be to, gydytojai gali naudoti įvairių medicininių formų šablonus, išrašyti naujus e. receptus ankstesnio pagrindu.
Gydytojas gali stebėti jo ir kitų gydytojų skiriamų vaistų suderinamumą – apie nesuderinamų receptų skyrimą jį gali informuoti vaistininkas. Gydytojas gali stebėti ir vartojimą – matyti, ar pacientas įsigijo jam paskirtą vaistą.
Vaistininkas sistemos pagalba gauna tikslią informaciją apie diagnozę, kurios pagrindu paskirti vaistai arba medicininės pagalbos priemonės, jam nereikia stengtis teisingai perskaityti gydytojo rašyseną. Be to, esant mažiau popieriaus, klientas aptarnaujamas greičiau.
Visgi Registrų centras pripažįsta, kad sistemos galimybės pilnai neišnaudojamos.
„Tam reikalingas ir nuolatinis medikų mokymasis, ir gydymo įstaigų vadovų darbas motyvuojant gydytojus bei med. personalą naudotis e. sveikata, ir, žinoma, techninės įrangos ligoninėse ar poliklinikose pritaikymas modernių technologijų naudojimui“, – sako K.Petrošienė.
Gydytojus naudotis sistema ragina ir sveikatos apsaugos sistemos vadovai. Sausį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga viešai kreipėsi į visų šalies gydymo įstaigų vadovus, ragindamas aktyviau jungtis prie e. sveikatos sistemos ir naudotis elektroninės platformos teikiamomis galimybėmis. Taip, pasak ministro, siekiama pagreitinti įstaigų darbą, pagerinti pacientų aptarnavimo kokybę, trumpinti eiles pas gydytojus specialistus ir neatsilikti nuo naujausių technologijų pažangos pasaulyje.
Kiek gydymo įstaigų ir vaistinių šiuo metu naudojasi elektronine sveikatos sistema?
Registrų centro teigimu, dabar e.sveikata naudojasi apie 500 gydymo įstaigų ir vaistinių tinklų. Jų sąrašai skelbiami adresais www.esveikata.lt arba http://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/e-sveikata. Sistemą jau naudoja dauguma vaistinių, bet tik maždaug kas ketvirta sveikatos priežiūros įstaiga.
„Verta žinoti, kad sutartis sudaroma su juridiniu vienetu, pavyzdžiui, su vaistinių tinklu sudaroma viena sutartis kaip su vienu juridiniu asmeniu, o tinklas gali turėti daug vaistinių veiklos vietų“, – sakė K.Petrošienė.
Jos teigimu, ar naudotis šia sistema, gydymo įstaigos kol kas sprendžia pačios: privalomas e. sveikatos sistemos naudojimas ir duomenų apie paciento sveikatą bei jos priežiūrą tvarkymas elektroniniu būdu visose įstaigose numatomas nuo 2018 m. kovo 1 d.
„Nebuvo taip, kad 2015 m. lapkritį dauguma gydymo įstaigų pradėjo naudotis E. sveikata. Šis procesas vyko ir tebevyksta laipsniškai, sudarant sutartis, apmokant medikus naudotis sistema, atsakant į jiems kylančius klausimus, registruojant sutrikimus. Tai ilgas ir sudėtingas procesas“, – sako K.Petrošienė.
Nebuvo taip, kad 2015 m. lapkritį dauguma gydymo įstaigų pradėjo naudotis e. sveikata. Šis procesas vyko ir tebevyksta laipsniškai, sudarant sutartis, apmokant medikus naudotis sistema, atsakant į jiems kylančius klausimus, registruojant sutrikimus.
Vis dėlto sistemos naudotojų skaičius auga: nuo 2016 m. birželio iki 2017 m. birželio bendras medicininių įrašų pateikimo į sistemą skaičius išaugo nuo 15,6 tūkst. per mėnesį iki 368 tūkst. per mėnesį. Per tą patį laikotarpį išrašytų E. receptų skaičius išaugo nuo 6 tūkst. per mėnesį iki 157 tūkst. per mėnesį, o apsilankymų skaičius sistemoje išaugo nuo 182 tūkst. per mėnesį iki 733 tūkst. per mėnesį. Sistemoje jau sukaupta apie 2 milijonus dokumentų.
Kokia sistemos kūrimo istorija?
Pirmasis bandymas kurti elektroninės sveikatos sistemą Lietuvoje prasidėjo dar 2005 m., antrasis – 2007 m. Tačiau sistema faktiškai neveikė. 2010 m. šių bandymų rezultatus įvertinusi Sveikatos apsaugos ministerija nutarė jų atsisakyti.
2011 m. nutarta kurti elektroninės sveikatos sistemą iš naujo, Sveikatos sistemos įstatymas papildytas nauju straipsniu, reglamentuojančiu tokios sistemos valdymą. Tų pačių metų rugsėjį sistemos valdytoju Vyriausybė nutarė paskirti Registrų centrą. Metų pabaigoje partnerystės sutartį įgyvendinant elektroninę sistemą pasirašė Sveikatos apsaugos ministerija, Registrų centras, Valstybinė ligonių kasa, Santariškių ligoninė, Kauno klinikos ir Klaipėdos universitetinė ligoninė.
Vykdomi viešieji pirkimai bei kuriama sistema buvo 2012-2014 m.
Sistemos tinkamumą eksploatuoti Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino 2015 m. liepą, tais pačiais metais ji pradėta naudoti.
2016 m. atlikusi sistemos auditą, Valstybės kontrolė paskelbė, kad e. sveikatos sistemos kūrimo tikslai pasiekti, sudaromos sąlygos gauti šios sistemos paslaugas, tačiau ne visais atvejais kokybiškas – sistema veikia ne visu pajėgumu, o naudojimas išlieka pasyvus.
Pasak Valstybės kontrolės, auditas taip pat parodė, kad neišspręsta IT infrastruktūros trūkumo problema, nėra sukurtos visos būtinos e. sveikatos sistemai reikalingos sąsajos tarp įstaigų, stringa e. parašo naudojimas, nėra aiškus incidentų valdymo ir šalinimo procesas, užtikrinamos ne visos ypatingos svarbos asmens duomenų saugumo priemonės, kyla klausimų dėl sukurtos sistemos palaikymo ateityje.
Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad net ir 31 proc. e. sveikatos sistemos diegime dalyvavusių sveikatos priežiūros įstaigų neteikia duomenų į informacinę sistemą,o 40 proc. sistemos plėtros projektuose nedalyvavusių įstaigų teikti duomenų sako net neplanuojančios.
Valstybės kontrolės teigimu, viena didžiausių problemų – besidubliuojantys sprendimai. Planuojant regioninę sistemos plėtrą lygiaverčių projektų jungimo galimybės nebuvo apsvarstytos, dėl to kai kuriuose projektuose sveikatos priežiūros įstaigos šalia centrinės sistemos šalia kūrė ir savo sistemas, kurios dabar dubliuojasi.
Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas, kaip sistemos veikimą būtų galima tobulinti. Registrų centro teigimu, į rekomendacijas atsižvelgiama, jos jau įgyvendintos arba šiuo metu yra įgyvendinamos.
Dabar iš viso su sistema dirba 47 žmonės.
Kas vyksta dabar?
Keičiasi sistemos tvarkytojas .2017 m. liepos pradžioje sveikatos apsaugos ministras A.Veryga elektroninės sveikatos sistemos priežiūrą pasiūlė iki 2018 m. liepos perduoti Valstybinei ligonių kasai. Vyriausybė tokiam pasiūlymui pritarė. Tiesa, sistemos valdytoju išliks SAM.
Parengtame nutarimo projekte nurodyta, kad sistemos perdavimo planas turėtų būti parengtas per tris mėnesius, o visi reikalingi teisės aktai parengti iki šių metų pabaigos.
SAM nurodo, kad pakeisti sistemos tvarkytoją siekiama norint didinti ESPBI IS naudojimą, optimizuoti sistemos priežiūros kaštus. Kitaip tariant, SAM tikisi, kad atėjus naujam valdytojui tiek pacientai, tiek gydytojai ja naudosis labiau, o pinigai bus leidžiami efektyviau.
Registrų centro atstovai savo ruožtu nenori prarasti sistemos valdymo ir sako, kad ji dabar funkcionuoja sėkmingai, o 2017 m. po sunkios pradžios kaip tik įgavo pagreitį.
Per mėnesį sistemoje, anot Registrų centro vadovo Arvydo Bagdonavičiaus, registruojama 733 tūkst. apsilankymų, atliekama 368 tūkst. įrašų, iš jų 157 tūkst. – elektroniniai receptai. Iš viso archyve esą sukaupta beveik 2 mln. įrašų.
Nepaisant to, A.Bagdonavičius pripažįsta, kad elektroninius receptus išrašo mažesnė dalis medikų.
Pačių medikų teigimu, sistema daug kur dar naudojamasi vangiai dėl to, jog gydymo įstaigų vadovams stinga ryžto pareikalauti iš pavaldinių išmokti naudotis sistema. Nors ji esą daugeliu atveju leidžia sutaupyti laiko, ypač vyresnio amžiaus medikai ja naudojasi vangiai, dokumentus vis dar pildo ranka.
Medikai taip pat įvardija problemas, jog kai kuriose poliklinikose ar ligoninėse nėra užtikrintas sistemai būtinas geras interneto ryšys, kai kuriuose kabinetuose tėra vienas kompiuteris, kuriuo naudojasi ir slaugytojas, ir gydytojas. Be to, kai kurios klinikos pateikia per mažai duomenų apie pacientus, tad tenka ieškoti ranka rašytų jų ligos istorijų, tyrimų rezultatų. Ne visos tarnybos dar yra prisijungusios prie sistemos.
Institucijos taip pat nesutaria dėl to, kiek kainavo sistema. Registrų centras nurodo, kad sistemos kūrimui buvo skirta 5,6 mln. eurų biudžeto lėšų, iš jų pats centras panaudojo 4,9 mln. eurų. A.Veryga teigia, kad sistema kainavo „keliasdešimt milijonų eurų“, maždaug 30 mln. eurų sumą įvardino ir Valstybės kontrolė.
Vis dėlto, kad ir kokia institucija tvarkys sistemą, labai daug priklausys nuo to, kaip seksis gydytojus ir gydymo įstaigas įtikinti, kad sistema išties yra patogi ir šiek tiek pavargti ją įdiegiant verta. To nepavykus, ji ir toliau liks naudinga tik nedidelei daliai gyventojų.
