15min pristato situaciją – kodėl įstatymo pataisos yra reikalingos, dėl ko labiausiai nesutaria Seimo nariai ir kodėl šių pataisų vis dar nėra.
Kaip smurtas prieš vaikus baudžiamas dabar?
Baudžiamajame kodekse yra įtvirtinta norma, kad asmuo, kuris mušdamas arba kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Jei taip elgiamasi su artimuoju, giminaičiu ar šeimos nariu, gresianti bausmė yra viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Jei mušamas asmuo yra mažametis, smurtautojas baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Baudžiamasis kodeksas taip pat numato, kad asmuo, kuris piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis ir fiziškai ar psichiškai gniuždė vaiką, paliko jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai su juo elgėsi, yra baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Be to, Lietuvos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme vis dar įtvirtinta, jog vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, tėvai, globėjai gali drausminti savo nuožiūra, išskyrus „fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą“. Šis apibrėžimas nedraudžia taikyti fizinių bausmių, leidžia tėvams vaikus drausminti savo nuožiūra.
Tačiau daug specialistų atkreipia dėmesį, kad šios sąvokos – abstrakčios. Pavyzdžiui, teisės aktai neapibrėžia, kas yra laikoma „fiziniu ar psichiniu kankinimu“. O Baudžiamasis kodeksas apima tik ribinius atvejus. Todėl norima tikslinti Vaiko teisių apsaugos įstatymą, kad smurto prieš vaikus sąvokos būtų aiškiai apibrėžtos.
Tai kodėl Seimas nepatikslina to įstatymo?
Problema slypi tame, kad Seime susikerta du požiūriai į tai, kaip ir kada įstatymas turėtų būti tikslinamas, ir kol kas neaišku, kurios grupės pasiūlymas bus priimtas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija naują Vaikų teisių apsaugos įstatymo projektą žada pateikti kovą, tačiau Seimo Savižudybių prevencijos komisija mano, kad smurto prieš vaikus sąvoką galima įtraukti ir į dabartinį įstatymą, jį taisant kuo greičiau.
Tačiau kai kurie parlamentarai siūlo neskubėti ir palaukti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomo įstatymo projekto. Be to, grupė konservatorių ir „valstiečių“ frakcijoms priklausančių Seimo narių, kuriems nėra priimtinos Savižudybių prevencijos komisijos pataisos, pasiūlė ir savo pataisų variantą.
Savižudybių prevencijos komisijos siūlomos pataisos sausio 17 d., paskutinę Seimo sesijos dieną, buvo įtrauktos į Seimo darbotvarkę. Tačiau „tvarkiečiui“ Petrui Gražuliui paprašius ir pakankamam skaičiui Seimo narių palaikius jo siūlymą, pataisų svarstymas buvo atidėtas iki pavasario.
Tiesa, po Kėdainių tragedijos greičiausiai procesas pagreitės ir problema bus sprendžiama jau vasarį planuojamoje surengti neeilinėje Seimo sesijoje. Tačiau tikėtina, kad neeilinės sesijos metu dėl skirtingų pasiūlymų vėl vyks karštos diskusijos.
Ką siūlo Savižudybių prevencijos komisija?
Seimo Savižudybių prevencijos komisija, vadovaujama konservatoriaus Mykolo Majausko, parengė ir Seimui gruodį pateikė Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisas, pagal kurias visų formų – fizinis, emocinis, seksualinis – smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, būtų draudžiamas.
Kaip smurtas būtų apibrėžiama ir nepriežiūra – nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių, socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko sveikatai, raidai ar orumui.
Tikslus smurto prieš vaiką apibrėžimas, pasak Savižudybių prevencijos komisijos, yra toks: „kito asmens veikimas ar neveikimas, darantys vaikui fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį ir kitokį poveikį ar pasireiškiantys nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ir pavojų savo gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje ir fizines bausmes“.
„Tai svarbi žinia tiek visuomenei, kad negalima vaikų mušti, jokiu tikslu, nei auklėjimo tikslais, tai yra nepateisinama, tai nėra priemonė, kuria galima vaikus auklėti, ir tai svarbi žinia visiems, taip pat ir mokytojams, kad negalima vaiko žeminti“, – BNS apie šias pataisas sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Anot jos, labai svarbu, kad įstatymo projektu ne tik draudžiamos kūno bausmės, bet ir bet koks smurtas. „Psichologinį smurtą iki šiol, ypatingai vaikų atveju, įrodyti be galo sunku. Ypatingai vaikus ugdydami treneriai, mokytojai, net nesuvokia, kad jie šaukia ant vaiko, jie tokiu būdu stabdo ir vaiko raidą, vystymąsi ir daro ypatingą žalą jų ateičiai“, – kalbėjo kontrolierė.
Savižudybių prevencijos komisijos narės Dovilės Šakalienės teigimu, komisijos pasiūlytos įstatymo pataisos leis reaguoti į atvejus, kai neblaivūs tėvai nesirūpina vaikais, nors tiesioginio fizinio smurto ir nėra.
„Kalbame apie tuos atvejus, kai kominės būklės alkoholikai tėvai voliojasi po stalu, o alkanas sušalęs neprižiūrėtas kūdikis lovytėje klykia badaudamas. Tokios yra kasdien matomos situacijos daugybei socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos specialistų. Iki šiol jie sakydavo – vaikas nesumuštas, ką mes galime dabar padaryti. Dabar mes jiems duodame įrankį“, – yra sakiusi D.Šakalienė.
Kodėl dalis parlamentarų nesutinka ir ką jie siūlo?
Dalis parlamentarų nesutiko su tokiomis pataisomis, nes anot jų, jos atskiria smurto sąvoką nuo realių grėsmių vaikui, smurto apibrėžimas jose – per abstraktus. Todėl, anot pataisų priešininkų, pretekstu atimti vaikus pagal šias pataisas gali tapti paprasčiausias skurdas, neleidžiantis patenkinti vaiko poreikių.
Konservatorius Mantas Adomėnas bei jo frakcijos kolegos Rimantas Jonas Dagys, Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Agnė Širinskienė, Povilas Urbšys, Eugenijus Jovaiša pasiūlė savo pataisas.
Šiose alternatyviose pataisose smurtas apibrėžiamas kaip „veikimu ar neveikimu vaikui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis poveikis, dėl kurio vaikas patiria fizinę, psichinę žalą, raidos sutrikimus arba yra realus pavojus, kad poveikio pasekmė bus vaikui padaryta fizinė, psichinė žala, sutrikdyta raida“.
M.Adomėno ir kitų Seimo narių pateiktose pataisose nebelieka „fizinės bausmės“ sąvokos. Todėl Savižudybių prevencijos komisijos projekto šalininkai teigia, kad alternatyvią pataisą siūlant tiesiog siekiama išlaikyti galimybę tėvams bausti vaikus fizinėmis bausmėmis. Jų teigimu, pagal alternatyvias pataisas, pavyzdžiui, ausies sukimas vaikui nebus laikomas smurtu, nes nepaliks fizinių pasekmių.
Tačiau alternatyvios pataisos teikėjai tai neigia.
Pataisose fizinės bausmės vienoje vietoje išbrauktos tiesiog todėl, kad buvo perteklinai išskirtos iš fizinio smurto. Fizinės bausmės yra fizinio smurto forma, todėl atskirai minėti smurto ir bausmių teisiškai nėra būtina“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė vienas pataisų iniciatorių Laurynas Kasčiūnas.
Ką apie situaciją mano Vyriausybė bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija?
Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį BNS sakė, kad vaikus apsaugančias pataisas būtina priimti skubos tvarka. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad skubos tvarka priimti reikia ir prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomas pataisas, įpareigojančias Vaiko teisių apsaugos tarnybas reaguoti operatyviai ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną perkelti vaiką gyventi į saugią aplinką.
„Turime nepalikti galimybės dvejonėms ar per didelės laisvės pareigūnams spręsti: vaikui pavojinga gyvenamojoje aplinkoje ar ne. Sistema privalo veikti taip, kad nerimą keliantys ženklai būtų fiksuojami ir identifikuojami pačioje pradinėje stadijoje. Tada turi sekti operatyvūs sprendimai, sklandžiai bendradarbiaujant visų atsakingų tarnybų pareigūnams“, – sakė ministras pirmininkas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis irgi ragina skubėti. Anot jo, svarbiausia, kad pataisos būtų priimtos ir smurtas apibrėžtas įstatymiškai – kuris apibrėžimas galiausiai bus pasirinktas, ne taip svarbu.
„Svarbiausia, kad smurtas būtų apibrėžtas, kad apibrėžimas būtų artimas vaiko teisių apsaugos konvencijai ir kad kuo greičiau būtų įteisinamos ir priemonės, kurios stiprintų šeimas ir taip pat kovos su smurtu priemones. Nes vien sąvokos apibrėžimas, jis iš esmės nieko nekeičia“, – BNS yra sakęs jis.
Ministras ketvirtadienį pakartojo, kad iki kovo bus parengta nauja viso Vaiko teisių apsaugos įstatymo redakcija. Ministras žada, kad naujame įstatyme draudimas smurtauti prieš vaikus bus apibrėžtas aiškiai.
Praėjusią kadenciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau buvo pateikusi naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, kuriame, be kita ko, buvo ir nuostata uždrausti fizines bausmes vaikams, tačiau jį Seimas grąžino tobulinti.
L.Kukuraičio patarėja Kristina Paulikė socialiniame tinkle „Facebook“ siūlė protestuoti prieš Savižudybių prevencijos komisijos siūlomas pataisas, siunčiant Seimo nariams laiškus. Jos teigimu,siūlymas laikyti vaiko nepriežiūrą, t.y. nepakankamą pagrindinių vaiko fizinių, socialinių poreikių tenkinimą ar netenkinimą, kuris kelia grėsmę vaiko orumui, smurtu prieš vaikus neatitinka realių žmonių gyvenimo sąlygų Lietuvoje.
K.Paulikė susilaukė ironiško „Vaikų linijos“ vadovo Roberto Povilaičio atsako: pasak jo, „tiek grėsmių prigalvoti reikia gerokai pasistengti“. Vis dėlto L.Kukuraitis teigė savo patarėja pasitikintis.
Kas vyks dabar?
Po vaiko mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose vasarį priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui bus šaukiama Seimo neeilinė sesija.
Pasak Seimo vicepirmininkės Rimos Baškienės, sesijos metu būtų svarstomas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas visas pataisų paketas, o laikas iki sesijos, kuri preliminariai planuojama vasario 14 dieną, bus skirtas projektų aptarimui bei diskusijoms. Kurios pataisos bus priimtos, o gal bus nuspręsta laukti kovą žadamos naujos Vaikų teisių įstatymo redakcijos – parodys laikas.
Kaip Lietuva atrodo tarptautiniame ir europiniame kontekste?
Šiuo metu daugiau nei 50 pasaulio valstybių, tarp jų 28 Europos valstybės, įstatymu draudžia fizinių ir kitokių žeminančių bausmių taikymą vaikams. Į šį sąrašą patenka ir Latvija, Lenkija ar Estija. Mokyklose fizinės bausmės yra draudžiamos daugiau negu šimte pasaulio valstybių.
Pirmoji pasaulyje vaikus fizinėmis bausmėmis bausti 1979 m uždraudė Švedija. Dabar tai, kad vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo bet kokios formos smurto, įtvirtina Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija.
2016 m. liepą paskelbta „Pasaulinės iniciatyvos panaikinti fizines bausmes vaikams visame pasaulyje“ ataskaita Lietuvą kartu su Serbija, Juodkalnija, Bosnija ir Hercogovina, Slovakija bei Slovėnija priskyrė valstybių, kuriose smurtas šeimose nedraudžiamas, tačiau valdžia yra įsipareigojusi pasiekti pokyčių šioje srityje, kategorijai.
Lietuva pateko į aukštesnę kategoriją negu Jungtinė Karalystė, Belgija, Čekija ar Monakas – visose šiose valstybėse, ataskaitos teigimu, smurtas ne tik nėra draudžiamas, bet ir nėra imamasi veiksmų, kad jis būtų uždraustas.
Rusija žengė priešinga kryptimi ir smurtą šeimoje dekriminalizavo. Rusijos parlamento žemieji rūmai penktadienį galutinai pritarė įstatymui, kuriuo naikinama baudžiamoji atsakomybė už kai kurias šeiminio smurto formas.
Žinau ar įtariu, kad koks nors vaikas patiria smurtą. Kam pranešti?
Kreiptis galima į policiją arba į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Jei kyla grėsmė smurtą patiriančio vaiko sveikatai ar gyvybei, būtina nedelsiant kreiptis į policiją.
Visos su vaiko teisių apsauga susijusios įstaigos ir organizacijos, sužinojusios apie smurto atvejį prieš vaiką, apie tai privalo informuoti policiją arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus (tarnybos) specialistus.
