Viskas aišku, kuomet žybsėdamas ir pypsėdamas važiuoja policijos ar greitosios pagalbos automobilis – tuomet niekam nekyla abejonių, kodėl reikia jį praleisti. Tačiau kas dar Lietuvoje turi teisę važiuoti lydimas švyturėlių? Kokios institucijos, kokie politikai ir kokie valstybės svečiai gali eisme turėti pranašumą prieš visus kitus jo dalyvius?
Portalas 15min pateikia atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su švyturėliais ir jų naudojimu. Atsakymai į klausimus pateikiami remiantis Vidaus reikalų ministerijos suteikta informacija.
Kokie valstybės pareigūnai ar tarnybos gali važinėti su švyturėliais?
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas pateikia subjektų, turinčių teisę naudoti motorines transporto priemones su specialiaisiais garso ir šviesos signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, sąrašą. Tokios transporto priemonės įstatyme vadinamos specialiosiomis transporto priemonėmis.
Į šį subjektų sąrašą įeina:
- Policija;
- Greitoji medicinos pagalba;
- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba;
- Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos;
- Kalėjimų departamentui pavaldžios laisvės atėmimo vietos (šiuo atveju transporto priemonė turi būti pritaikyta suimtiesiems ir nuteistiesiems konvojuoti į gydymo įstaigas);
- Vidaus reikalų statutinės įstaigos;
- Prokuratūra;
- Valstybės saugumo departamentas;
- Specialiųjų tyrimų tarnyba;
- Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos;
- Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos;
- Karo policija;
- Muitinė;
- Lietuvos transporto saugos administracija.
Šis sąrašas yra baigtinis, jis gali būti keičiamas tik Seimo valia, Seimui keičiant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą.
Kokiose situacijose šioms institucijoms priklausančių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali pasitelkti garso ir šviesos signalus?
Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai:
- Tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą;
- tai būtina užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą;
- tai būtina sulaikant įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis;
- tai būtina eskortuojant ir lydint saugomus asmenis.
Kitaip tariant, tiesiog savo malonumui aukščiau minimų institucijų vairuotojai naudoti švyturėlius ir garso signalus negali – turi būti aiškus pagrindas.
Kokius asmenis eskortuojant ir lydint, gali būti pasitelkiami mėlyni švyturėliai?
Mėlyni švyturėliai gali būti naudojami eskortuojant ir lydint asmenis, kuriuos Vadovybės apsaugos įstatymas apibrėžia kaip saugomus asmenis. Pagal šį įstatymą, saugomi asmenys yra:
- Vadovybė (Lietuvos prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas bei asmenys, laikinai einantys kurias nors iš šių pareigų);
- Asmenys, pavaduojantys Seimo pirmininką arba ministrą pirmininką;
- Jų šeimos nariai;
- Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai;
- Kiti asmenys, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga.
Vadovybė saugomo asmens statusą įgyja nuo išrinkimo ar paskyrimo į atitinkamas pareigas. Vadovybei apsauga skiriama nuo asmens paskyrimo ar išrinkimo iki atleidimo iš pareigų, asmens atsistatydinimo arba kadencijos pabaigos ir, jei tai nustatyta įstatymo, šiam laikotarpiui pasibaigus.
Kitaip tariant, trys svarbiausi šalies vadovai – prezidentas, Seimo pirmininkas ir ministras – kelionėse būti lydimi mėlynų švyturėlių gali bet kuriuo metu nuo kadencijos pradžios iki pabaigos.
Visiems kitiems įstatyme minimiems saugomiems asmenims, išskyrus oficialius svečius, remiantis vidaus reikalų ministro patvirtintomis taisyklėmis apsauga paskiriama, tik jeigu yra reali grėsmė šių asmenų gyvybei ar sveikatai.
Tokią grėsmę patvirtinti gali konkreti informacija, rodanti, kad asmeniui gresia užpuolimas ar pasikėsinimas, arba bendra informacija, rodanti, kad asmuo galėtų būti teroristinių, kitų nusikalstamų grupuočių ar pavienių asmenų užpuolimo objektu.
Oficialių svečių priėmimą Lietuvoje, įskaitant ir jų eskortavimą ir lydėjimą, reglamentuoja Oficialių svečių priėmimo Lietuvos Respublikoje tvarka.
Kokie asmenys yra laikomi Lietuvos Respublikos oficialiais svečiais?
Remiantis Oficialių svečių priėmimo Lietuvos Respublikoje tvarka oficialūs svečiai yra skirstomi į tris kategorijas – A, B ir C.
A kategorijos oficialaus svečio kortežą eskortuoja kelių patrulių padalinys. Atskiru vizitą vykdančios institucijos teikimu ir Užsienio reikalų ministerijai pritarus kelių patrulių padalinys eskortuoja ir B bei C kategorijų oficialius svečius.
A kategorijos svečiams priskiriami:
- užsienio valstybių monarchai;
- užsienio valstybių vadovai.
B kategorijos svečiams priskiriami:
- užsienio valstybių parlamentų pirmininkai;
- užsienio valstybių vadovų pavaduotojai;
- užsienio valstybių vyriausybių vadovai;
- užsienio valstybių užsienio reikalų ministrai;
- užsienio valstybių konstitucinių teismų ir konstitucinę kontrolę atliekančių institucijų pirmininkai;
- Europos Sąjungos Komisijos Pirmininkas;
- Europos Parlamento Pirmininkas;
- Europos Sąjungos Tarybos Generalinis Sekretorius;
- svarbiausių universalių ir regioninių tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ir tarptautinių parlamentinių institucijų vadovai.
C kategorijos svečiams priskiriami:
- karališkųjų šeimų nariai, nepriskirti A kategorijai;
- užsienio valstybių parlamentų pirmininkų pavaduotojai.
Vizitą vykdančios institucijos teikimu ir Užsienio reikalų ministerijai pritarus A kategorijai gali būti priskirti A kategorijos oficialių svečių sutuoktiniai.
Vizitą vykdančios institucijos teikimu ir Užsienio reikalų ministerijai pritarus C kategorijai gali būti priskirti ir kiti oficialūs svečiai, Lietuvoje besilankantys Prezidento, ministro pirmininko, Seimo pirmininko, ministro, Konstitucinio teismo pirmininko ar kariuomenės vado oficialiu kvietimu. Pavyzdžiui, užsienio valstybių ambasadoriai, užsienio valstybių vyriausybių nariai, ES komisarai, aukščiausio rango dvasininkai ir t. t.
Oficialiems svečiams apsauga paskiriama nuo atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją momento.
Kokių kelių eismo taisyklių gali nesilaikyti su švyturėliais važiuojantys vairuotojai?
Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais švyturėliai ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti Kelių eismo taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių ir 1–3 priedų reikalavimų.
Kitaip tariant, tokie vairuotojai gali nepaklusti šviesoforo signalams, viršyti greitį, sustoti ten, kur kitoms transporto priemonėms sustoti draudžiama, lenkti kitus automobilius draudžiamose vietose, nepraleisti maršrutinio transporto ir ir t. t.
Tačiau pasinaudoti pirmenybe vairuotojai teisę turi tik tuo atveju, jeigu nekenkia eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.
Pasinaudoti pirmenybe taip pat gali transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai, tačiau taip pat tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.
Šias teises ir pareigas, vykdydami tarnybines pareigas Lietuvos teritorijoje, taip pat turi Europos Sąjungos valstybių narių ir asocijuotų Šengeno valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai.
Kokia atsakomybė tektų piliečiui, kuris savavališkai automobilyje įsirengtų mėlynus švyturėlius?
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą transporto priemonių vairavimas su įrengtais žybčiojančiais švyturėliais ar specialiais garso signalais be leidimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 50 eurų.
