Dėl tokios situacijos užsipultas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad vaistų išrašymo tvarka pastaruoju metu nesikeitė: tiesiog nuo lapkričio 1 d. vaistinėse gali lankytis slapti pirkėjai, kurie tikrina, ar vaistininkai, parduodami receptinius vaistus, prašo recepto. Todėl vaistininkai ėmė atsakingiau pardavinėti vaistus.
Pacientai, matyt, net neįtarė, kad perka receptinius vaistus, ir visada tą darydavo be recepto, nors visada tuos receptus turėjo turėti“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė A.Veryga.
Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) pateikta informacija apie dažniausius skundus ir pirkėjų atsiliepimais, buvo sudarytas vaistų ir veikliųjų medžiagų, kurios negali būti parduodamos be recepto, nors anksčiau bent kai kurie vaistininkai pardavinėjo, sąrašas.
Pasitikrinkite: gal rasite ir savo ar savo artimųjų vartojamą vaistą.
Sąrašas vaistų, kuriuos galima parduoti tik su receptu:
Kai kurie vaistai su ibuprofenu („Ibuprofen“, „Brufen“, „Ibumetin“ ir t.t.). Visi vaistai nuo skausmo, kurių veiklioji medžiaga yra ibuprofenas ir kurių vienos tabletės stiprumas yra daugiau negu 400 mg, yra parduodami tik su receptu. Taip pat tik su receptu parduodamos vaistų pakuotės, kuriose yra daugiau negu 20 tablečių. Visais kitais atvejais vaistai su veikliąja medžiaga ibuprofenu yra parduodami be recepto.
Vaistai su nimesulidu („Aponil“, „Nimesil“). Vaistai nuo skausmo su veikliąja medžiaga nimesulidu yra parduodami tik su receptu.
Dauguma vaistų su diklofenaku („Diclac“, „Dicloberl“, „Diclofenac“ ir t. t.). Daugelis vaistų su veikliąja medžiaga diklofenaku, skirti malšinti skausmui esant sąnarių uždegimui ar reumatui, yra parduodami tik su receptu, nepriklausomai nuo jų stiprumo ar formos (žvakutės, tabletės ar injekcijos). Be recepto galima įsigyti tik gelio, odos purškalo ir vaistinių pleistrų su diklofenaku.
Vaistai „Dexilant“. Gydymui nuo refliukso naudojami vaistai „Dexilant“ su veikliąja medžiaga dekslansoprazolu yra parduodami tik su receptu nepriklausomai nuo jų stiprumo.
Dauguma vaistų su omeprazolu („Omeprazole“, „Omep“, „Ultop“, „Gasec“ ir t. t.) Daugelis vaistų, kuriose yra skrandžio rūgštingumą slopinančios veikliosios medžiagos omeprazolo, yra parduodami tik su receptu. Be recepto parduodami tik kai kurių gamintojų gaminami vaistai su omeprazolu, kuriuose veikliosios medžiagos kiekis vienoje tabletėje neviršija 20 mg, o buteliuke vaistų kiekis neviršija 28 tablečių.
Kalio chlorido tabletės ir injekciniai tirpalai su kalio chloridu. Įvairūs leisti į veną skirti tirpalai, kurių sudėtyje yra kalio chlorido, irgi yra parduodami tik su receptu. Kalio trūkumui atstatyti skirtos kalio chlorido tabletės irgi yra parduodamos tik su receptu. Daugelis miltelių geriamiesiems tirpalams, kurių sudėtyje yra kalio chlorido – irgi. Tik kai kurie milteliai geriamajam tirpalui, kuriuose kalio chlorido ir kitų veikliųjų medžiagų yra mažiau, yra parduodami be recepto.
Natrio chlorido ampulės ir injekciniai tirpalai su natrio chloridu. Įvairūs į veną ar į raumenis leisti skirti tirpalai, kuriuose yra natrio chlorido, yra parduodami tik su receptais. Natrio chlorido ampulės taip pat parduodamos tik su receptais. Tik kai kurie milteliai geriamajam tirpalui, kuriuose natrio chlorido ir kitų veikliųjų medžiagų yra mažiau, yra parduodami be recepto.
Vitamino D3 ampulės. Vitamino D trūkumo šalinimui skirtos vitamino D3 ampulės su veikliąja medžiaga kolekalciferoliu yra parduodamos tik su receptu.
Askorbo rūgšties (vitamino C) tirpalas. Askorbo rūgšties (vitamino C) tirpalas, skirtas leisti į veną ar raumenis, yra parduodamas tik su receptu. Imunitetą stiprinti skirtos askorbo rūgšties tabletės yra parduodamos be recepto. Daugelis su peršalimu kovoti skirtų tablečių, geriamųjų miltelių ar pastilių, kurių sudėtyje yra vitamino C („Efisol“, „Gripex“ ir pan.), yra parduodamos be recepto.
Vaistai su kaptopriliu („CaptoHEXAL“, „Kaptopril“). Tabletės su kraujospūdį mažinančia veikliąja medžiaga kaptopriliu yra parduodamos tik su receptu.
Vaistai su metoprololio tartratu („Emzok“, „Metoprolol“, „Betaloc“, „Corvitol“ ir t.t.). Kovai su širdies ligomis skirti vaistai, kurių veiklioji medžiaga yra metoprololio tartratas, yra parduodami tik su receptu.
Vaistai su atorvastatinu („Atoris“, „Atorvastatin“, „Sortis“ ir t. t.). Cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinantys vaistai su veikliąja medžiaga atorvastatinu yra parduodami tik su receptu.
Vaistai su klopidogreliu („Plavix“, „Trombex“, „Clopidogrel“, „DuoPlavin“ ir t.t.). Kraujo krešuliams formuotis neleidžiantys vaistai su veikliąja medžiaga klopidogreliu yra parduodami tik su receptu.
Vaistai „Vermox“. Gydymui nuo kirmėlių skirti vaistai „Vermox“, kurių veiklioji medžiaga yra mebendazolas, yra parduodami tik su receptu.
„Ftorocort“ tepalas. Odos ligų gydymui naudojamas „Ftorocort“ su veikliąja medžiaga triamcinolonu yra parduodamas tik su receptu.
Vaistai su sumatriptanu („Cinie“, „Imigran“, „Sumatriptan“ ir t. t.). Vaistai nuo ūmios migrenos su veikliąja medžiaga sumatriptanu yra parduodami tik su receptu.
Vaistai „Trifas“. Šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai „Trifas“ su veikliąja medžiaga torazemidu yra parduodami tik su receptu.
Vaistai „Spirix“. Taip pat šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai „Spirix“ su veikliąja medžiaga spironolaktonu irgi yra parduodami tik su receptu.
Vaistai „Cavinton“. Nervų sistemos vaistai „Cavinton“ su veikliąja medžiaga vinpocetinu yra parduodami tik su receptu tiek tablečių, tiek į veną leidžiamo tirpalo pavidalu.
Vaistai su loperamidu („Imodium“, „Loperamidum“ ir t. t.) Vaistai nuo viduriavimo su veikliąja medžiaga loperamidu yra parduodami tik su receptu.
Vaistai „Xyzal“. Kovai su alergija skirti vaistai „Xyzal“ (Veiklioji medžiaga – levocetirizino dihidrochloridas) yra parduodami tik su receptu.
Vaistai su klotrimazolu („Clotrimazolum“, „Canifug Cremolum“) . Priešgrybeliniai vaistai su veikliąja medžiaga klotrimazolu, nepriklausomai nuo jų formos – tepalas, makšties tabletės ar makšties žvakutės – yra parduodami tik su receptu.
Vaistai „Pangrol“. Virškinimo sistemai skirti vaistai „Pangrol“ su veikliosiomis medžiagomis lipaze, amilaze ir proteaze yra parduodami tik su receptu. Vaistai „Mezym“ su tomis pačiomis veikliosiomis medžiagomis yra nereceptiniai.
Vaistai su cinarizinu („Stugeron“, „Phezam“, „Cinnarizin“). Smegenų kraujotaką gerinantys vaistai su veikliąja medžiaga cinarizinu yra parduodami tik su receptu.
Aukščiau pateiktas sąrašas nėra baigtinis. Pasitikrinti, ar konkretus vaistas įtrauktas į sąraša, galima internete, adresu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications Į paieškos laukelį įvedus vaisto pavadinimą arba veikliąją medžiagą, iš karto pateikiama visa aktuali informacija.
Dėl ko skundžiamasi daugiausia?
Į 15min pasiteiravimą, dėl kokių vaistų dažniausiai skundžiasi žmonės, nežinodami, kad šie yra receptiniai, VVTK Vaistų registracijos skyriaus vedėja Kristina Povilaitienė atsakė taip:
„Daugiausia žmonės skundžiasi dėl šių vaistinių preparatų:
- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., vaistai, kurių veiklioji medžiaga diklofenakas, ibuprofenas),
- vaistai, skirti su rūgštingumu susijusiems sutrikimams gydyti, protonų siurblio inhibitoriai (pvz. vaistai, kurių veiklioji medžiaga omeprozolis)
- visi injekciniai preparatai (pvz.: natrio chlorido tirpalas, B grupės vitaminai)
- širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai (pvz: vaistai, kurių veiklioji medžiaga kaptoprilis, metoprololis, atorvastatinas).
- Antiparazitiniai vaistai (vaistai, kurių veiklioji medžiaga – mebendazolas).
- Dermatologiniai vaistai“.
Kada vaistininkas gali išrašyti receptinį vaistą?
Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) ir Sveikatos apsaugos ministerijos atsiųsta informacija, vaistininkai receptinius vaistinius preparatus be recepto parduoti pacientui gali, jei yra išpildomos visos šios sąlygos:
1) Vaistinis preparatas yra arba paskirtas pacientui diagnozuotai lėtinei ligai gydyti, arba kontraceptikas, arba paskirtas ūmiems migrenos priepuoliams gydyti;
2) Pacientas to paties bendrinio pavadinimo, farmacinės formos ir stiprumo receptinį vaistinį preparatą vartojo 3 mėnesius arba ilgiau;
3) Vaistininkas gali aukščiau nurodytas sąlygas patikrinti, pasiremdamas paciento kompensuojamųjų vaistų pasu, pacientui išrašytu 1 formos receptu, kitoje valstybėje išrašytu receptu arba pasinaudodamas elektroninės sveikatos sistemos priemonėmis;
4) Pacientas, jo teigimu, receptinius vaistus suvartojo, tačiau juos turi vartoti nepertraukiamai ar nedelsiant, ir neturi galimybių nedelsiant patekti pas sveikatos priežiūros specialistą, turintį teisę skirti šį receptinį vaistą;
5) Į receptinio vaistinio preparato sudėtį neįeina narkotinės ir psichotropinės medžiagos, pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai, veikliosios medžiagos chloramfenikolis, difenhidraminas, klonidinas ir nandrolonas, daugiau kaip 100 ml etanolio;
6) Receptinis vaistinis preparatas nepriskiriamas vardiniams vaistams, antibiotikams, antidepresantams, antipsichoziniams vaistiniams preparatams, antibiotikams ir receptiniams chemoterapiniams vaistiniams preparatams, skirtiems dermatologiniam vartojimui.
Be recepto leidžiama parduoti tik to paties bendrinio pavadinimo, farmacinės formos ir stiprumo vaistą, kaip buvo nurodyta recepte.
Receptinių vaistinių preparatų, kurie atitinka pirmiau nurodytas sąlygas, be recepto leidžiama parduoti vieną kartą prieš sveikatos priežiūros specialistui pakartotinai juos paskiriant, paciento pageidaujamą vaistinio preparato kiekį, tačiau ne ilgesniam kaip 7 dienų gydymo laikotarpiui.
Tiesa, aukščiau nurodytai taisyklei egzistuoja dvi išimtys. Ilgesniam negu 7 dienų laikotarpiui parduoti galima tik kontraceptikus, kurių forma – geriamoji arba pleistrai, bet ne ilgesniam nei vieno mėnesio gydymo kursui.
Taip pat ilgesniam laikotarpiui vaistą parduoti galima, jei jo mažiausia vidinė pakuotė yra skirta ilgesniam negu 7 dienų gydymo kursui. Šiuo atveju gali būti parduodama viena mažiausia receptinio vaistinio preparato vidinė pakuotė, kuri negali būti skirta ilgesniam nei vieno mėnesio gydymo kursui.
Receptinio vaistinio preparato pardavimas be recepto turi būti registruojamas taip, kad vėliau būtų galima identifikuoti datą, paciento, kuriam parduotas vaistas, vardą, pavardę ir adresą bei pardavusio vaistininko vardą, pavardę ir profesinę kvalifikaciją.
Visi nurodyti registruojami duomenys turi būti aiškūs, įskaitomi, apsaugoti nuo neteisėtų pakeitimų. Duomenų įrašai turi būti daromi ir saugomi ne trumpiau kaip 1 metus, neskaitant einamųjų metų, raštu ar elektroniniu būdu, užtikrinant duomenų saugumą.
VVKT nuo lapkričio 1 d. gali daryti slaptus patikrinimus, kurių metu tikrinama ir tai, ar vaistininkai parduoda receptinius vaistus be recepto. Tačiau tokių patikrinimų, VVKT atstovų teigimu, dar nebuvo nei vieno: jie bus atliekami tik gavus skundus iš piliečių ar valstybės institucijų ir atliekami tik dėl konkrečių skunduose minimų vaistinųi preparatų. Už receptinio vaistinio preparato pardavimą be recepto per tokį slapto pirkėjo vizitą vaistininkui gresia administracinė bauda. Už pirmą tokį nusižengimą ji siekia 30-200 eurus, už pakartotinius nusižengimus yra didesnė.
