2017 02 28

15min paaiškina: koks likimas gresia „MG Baltic“, jei įtarimai pasitvirtins?

„MG Baltic“ koncernui, jei jo kaip juridinio asmens kaltė bus įrodyta, likvidavimas ar veiklos apribojimas greičiausiai negresia, tačiau jis gali sulaukti tūkstantinės ar net milijoninės piniginės baudos, portalui 15min sakė advokatas.
Darius Mockus
Darius Mockus / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Antradienį paskelbta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė įtarimus koncernui „MG Baltic“ kaip juridiniam asmeniui. Įtarimai pareikšti dėl prekybos poveikiu ir papirkimo.

Pasak STT, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad koncerno valdybos narys Raimondas Kurlianskis davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšius tuomečiams Seimo nariams Eligijui Masiuliui ir Vytautui Gapšiui. STT teigimu, taip koncernas atsilygino politikams už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Eligijus Masiulis ketvirtadienį vėl buvo kelias valandas apklausiamas Generalinėje prokuratūroje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Eligijus Masiulis

„MG Baltic“ šį sprendimą jau apskundė generaliniam prokurorui. Tačiau kas nutiks, jei byla vis dėlto pasieks teismą ir „MG Baltic“ kaip juridinio asmens kaltė bus įrodyta? Kokia bausmė gresia koncernui?

Advokatas: pasitvirtinus įtarimams, „MG Baltic“ greičiausiai lauktų piniginė bauda

„Advokato Mariaus Grucės kontoros“ advokato Mariaus Grucės teigimu, juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos trys skirtingos bausmės: bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas arba juridinio asmens likvidavimas. Už vieną veiką skiriama tik viena bausmė.

Labiausiai tikėtina bausmė, pasak advokato, – piniginė bauda.

„Šiuo atveju, pasitvirtinus įtarimams, juridiniam asmeniui greičiausiai bus skirta bauda. Dėl jos dydžio spręs teismas“, – 15min sakė M.Grucė.

Šiuo atveju, pasitvirtinus įtarimams, juridiniam asmeniui greičiausiai bus skirta bauda. Dėl jos dydžio spręs teismas.

„MG Baltic“ likvidavimo, pasak M.Grucės, šiuo atveju tikėtis sunku, nes ši bausmė paprastai taikoma tik itin išimtiniais atvejais.

„Likvidavimo bausmė – veikiau išimtis, nei taisyklė. Pavyzdžiui, ji taikoma, jei juridinis asmuo yra tikslingai įsteigtas daryti nusikalstamas veikas arba naudojamas tik neteisėtai veikai daryti, o ne vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, arba jau yra bankrutuojantis ar likviduojamas, t. y. visiškai nebevykdantis veiklos. Praktikoje tai nutinka retai“, – sako advokatas.

M.Grucės teigimu, taip pat mažai tikėtina, kad pirmą kartą teisiamam juridiniam asmeniui ar kokiam nors jo padaliniui būtų skiriama veiklos apribojimo bausmė, uždraudžiant jam užsiimti kokia nors veikla ar nurodant uždaryti kokį nors padalinį.

„Šios bausmės pagrindinis tikslas – atimti ar apriboti galimybę daryti nusikalstamas veikas, apsaugoti nuo recidyvo. Jei juridinio asmens nusikalstamos veikos nesusijusios su konkretaus padalinio veikla ar paties juridinio asmens kokia nors veikla, teismui gali būti sudėtinga motyvuoti, kodėl reiktų uždaryti tam tikrą padalinį ar uždrausti verstis kokia nors veikla“, – sakė advokatas.

A.Primost/15min.lt nuotr./Raimondas Kurlianskis paleistas iš Lukiškių kalėjimo
A.Primost/15min.lt nuotr./Raimondas Kurlianskis, paleistas iš Lukiškių kalėjimo

M.Grucės teigimu, pagrįsti veiklos apribojimą būtų galima, jei, pavyzdžiui, nusikalstama veika verstųsi kuris nors konkretus įmonės padalinys – pavyzdžiui, alkoholio prekybą vykdantis padalinys tai vykdytų neturėdamas leidimo. Bet dabartiniai kaltinimai, pasak jo, su tuo nesusiję.

„Jei apkaltinus juridinį asmenį papirkimu ar prekyba poveikiu būtų uždarytas koks nors jo padalinys ar uždrausta verstis kokia nors veikla, į viršų būtų iškeltas bausmės įbauginimo ar nubaudimo tikslas, o ne prevencinis.

Jei apkaltinus juridinį asmenį papirkimu ar prekyba poveikiu būtų uždarytas koks nors jo padalinys ar uždrausta verstis kokia nors veikla, į viršų būtų iškeltas bausmės įbauginimo ar nubaudimo tikslas, o ne prevencinis.

Todėl labiausiai tikėtina, kad būtų skiriama bauda“, – pažymėjo M.Grucė.

Koks galimas baudos dydis?

Baudos dydis, anot advokato, gali būti labai įvairus. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, šis dydis gali siekti nuo 1 MGL (38 eurų) iki 50 000 MGL (1,9 mln. eurų).

„Teismas vertins įvairius faktorius, įvairias aplinkybes, sunkinančias ir lengvinančias. Praktikoje neretai skiriamas baudos dydis artimas medianai. Tikėtina, jog ir šiuo atveju teismas vadovausis ta taisykle, kad ims baudos vidurį ir, priklausomai nuo lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nusikaltimo pavojingumo laipsnio, motyvo ir taip toliau, slinks į vieną ar į kitą pusę nuo medianos“, – 15min sakė M.Grucė.

Kaip bylos procesas vyks toliau ir kada baigsis?

Pasak M.Grucės, surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikaltimų padarymą, ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras surašys kaltinamąjį aktą ir perduos visą bylą į teismą.

„Kiek laiko viskas truks – labai sunku pasakyti, nes mes nežinome, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai jau atlikti, kuriuos dar ketinama atlikti, kiek dar, prokuroro manymu, trūksta duomenų, kad būtų galima surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą į teismą. Tas gali įvykti ir po mėnesio, ir po metų“, – sakė advokatas.

Teisminio proceso trukmė, pažymi M.Grucė, irgi sudėtingas klausimas. Anot jo, tai priklauso nuo įvairių aplinkybių: kiek bus kaltinamųjų, kiek bus liudytojų, ar bus daromos ekspertizės, kiek bus teismo posėdžių, kiek bus posėdžių atidėjimų, kiek bus dalyvaujančių byloje asmenų prašymų dėl nušalinimų, advokatų pakeitimų ir t. t. Be to, labai tikėtina, jog byla bus nagrinėjama ir apeliacinėje, ir kasacinėje instancijose.

„Procesas gali trukti ir kelerius metus“, – pabrėžė advokatas.

Procesas gali trukti ir kelerius metus.

M.Grucė atkreipė dėmesį, kad juridiniam asmeniui, esant tam tikroms sąlygoms, gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

„Konfiskuotinu turtu laikomas nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas“, – sakė advokatas.

Ikiteisminis tyrimas vyksta nuo pernai

Teisėsauga pernai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo – jame buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis įtariamas iš „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio paėmęs per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai. Vykdydama tyrimą, STT taip pat pranešė įtarianti, kad R.Kurlianskis per tuometinį Seimo narį „darbietį“ Vytautą Gapšį už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat veiktų koncerno naudai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Gapšys
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Gapšys

Vykstant šiam tyrimui, buvo apklausti ir kiti koncerno vadovai. Rugpjūčio pabaigoje pareigūnai kaip specialųjį liudytoją apklausė jo valdybos narį Romaną Raulynaitį, o rugsėjo pradžioje – kaip specialusis liudytojas apklaustas ir koncerno prezidentas D.Mockus.

Specialaus liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka.

Įtarimus apskundė prokurorui

Koncernas išplatino žinią, kad sprendimą dėl STT jam pareikšto įtarimo apskundė generaliniam prokurorui. Skelbiama, kad „koncernui atstovaujančių teisininkų vertinimu, bendrovė kaltinama nusikaltimu, kurio ji kaip juridinis asmuo net negalėjo padaryti, todėl toks procesinis veiksmas yra akivaizdus STT ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro piktnaudžiavimas teise“.

Pareikšti įtarimai neapriboja juridinio asmens veiklos, todėl nei paties koncerno, nei jo valdomų bendrovių kasdienei veiklai jis įtakos neturės.

„Atrodo, kad devynis mėnesius žaidžiamam ir jau gerokai išsikvėpusiam žaidimui nuspręsta suteikti šiek tiek daugiau intrigos. Greičiausiai to ir reikėjo tikėtis, tačiau STT taktika glumina – net baudžiamasis įstatymas buvo papildytas taip, kad juridinį asmenį būtų galima kaltinti iš esmės už bet kurio greta esančio žmogaus veiksmus.

Manau, kad tokiu būdu tiesiog siekiama įtarimais užkrėsti kuo daugiau koncerno žmonių, o pačiai organizacijai padaryti kuo didesnę žalą. Jei tokie veiksmai atspindi valstybės požiūrį į verslą, susimąstyti yra apie ką“, – cituojamas „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus.

Daugiau nei pusę milijardo eurų pajamų per metus gaunanti „MG Baltic“ yra viena didžiausių verslo grupių Lietuvoje. Ji valdo alkoholio, žiniasklaidos, nekilnojamojo turto, prekybos drabužiais, statybos, logistikos, informacinių technologijų, telekomunikacijų verslus. 2015 metais grupės pardavimo pajamos siekė 539 mln. eurų, ji uždirbo 22,333 mln. eurų grynojo pelno – 66,1 proc. daugiau nei 2014 metais.

Grupei priklauso alkoholio gamintojos „Alita“ ir „Anykščių vynas“, „Stumbras“, taip pat prekybos alkoholiu ir tabako gaminiais įmonė „Mineraliniai vandenys“, žiniasklaidos grupė „MG Baltic Media“, valdanti LNK grupės TV kanalus, „Alfa Media“, „Mediafon“. Koncernui taip pat priklauso didžiausias Baltijos šalyse mažmeninis prekybos drabužiais tinklas „Apranga“, Kauno statybų bendrovė „Mitnija“, NT bendrovė „MG valda“, kuriai priklauso „Teniso pasaulis“, viešbutis „Artagonist“, logistikos bendrovė „Tromina“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis