Vasario 16-osios aktas
2017 m. kovo 29 d. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve buvo rasti 1918 metų Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto lietuviškasis ir vokiškasis originalai. Juos aptiko VDU mokslininkas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorius Liudas Mažylis.
Šį dvidešimties signatarų pasirašytą dokumentą 1918 m. vasario 16 d. Vokietijos diplomatui Eckartui Von Boninui perdavė signataras Jurgis Šaulys. Pats aktas taip pat buvo rašytas J.Šaulio ranka. Vasario 22 d. aktas pasiekė Vokietiją, kur netrukus pateko į šios šalies Užsienio reikalų ministerijos archyvą ir kartu su šiuo archyvu pergyveno visus istorinius vingius.
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, viešai prieinamas dokumentas visuomenei buvo nuo 1959 m. L.Mažylis aktą rado susisiekęs su Vokietijos archyvu, nuvykęs į Vokietiją ir patikrinęs archyvo dokumentus: paaiškėjo, kad dokumentas niekur nebuvo dingęs.
Bylose taip pat rastas 1917 metų gruodžio 11-osios nepriklausomybės aktas su 19 signatarų parašais. Šiame akte buvo minima glaudi Lietuvos ir Vokietijos sąjunga.
2018 m. sausį Nepriklausomybės aktas buvo oficialiai perduotas Lietuvai, kur yra eksponuojamas Signatarų namuose. Lietuvai Vokietija aktą perdavė ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus.
Z.Sierakausko ir K.Kalinausko palaikai
2017 m. liepą Gedimino kalne archeologinius tyrimus vykdantys Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai aptiko 1863 m. sukilimo vado Zigmanto Sierakausko palaikus. Manoma, kad aptikti ir kito sukilimo vado Konstantino Kalinausko palaikai.
Z.Sierakauskas buvo 1863 m. sukilimo vyriausiasis vadas. 1863 m. gegužės 8 d. jis pateko į nelaisvę, o tų pačių metų birželio 27 d. jam Lukiškių aikštėje buvo įvykdyta egzekucija.
Po Z.Sierakausko sukilėliams Lietuvoje vadovavo K.Kalinauskas. 1864 m. vasarį jis buvo suimtas, o kovo 22 d. taip pat Lukiškėse pakartas.
Tuo metu Gedimino kalnas bei teritorija aplink jį buvo paversta karine tvirtove, kurioje šeimininkavo Rusijos imperijos kariuomenė. Todėl tai buvo puiki vieta palaidoti Lukiškėse pakartus sukilėlius, kurių iš viso buvo 21.
2017 m. sausį vykusių kasinėjimų metu ant kalno rastos kelios kapavietės. Atidžiai jas tyrinėjant, buvo rasti sukilėlių vadų palaikai. Iš viso archeologai aptiko 17 sukilėlių palaikus.
Z.Sierakausko palaikus identifikuoti padėjo rastas jo sutuoktuvių žiedas su įrašytu vardu. Manoma, kad kad kalne buvo aptikti ir kito sukilimo vado Konstantino Kalinausko palaikai, bet visiškai tiksliai identifikuoti jie nebuvo.Dėl pastarojo palaikų visiškai tikslaus identifikavimo svarstoma kreiptis genetinės medžiagos į Baltarusiją, nes Lietuvoje nėra jo giminių palaidojimų.
Rasti sukilėlių palaikai turėtų būti perlaidoti Rasų kapinėse.
Karo laivas „Prezidentas Smetona“
2017 m. liepą Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai kartu su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis netoli Estijos krantų rado pirmąjį Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona“. Laivas rastas maždaug 70-75 m gylyje, 5 jūrmylės nuo Estijos krantų.
Laivą „Prezidentas Smetona“ Lietuva iš Vokietijos įsigijo 1927 m. Jis iš pradžių atliko pakrančių apsaugos funkciją, buvo skirtas kovai su kontrabanda, vėliau tapo prezidentiniu laivu. Po sovietų okupacijos laivą perėmė sovietų valdžia, jis buvo keliskart perkrikštytas. Manoma, kad 1945 m. šis laivas buvo vokiečių torpeduotas ir nuskendo.
Laivo ateitis neaiški: anot ekspertų, jį būtų galima iškelti, tačiau dėl to reikėtų susitarti su Estija, be to, tai kainuotų didelius pinigus.
Pilėnai?
Dar vienas galimas 2017 m. atradimas, tiesa, dar nepatvirtintas – legendinės Pilėnų pilies vieta.
Pasak Viduramžių kronikų, 1336 m. kryžiuočiams apgulus Pilėnų pilį, kunigaikštis Margiris ir pilies įgula nenorėjo pasiduoti į nelaisvę ir galiausiai pasirinko mirtį, masiškai susidegindami.
2017 m. Klaipėdos universiteto archeologams tyrinėjant Bilionių piliakalnį Žemaitijoje, rasta ant šio piliakalnio kadaise buvusios pilies, kuri sudegė, liekanų. Rastas peilis, keramikos šukių, yla. Kol kas įrodymų, kad čia išties buvo legendiniai Pilėnai, nėra pakankamai, tačiau tolimesni archeologiniai tyrinėjimai turėtų atsakyti į klausimus.
