Pataisomis bus įteisintas ne tik draudimas žiniasklaidoje skleisti dezinformaciją, karo propagandą ar kurstyti karą, bet ir „skatinti nepasitikėjimą Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekti stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę“.
Komentuodamas šiuos komisijos siūlymus LRTK vadovas Mantas Martišius aiškino, kad Visuomenės informavimo įstatymo pataisas paskatino Lietuvoje vyksiantys rinkimai.
„Kadangi mes šiais metais turėsime trejus rinkimus ir referendumą, LRTK siūlo tų rinkimų metu turėti saugiklį, jeigu kažkas bandytų kištis į rinkimus ar referendumą, kad būtų galima greitai sureaguoti ir sustabdyti tokią informacinę ataką“, – BNS apie pataisas sakė jas inicijavusios LRTK vadovas.
M.Martišiaus pabrėžė, kad LRTK, pagal dabar egzistuojančią teisinę bazę, gali imtis veiksmų, jei užfiksuoti trys pažeidimai, visas tyrimo procesas trukdavo tris mėnesius. Naujoji teisinė bazė leistų reaguoti greitai ir užkirsti kelią informacinėms atakoms.
„Latvijos atveju, kai vyko referendumas, buvo tylos diena, viena rusiška televizija pradėjo visomis išgalėmis agituoti, kad rusų kalba būtų įteisinta kaip antra valstybinė kalba.
Latvijos vyriausioji komisija ir radijo ir televizijos komisijos atitikmuo nieko negalėjo padaryti, nes kanalai yra už Latvijos ribų, nebuvo galima jų sustabdyti“, – pavojingus precedentus priminė LRTK vadovas.
Perėmė iniciatyvą iš Kultūros ministerijos
Jis pripažino, kad už direktyvos perkėlimą atsakinga Kultūros ministerija, tačiau LRTK nori anksčiau persikelti trečiąjį direktyvos straipsnį, kuris padėtų artėjančių Europos Parlamento, prezidento ir referendumo dėl dvigubos pilietybės kontekste.
„Projektą ne patys sugalvojome, o pasirinkome teisinę bazę, kuri jau yra, tai yra Seimo nacionalinę saugumo strategiją, iš ten paėmėme formuluotes, paėmėme tai, kas parašyta direktyvoje. Buvo noras, kad jau šioje sesijoje projektas praeitų pateikimo stadiją. Vėliau visos pusės išsakytų, kas netenkina, ką galime taisyti“, – teigė M.Martišius.
„Mes patys nieko neprirašinėjome.. Neatrodė, kad bus toks dalykas“, – paklaustas, ar nereikėjo aptarti siūlomo projekto su žurnalistų bendruomene, teisinosi LRTK vadovas.
„Į projektą reiktų žiūrėti, kaip į atspirties tašką tolesnėms diskusijoms“, – sakė M.Martišius.
Seimo kultūros komiteto įtakos nejaučia
Paklaustas, ar komisija nedirba tandemu su Seimo kultūros komitetu, M.Martišius tokius teiginiu griežtai paneigė. Jis pabrėžė, kad jokios įtakos iš Seimo kultūros komiteto vadovo Ramūno Karbauskio nepatiria.
„Aišku, mūsų paklausia, ar mes sugebėtume, būna tas suderinimas, bet mūsų laukas tiesiog patenka po Kultūros komiteto priežiūra. Gal dėl to susidaro toks vaizdas“, – svarstė LRTK vadovas.
„Ponas Ramūnas Karbauskis nei ragina, nei liepia nei nurodinėja. Aš jau kandidatuodamas į LRTK vadovus sakiau, kad reikalinga greita reagavimo į informacines atakas procedūra ir reikia, jog ji įsigaliotų“, – sakė M.Martišius.
Į skundus reaguoti privalo
Kalbėdamas apie šurmulį sukėlusius skundus dėl animacinio serialo „Simpsonai“ turinio, LRTK vadovas pabrėžė, kad komisija negali nereaguoti į pasipiktinusių tėvų pareiškimus.
„LRTK neperžiūrėjo dviejų serijų, o gavo susirūpinusių tėvelių skundą, kurių nuomone, jose buvo pažeistas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymas. Įstatymiškai mes įpareigoti tai daryti ir kreipėmės į televizijos kanalą, prašydami jų reakcijos, taip pat kreipėmės išaiškinimo į vaikų psichologą, žiūrėsimek kitus duomenis ir spręsime“, – teigė M.Martišius.
„Šitą teisę kiekvienam žmogui, jei jam nepatiko kažkas televizijoje ar radijuje, neteisminiu keliu ginčyti yra ir mes privalome atsakyti ir reaguoti“, – pabrėžė jis.
