Atminimo lenta generolui Vėtrai nuimta po 4 val. paryčiais, apie tai net neinformavus Vrublevskių bibliotekos atstovų, todėl naktinis sargas „Grindos“ darbuotojams iškvietė policijos pareigūnus. Kodėl tai daryta slapta, kai miestas miegojo, klausime mero. Taip pat – kodėl nebuvo inicijuota platesnė visuomenės, istorikų, kitų specialistų diskusija?
Nuomonės dėl J.Noreikos – labai įvairios: kritikai jau seniai ragino atsisakyti garbingo ženklo jam dėl to, kad jis būdamas Šiaulių apskrities viršininku pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Gynėjai pabrėžia J.Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.
Svarbiau kodėl, ne kada
Atminimo lentos J.Noreikai-generolui Vėtrai nuėmimas sukėlė daug aistrų. Kaip ir pasirinktas laikas tai padaryti – ankstyvą šeštadienio rytą, kai miestas miegojo. Vis dėlto R.Šimašius nelinkęs sureikšminti laiko, jo teigimu, kur kas svarbiau yra išsiaiškinti, kodėl ta lenta kabėjo ir kodėl ją reikėjo nuimti.
Anot mero, jam visiškai aišku, kad išskirtinės pagarbos vis dėlto nenusipelnė žmonės, kurie su nacių ar sovietų režimais vienaip ar kitaip flirtavo ar savo veiksmais prisidėjo, kad įvyktų žmogiškos nelaimės – „ar davė įsakymus, ar įdavė ką nors slaptosioms tarnyboms, ar šiuo atveju, kaip Jonas Noreika, prisiėmė jam priskirtą atsakomybę uždaryti Šiaulių regiono žydus į getą ir konfiskuoti jų turtą“, o tai baigėsi žydų žudynėmis.
„Tai yra pagalba, priešaušris Holokausto. Mes galime kalbėti apie tai, ar to buvo galima išvengti, ar nebuvo galima išvengti, bet daugybė žmonių to išvengė, atsistojo į teisingąją pusę, gelbėjo. J.Noreika darė daugybę gerų dalykų kovodamas su Lietuvos priešais, to niekas nepaneigs ir iš istorijos neištrins, bet vis dėlto peržengė ribą. Labai svarbu pasiųsti žinią į ateitį, kaip mes vertiname dalykus, kurie peržengė humaniškumo ribą. Principas vienodas ir jis taikomas ir šiuo atveju – tokios lentos tiesiog neturi būti su valdžios palaiminimu“, – kalbėjo 15min studijoje meras.
J.Noreika darė daugybę gerų dalykų kovodamas su Lietuvos priešais, to niekas nepaneigs ir iš istorijos neištrins, bet vis dėlto peržengė ribą.
Jo teigimu, toks ankstyvas rytas, kai lenta buvo nuimta, sukėlė daug emocijų.
„Paaiškinti galima paprastai. Kodėl šeštadienio rytas? Tam, kad būtų galima sklandžiai, be dirginimo visuomenės, be ekscesų, be perturbacijų ir gyvenimo trikdymo realizuoti šį sprendimą. Ar tai tinkamiausia valanda? Tikrai ne. Dar neturėjau laiko apie tai rimtai pakalbėti su „Grindos“ vadovu, nes pavedimas buvo tai padaryti šeštadienio rytą, tai aš įsivaizduoju, apie septintą valandą, o ne penktą. „Grindos“ vyrai pasižiūrėjo paprastai: kadangi dirba ir kitus darbus, tiesiog atvažiavo ir nukabino lentą. Bet neįvertino, kokią emocinę žinią tai galėjo pasiųsti. Tai vertinu kaip tam tikrą klaidą. Bet šeštadienio rytas man atrodo normalu“, – sakė R.Šimašius.
Į kaltinimus, kad sprendimą dėl šios lentos nuėmimo priėmė vienasmeniškai, R.Šimašius atsakė, jog čia tarybos sprendimo nereikėję. Kitaip nei keičiant Kazio Škirpos alėjos pavadinimą į Trispalvės. „Mano kaip mero darbas yra prisiimti atsakomybę ir mano pareiga yra tai padaryti, tai aš tą atsakomybę ir prisiėmiau“, – teigė jis.
Neliks lentelės V.Valsiūnienei
Puolamas, kad Vilniuje tebeturime atminimo lentelių, kitokių pagarbos ženklų ir kitiems dviprasmiškai vertinamiems asmenims, R.Šimašius atskleidė, kad jau yra priimtas sprendimas nukabinti Žvėryne, Vytauto g., ant namo kabančią lentelę, įamžinančią Valeriją Valsiūnienę – poetę, išdavusią Lietuvių tautinę tarybą, kurią įkūrė tas pats J.Noreika.
Sprendimas dėl Petro Cvirkos paminklo kiek sunkesnis. Nors nerimsta diskusijos apie tai, kad sostinės centre paminklo neturėtų likti, taip pat pakeistas skvero pavadinimas, atsirado nesklandumų.
„Paminklas įtrauktas į kultūros paveldo vertybių sąrašą. Dar aiškinamės teisinius niuansus, ar galima nukelti, ar ne. Sunaikinti to paminklo niekas neketina, tik klausimas, ar jis toje vietoje turi būti, ar ne. Bet čia neprasideda kažkokia raganų medžioklė, nėra klausimo, kur baigsime. Ir Justinas Marcinkevičius yra eilėraščių tokių parašęs, kad kartais dovanodamas knygą kitiems žmonėms išplėšdavo tą puslapį. Yra tokių faktų pas daug ką, bet mes turime labai aiškiai matyti ribą: jeigu žmogus davė įsakymus, padėjo organizuoti žudymus arba teisių atėmimus ir suvaržymus ir dėl to nukentėjo kiti žmonės, tai yra ta riba.
Man atrodo, ir K.Škirpa peržengė tą ribą, ir J.Noreika, ir P.Cvirka peržengė tą ribą, konkrečiai įduodamas savo kolegą Kazį Jakubėną įduodamas saugumo struktūroms, taip pat ir susidorodamas su kitais, aktyviai dalyvaudamas. Ir V.Valsiūnienė peržengė tą ribą. Dėl kitų – reikia didesnės analizės“, – kalbėjo meras.
Paminklas P.Cvirkai įtrauktas į kultūros paveldo vertybių sąrašą. Dar aiškinamės teisinius niuansus, ar galima nukelti, ar ne.
Dėl S.Nėries kol kas nesprendžia
Klausiamas, ar numatoma kažkokių pakeitimų dėl Salomėjos Nėries įamžinimo Vilniuje, R.Šimašius prisipažino, kad jam pačiam nebūtų jauku mokytis šios poetės vardu pavadintoje mokykloje, tačiau spręsti apie pakeitimą teks su bendruomene. Vis dėlto jis pats sakė nežinąs, kad S.Nėris būtų išdavusi konkrečius žmones.
„Taip, ji buvo naivi ir užsikrėtusi komunizmo virusu, akivaizdu. Kita vertus, ji ir atgailos ženklus rodė. O ar ką nors yra įdavusi, kam nors tiesiogiai pakenkusi, aš tokių istorijų nežinau. Aš manau, kad logiška kažkur sustoti. Nes daugybė žmonių yra ką nors kada nors padarę, nes gyvenimas buvo sudėtingas“, – sakė meras.
15min skaitytojai, pakviesti merui užduoti klausimus, ne vieną kartą minėjo dar vieną vardą – Abą Kovnerį. Žydams jis yra vienas iš Vilniaus geto pasipriešinimo nacizmui lyderių, poetas ir rašytojas, tačiau nemažai daliai lietuvių – Šalčininkų rajono Kaniūkų kaimo gyventojų žudikas. Atminimo lenta jam irgi yra Vilniuje. Tačiau R.Šimašius teigė nesąs kompetentingas į šį klausimą atsakyti iš karto. O lentelių, kurios kelia klausimų, esama ir daugiau.
Viena meras vis dėlto pažadėjo – kad K.Škirpos alėjos pavadinimas nebus keičiamas vidury nakties. Esą kaip tai įvyks, dar nežinia, bet ne slaptai.
Į skaitytojų pastabą, kad galbūt reikėjo keičiant pavadinimą čia įamžinti Adolfą Ramanauską-Vanagą, R.Šimašius atsakė, kad Trispalvės vardu alėja pavadinta su nuoroda į patį K.Škirpą – Lietuvos savanorį, 1919 m. Gedimino pilies bokšte iškėlusį Lietuvos trispalvę.
