Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 01 18

Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė: mergaitė išgyvena krizę, jai teikiama pagalba

Vaiko teisės, be biologinių tėvų rūpesčio likusių vaikų globa ir įvaikinimo galimybės – šie klausimai Lietuvoje pastaruoju metu sulaukia ypatingo visuomenės dėmesio. Rezonansiniu įvykiu šalyje tapo devynmetės mergaitės iš Kauno tarptautinio įvaikinimo procesas. 15min ketvirtadienį pranešė, kad mergaitė teismo sprendimu liko Lietuvoje ir dėl įvaikinimo tarnybos klaidų.
Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė
15min studijoje – Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė / Valdo Kopūsto / 15min nuotr.

A.Marčiukaitienė teigė, kad jos darbo praktikoje pirmą kartą tarptautinio įvaikinimo byla baigėsi neigiamu teismo sprendimu.

„Tarnybos istorijoje tokių atvejų yra buvę vienas kitas. Šalys turi teisę skųsti teismo sprendimus. Na, ir praėjusiose bylose tie skundai buvo tenkinami“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji apgailestauja, kad teismas nesutiko įtraukti brolio į procesą trečiąja suinteresuota šalimi arba sustabdyti procesą dėl atsiradusių papildomų aplinkybių. To tarnyba teismo prašė.

Sprendimas toks, koks yra, vaiko interesų neatitinka.

Todėl A.Marčiukaitienė stebisi, kad teismas, užuot tai padaręs, byloje priėmė galutinį sprendimą – netenkinti zelandų poros prašymo įvaikinti mažametę: „Deja, teismas mūsų prašymo netenkino ir priėmė nutartį. Lauksime ir stebėsime, kaip elgsis šalys ir, jei bus pateiktas apeliacinis skundas, mes tikrai teiksime išvadas ir argumentus dėl tam tikrų teismo pasisakymų, aplinkybių, su kuriomis galimai nesutinkame ir kurios galimai neatitinka vaiko interesų. Sprendimas toks, koks yra, vaiko interesų neatitinka.“

Kitaip tariant, manoma, kad teismas procesinius niuansus iškėlė aukščiau vaiko interesų ir jo noro būti įvaikintam.

Specialistė pažymėjo, kad inicijuojant tarptautinį mergaitės įvaikinimą buvo laikomasi dabar galiojančių teisės aktų reikalavimų.

„Jie yra tokie, kokie yra. Mes juos vykdome. Atkreipsime dėmesį į galimas spragas ir teiksime siūlymus, kaip būtų galima jas šalinti ateityje“, – kalbėjo A.Marčiukaitienė.

Tarnybai atsižvelgus į teismo išsakytas pastabas, įvaikinimo procesas taps bent pusmečiu ilgesnis. Teismo nurodymas dėti maksimalias pastangas, siekiant susisiekti su siūlomo įvaikinti vaiko giminaičiais, net nežinant jų adresų, vertinamas dviprasmiškai.

„Ar tarnyba turėtų dirbti kaip paieškos agentūra? Šiuo metu nenorėčiau vertinti ir komentuoti“, – sakė A.Marčiukaitienė.

Mergaitė buvo išreiškusi norą gyventi su zelandų šeima. Neigiamas teismo sprendimas sudaužė šias svajones: „Kalbant apie mergaitės emocinę būseną, šiuo metu yra išgyvenama krizė. Prašėme, kad būtų daroma viskas, kad mergaitė išvengtų patyčių, kad jai būtų teikiama kvalifikuota, intensyvi psichologinė pagalba.“

Ar tarnyba turėtų dirbti kaip paieškos agentūra? Šiuo metu nenorėčiau vertinti.

Zelandų šeima ketvirtadienį išvyko namo. Tikimasi, kad emociniai ryšiai išsiskyrimo metu bus palaikomi, kad nebus staiga nukirsti: „Jei vaikas jaus poreikį palaikyti užsimezgusius emocinius ryšius, galės tai daryti.“

O kas toliau? Institucijos vertins mergaitės brolio ir vienos nuolatinei globai prašymą pateikusios šeimos galimybes tapti jos globėjais. Tačiau mergaitės žodis bus lemiamas: „Prieš mergaitės valią negali būti keičiamas globėjas.“

Sprendimą netenkinti sutuoktinių iš Naujosios Zelandijos prašymo įvaikinti mergaitę teismas priėmė dėl kelių argumentų, tarp jų – ir pažeidimų, vykdant įvaikinimo procedūrą.

Šiandien Lietuvoje veikia 9 akredituotos užsienio valstybių institucijos, iš jų 4 Italijos, po 1 JAV, Ispanijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Švedijos. A.Marčiukaitienė neatmestų tikimybės, kad po pastarojo teismo sprendimo gali kilti tam tikrų bendradarbiavimo nesklandumų su Naujosios Zelandijos atstovais įvaikinimo srityje.

Kalbant apie mergaitės emocinę būseną, šiuo metu yra išgyvenama krizė.

15min žiniomis, tyrimą dėl šio įvaikinimo yra pradėjusi vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė.

Kas atsakingas už tarnybų klaidas? Kaip jų išvengti ateityje?

Apie tai kalbėjome su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agne Marčiukaitiene.

Transliaciją žiūrėkite žemiau:

VIDEO: Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja A.Marčiukaitienė: prieš mergaitės valią negali būti keičiamas globėjas

Lietuvoje šiuo metu galimų įvaikinti vaikų apskaitoje yra 552 vaikai.

Pernai 84 šeimos (sutuoktinių poros) ir 7 nesusituokę asmenys (moterys) Lietuvoje įvaikino 103 tėvų globos netekusius vaikus: 47 mergaites ir 56 berniukus.

81 įvaikintas vaikas buvo nuo 0 iki 3 metų, 15 vaikų nuo 4 iki 6 metų, 3 įvaikinti vaikai – 7–9 metų bei 4 įvaikinti vaikai nuo 10 iki 14 metų.

Pernai Lietuvos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių šeimos įvaikino 56 be tėvų globos likusius vaikus – 21 mergaitę ir 35 berniukus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai