„Visiškai nelyginamas lygis ir veiksmų – ji siekė, M.Bastys darė. Bet aš nesiimu vertinti šito lyginimo jokio. Tai yra nelyginami veiksmai. Jeigu komisija ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) su komisijos teisėmis tirs ir matys, kad [ji] yra verta apkaltos, tada ir kalbėsim apie apkaltą“, – pirmadienį viešėdamas 15min studijoje kalbėjo Seimo vadovas.
Jis melu įvardijo pasakymus, kad nuslėpė informaciją apie I.Rozovą.
„Tai yra visiškas melas, nes aš jokios informacijos nuo nieko nenuslėpiau. Kad aš nepadariau reikalingų veiksmų? Aš padariau visus veiksmus, kokie priklausė man padaryti. Jeigu sako, kad nepadariau – melas. Jeigu sako, kad nuslėpiau – melas“, – tikino V.Pranckietis.
Seimo pirmininkas, kalbėdamas apie neįslaptintą raštą „Dėl Seimo narės Irinos Rozovos patikrinimo“, aiškino neturintis pareigos jį viešinti, jei to niekas neprašo.
„Aš neturiu pareigos viešinti rašto, jeigu jo neprašo. Šiuo atveju, paprašė žurnalistai ir jiems per pusę valandos buvo tas raštas pateiktas.
Dar yra tokia nerašyta taisyklė, kad turėtų informacijos teikėjas pasakyti, ar mes galime ką nors supažindinti, ar negalima supažindinti, bet nėra aiškumo įstatyme“, – dėstė jis.
V.Pranckietis sutiko, kad informaciją, kuri yra Valstybės saugumo departamento (VSD) parengtame neįslaptintame rašte apie I.Rozovą, yra viešasis interesas žinoti.
Visi aiškiai žinojo, kad nesuteiktas leidimas dirbti su slapta informacija.
„Bet visi aiškiai žinojo, kad nesuteiktas leidimas dirbti su slapta informacija. Ir niekas tuo nesusidomėjo. NSGK buvo pateikta ta medžiaga. Tą pačią medžiagą žinodami jie nematė reikalo inicijuoti ko nors daugiau. Matyt, vertino tą informaciją kaip ne tokią aktualią. O dabar, po pusantrų metų, ji labiau pasidarė aktuali, nei buvo prieš tai“, – pridūrė Seimo pirmininkas ir teigė, kad informacija apie Seimo narę I.Rozovą „yra jau seniai“.
Neįslaptinto rašto „Dėl Seimo narės Irinos Rozovos patikrinimo“ Seimo pirmininkas sulaukė 2018-ųjų sausio 19 dieną. VSD paprieštaravo, kad parlamentarei, tuomet Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pavaduotojai, būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Žvalgybos teigimu, politikė nuslėpė asmeninius ryšius su Rusijos diplomatais.
Seimo pirmininkas leidimo dirbti su įslaptinta informacija I.Rozovai neišdavė, bet, kitaip nei Mindaugo Basčio atveju, apie tai visuomenės neinformavo ir viešai neragino politikės trauktis iš Seimo.
Neįslaptintą VSD raštą apie I.Rozovą V.Pranckietis išviešino po pusantrų metų nuo jo gavimo, tai yra šių metų rugpjūčio 22 dieną, kai to pareikalavo konservatoriai.
Neįslaptintą VSD raštą „Dėl Seimo nario Mindaugo Basčio patikrinimo“ V.Pranckietis gavo 2017 metų kovo 8 dieną, žiniasklaidą dokumentas pasiekė kovo 9-ąją. Jau tądien Seimo pirmininkas M.Bastį paragino trauktis iš Seimo vicepirmininko pareigų.
„Vertindamas gautą informaciją iš VSD, raginu Seimo narį trauktis iš Seimo vadovybės. Turima informacija kenkia ne tik Seimo darbui, bet ir įvaizdžiui“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime cituotas V.Pranckietis.
Kovo 10-ąją jis pasvarstė, ar M.Bastys ir toliau gali dirbti Seime.
„Geriausias būdas tai būtų jam pačiam apsispręsti. Šiaip neturėtų turbūt būti (Seimo nariu – BNS). Bet mes negalime jam diktuoti tokių sąlygų, nebent apkaltos proceso būdu. [...] Apkalta man atrodo čia reikalinga, kadangi yra poreikis“, – BNS tuomet teigė V.Pranckietis.
M.Basčiui, dėl to, kad jis šiurkščiai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai 2016 metų pabaigoje, pildydamas klausimyną dėl leidimo dirbti su slapta informacija, „nuslėpė savo ryšius su (buvusiu KGB darbuotoju) Piotru Vojeika“, buvo suorganizuota apkalta.
Seimas M.Basčio apkaltai nepritarė, iš parlamento jis pasitraukė pats.
Transliacija iš 15min studijos: