Praėjusios savaitės viduryje pranešta apie dar neregėto masto operaciją – STT sulaikė 8 teisėjus ir 6 advokatus. Šiandien teisėjų ir advokatų galimos korupcijos byloje iš viso yra 33 įtariamieji.
Tačiau kilęs skandalas iškėlė daugiau klausimų nei pateikė atsakymų. Kiek išsikerojusi korupcija buvo teismų sistemoje ir ar ji išvis buvo? Ar dar galime tikėti teisingumu Lietuvoje? Ką privalo padaryti teismai siekdami susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą?
Po sulaikymo pasigirdo kritika dėl tendencingai pateikiamos informacijos, galbūt siekiant visuomenės akyse be teismo nuteisti teisėjus.
Apie skandalą 15min studijoje diskavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, STT vadovas Žydrūnas Bartkus, LAT pirmininkas Rimvydas Norkus ir Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis.
„Mes tikrai labai labai apgailestaujame“, – apie teisėjų bendruomenės atgailą 15min studijoje dar sykį pakartojo R.Norkus. Tuo pačiu jis paprašė visuomenės vengti apibendrintų komentarų, kurie demotyvuotų ir demoralizuotų visą teisėjų bendruomenę.
„Piramidė, ant kurios statomi teisinės valstybės pagrindai, šiuo atveju nebuvo išsaugota“, – pareiškė M.Kukaitis. Advokatūros atstovas kalbėjo apie tai, kad negina nusikaltimų, tačiau pirmiausiai pasisako už asmens teisių išsaugojimą. M.Kukaičio teigimu, dalis prieš advokatus ir jų klientus nukreiptų teisėsaugos veiksmų galėjo būti neteisėti. Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas netgi pareiškė, kad specialiosios tarnybos šiuo atveju tyrimo veiksmus galbūt sąmoningai atliko taip, kad šiame teisėjų ir advokatų korupcijos skandale net „pasijaustų kraujo skonis.“
„Advokato ir kliento konfidencialumas – pagrindinė vertybė, kuri turi būti saugoma, kuri vėliau užtikrina galimybę į teisingą teismą“, – kartojo M.Kukaitis.
Ar būtent advokato D.Zagrecko kontoroje buvo „prekiaujama teisingumu“? Šis klausimas 15min studijoje buvo skirtas E.Pašiliui.
„Neišsižadu tų žodžių: vyko prekyba teisingumu. Bet nekaltumo prezumpcija negali būti pažeista“, – tiesaus atsakymo vengė Generalinės prokuratūros vadovas.
E.Pašilis siūlė nesistebėti, kad dabar jau paleidžiami teisėjai, kuriems iš pradžių buvo skirtos griežčiausios kardomosios priemonės suėmimai.
„Pirminė stadija – ypatingai jautri“, – generalinis prokuroras pabrėžė, kad tyrėjams buvo svarbu kuo geriau apklausti liudytojus ir surinkti kuo daugiau įrodymų.
Jis ragino išlaikyti balansą tarp visuomenės teisės žinoti ir galimybės teisėsaugai ištirti bylą, pasirengti vėlesniam jos nagrinėjimui teisme: „Nelabai galėtume mėgautis kiekviena detale, nors gal ji ir pikantiška.“
Ar 8 teisėjai veikė kaip organizuota grupė?
„Tai ikiteisminio tyrimo duomenys. Mūsų visuomenė dar nėra pribrendusi elgtis santūriai. Tai nėra naudinga teisėsaugai, kad visos ikiteisminio tyrimo detalės būtų žinomos. Šioje byloje visus taškus sudėlios teismas“, – teigė E.Pašilis. Jis taip pat vengė tiesaus komentaro apie tai, kad į laisvę išėjęs teisėjas V.Kažys tvirtino per kratą namuose „netekęs“ vos 3 tūkst. eurų, nors teisėsauga skelbė iš visų teisėjų surinkusi net 200 tūkst. įtartinų eurų.
Teisėjas R.Norkus siekė paneigti mitą, kad teismuose bylas nagrinėja ne visi trys teisėjai, sudarantys kolegijas, o tik vienas iš jų. Tokia situacija didintų korupcijos riziką. LAT vadovas tiki, kad dauguma dirbančių teisėjų – nekorumpuoti.
„Norėčiau paantrinti, kad dauguma teisėjų yra sąžiningi ir dori žmonės“, – tvirtino STT vadovas Ž.Bartkus ir pridūrė, kad be sąžiningų teisėjų pagalbos korumpuotų asmenų demaskavimas šioje istorijoje apskritai nebūtų įmanomas.
R.Norkus teigė norintis sužinoti, kiek teisėjų buvo sekama, kaip ilgai operatyvinio sekimo priemonės buvo taikomos. LAT vadovas pabrėžė, kad teisėjų pasitarimo paslaptis nagrinėjant bylas turi būti saugoma. O kuomet nežinia, kada teisėjai sekami – „esame tam tikrame rūke.“
STT vadovas Ž.Bartkus teigė neatsimenantis atvejo, kad slapta įrašytas, pavyzdžiui, advokato ir jo kliento pokalbis, buvo panaudotas ne ten, kur reikia. Ž.Bartkus kartojo, kad jokiais įstatymais neturėtų būti apsaugotas žmogus, darantis nusikaltimą.
Kaip E.Pašilis vertina svarstymus politiniame kontekste, kad prieš 10 metų toks antikorupcinis tyrimas teisėjų bei advokatų atžvilgiu buvo neįmanomas?
„Manyčiau, kad visuomenė, kartu su technologijomis, vystosi tobulėja. Tiesiog norėtųsi, kad kiekviena institucija sąžiningai dirbtų savo darbą, ir bendradarbiautų. O valymosi procesas tikrai vyksta ir prokuratūroje. Mes tikrai nedangstome žmonių, jei jie padaro nusikaltimą“, – atsakė prokuratūros atstovas.
Jam antrino ir R.Norkus: teisėjų bendruomenė nėra neliečiamų klanas, ir niekada toks nebuvo.
Generalinis prokuroras tvirtino, kad yra suinteresuotas kuo sparčiau ištirti korupcijos skandalą, nepaisant bylos sudėtingumo ir jautrumo.
