Kokį Vilnių mato čia gimęs ir užaugęs, bet niekada miestui nedirbęs V.Sinkevičius? Kas jam atrodo sostinėje gerai, o ką reikėtų tobulinti ar keisti? Ką būdamas ūkio ministru ir Seimo nariu Vilniui padarė pats V.Sinkevičius? Kokie jo pranašumai palyginti su dabartiniu meru ir kitais kandidatais?
Pokalbis apie tai ir dar daugiau – 15min studijoje.
Lyg ir nenorėjo, bet susidomėjo
Apie tai, kad jų kandidatu į Vilniaus merus pasirinktas V.Sinkevičius, LVŽS paskelbė vos prieš savaitę. Iki tol atrodė, jog ūkio ministras ir Seimo narys to kandidatavimo net nenori, kitaip nei jo kolega Tomas Tomilinas, gana kryptingai dirbęs ties šituo klausimu. Vis dėlto partija norėjo kito kandidato, todėl šmėžavo europarlamentaras Antanas Guoga, vėliau Vytautas Bakas.
„Partijos Vilniaus skyrius teikė kandidatūras ir buvo labai įvairių kandidatūrų, taip pat ir ne partijos narių. Susisiekėme su tais žmonėmis, paklausėme, jiems atsisakius jau turėjome tokį sąrašą keturių žmonių, kuriuos skyrius iškėlė ir kurie sutiktų kandidatuoti. Kaip pavyzdys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V.Bakas buvo tarp jų, labai gerai vertinamas tiek mūsų skyriuje, tiek visuomenėje. Taip pat ir T.Tomilinas, kuris ruošėsi tiems rinkimams labai rimtai, turėjo rimtą programą, kuri labai orientuota į socialinius klausimus. Bet natūraliai skyrius rinkosi, kas galėtų tą sąrašą į priekį ir buvo pasirinkta mano kandidatūra“, – 15min studijoje sakė V.Sinkevičius.
Tačiau LVŽS sąrašo lyderis bus kitas, ne V.Sinkevičius, kuris prisipažino taryboje nedirbsiąs, jeigu netaps meru. Kas ves sąrašą, jis neatskleidė – komandą ir programą ketinama pristatyti iš karto po Naujųjų metų. Tik sakė, kad T.Tomilinas į Vilniaus tarybą nekandidatuos.
Prioritetas – gyvenamieji rajonai
Šeškinės vienmadatėje apygardoje išrinktas Seimo narys sako per dvejus metus sulaukęs daugiau nei 500 gyventojų kreipimųsi, į savivaldybę yra parašę apie 70 raštų. Ir tikina nebuvo taip, kad labai nenorėtų kandidatuoti, nes jam įdomu gilintis į miesto problemas.
„Aš matau, kad miegamieji mikrorajonai, deja, sulaukia labai mažai dėmesio ir išvis niekas neatstovauja miegamiesiems rajonams. Aš matau Seimo narių aktyvumą, bet labai pasigestų tarybos narių aktyvumo“, – kaip vieną iš savo prioritetų gyvenamuosius rajonus įvardijo V.Sinkevičius, paminėdamas ir apšvietimą, vaikų užimtumo vietas, renovaciją.
Aš matau, kad miegamieji mikrorajonai, deja, sulaukia labai mažai dėmesio ir išvis niekas neatstovauja miegamiesiems rajonams, – sakė V.Sinkevičius,
Kitas dalykas, kurį akcentuoja V.Sinkevičius, miesto plėtros problemos – Vilnius plečiasi neproporcingai, į pakraščius, o tada tenka spręsti susisiekimo ir kitokias problemas. „Mane labai neramina tokie neatsakingi sprendimai, kurie užprogramuoja spaudimą Vilniaus miesto biudžetui, nes tie žmonės prašo autobuso, mokyklos, darželio“, – kalbėjo jis.
Sveikindamas centralizuotą priėmimo į Vilniaus darželius sistemą, per kurią ir jo vaikas pateko į darželį, V.Sinkevičius akcentavo, kad tapęs meru sutelks dėmesį į valstybinius darželius, nes privatūs vidutiniškai uždirbančiai šeimai tiesiog per brangūs.
Draugiškas ne automobiliams
Dar vienas dalykas, kuris turėtų keistis Vilniaus mieste, šviesoforų valdymo sistema. Anot V.Sinkevičiaus, jeigu šviesoforai veiktų geriau, susisiekimas būtų sklandesnis. Taip pat jis linkęs nubrėžti gaires, kam draugiškas privalėtų būti Vilnius – automobilininkams ar vis dėlto pėstiesiems ir dviratininkams. Ir naujų viešojo transporto priemonių diegti nenorėtų, esą tai per brangu miestui.
O ir tokios tramvajaus linijos, kuri Vilniuje išspręstų spūsčių problemą, jis teigia nematąs, be to, statybų procesas ilgas ir sudėtingas.
Jis linkęs rinktis būtent pastaruosius, gerinti viešojo transporto sistemą, tačiau būtina sutvarkyti ir kai kurias gatves, sankryžas, kuriose susidaro vadinamieji butelio kakliukai. V.Sinkevičius paminėjo Geležinio Vilko, Ukmergės ir Žalgirio gatvių kampą, dar nepradėtą Šiaurinę gatvę.
Tačiau kuo daugiau naujų gatvių bus nutiesta, kuo siauresni dėl to taps šaligatviai, tuo dažniau teks spręsti spūsčių problemas.
Taip pat jis tikina, kad Vilniuje galima surinkti daugiau pinigų, tarkim, padidinant žemės mokestį, kuris šiuo metu yra mažesnis net nei Kaune, Šiauliuose. To V.Sinkevičius teigia nesuprantąs.
Nacionaliniu stadionu tiki
Jis tiki, kad nacionalinis stadionas bus pastatytas, nors ir turi abejonių dėl jo vietos ant Šeškinės kalno. V.Sinkevičiui stebisi ir jo būsimojo konkurento Vilniaus mero rinkimuose konservatoriaus Dainiaus Kreivio teiginiais, kad vietoj 73 mln. eurų, numatytų šiam objektų, reikėtų geriau statyti daug mažų sporto infrastruktūros objektų visame mieste.
„Kai vienas iš kandidatų perskirsto nacionalinio stadiono pinigus, kurių realiai nėra. Jeigu pasižiūrėtume, iš ko bus finansuojamas stadionas, tai iš tų 73 mln. eurų 33 mln. yra Europos Sąjungos paramos, kurios negalima perskirstyti. 36 mln. – Valstybės biudžeto lėšos, kurios, jeigu nebus šito stadiono, bus skirtos kitiems objektams, bet ne Vilniaus miesto, galbūt – Kauno. Ir tik 2,9 mln. eurų yra Vilniaus savivaldybės lėšos, kurias realiai meras gali perskirstyti“, – kalbėjo V.Sinkevičius, pritardamas, kad aikštynų tikrai trūksta.
Ūkio ministras ir Seimo narys nesutinka, kad Vilnius pamirštas Seimo ir Vyriausybės, jo manymu, atskiros Vilniaus dalys yra pamirštos pačių sostinės politikų, pačios savivaldybės. Dabartinį miesto ir Vyriausybės dialogą jis nevadintu sudėtingu, o daug gerų žodžių skirtų administracijos direktoriui Povilui Poderskiui, kurį, jeigu laimės, norėtų matyti ir savo komandoje tose pačiose pareigose.
Paklaustas, ką per dvejus metus kaip Seimo narys, o vėliau ir ministras padarė gero Vilniui, V.Sinkevičius paminėjo investicinę aplinką, kuri gerinama bendradarbiaujant su Vilniaus savivaldybe. „Aš esu Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos Respublikos ministras. Man labai malonu susitikti su investuotojais Vilniuje, bet sėdint prabangiame restorane, kalbant apie Lietuvą kaip aukštos pridėtinės vertės lazerių ar gyvybės mokslų šalį, šalia pravažiuoja senas „Škoda“ troleibusas“, – ironiškai šyptelėjo jis.
V.Sinkevičius prisipažįsta, kad kandidatuoti į Seimą vienmandatėje Šeškinės apygardoje buvo daug lengviau, nei yra dabar. Tuomet jis buvo niekam nepažįstamas jaunas žmogus, kuris konkuravo su 6-7 Seimo nariais. „Juodu darbu buvo pasiektas sunkiai tikėtinas rezultatas. Šiandien dienai su tokiu dideliu pasitikėjimu kandidatuoti yra daug sunkiau“, – sakė kandidatas į Vilniaus merus.
Paklaustas, ar sutiktų pakeisti Saulių Skvernelį premjero poste, jeigu pastarasis dalyvautų prezidento rinkimuose ir juos laimėtų, V.Sinkevičius teigė, kad apie tai kalbėti dar labai anksti.
