Apie švietimo ir mokslo sistemos problemas, mokymo kokybę, turinį, egzaminų keliamą pasipiktinimą, universitetų sistemos pertvarką, mokytojų darbo apmokėjimo ir prestižo kūrimo klausimus 15min studijoje kalbėtasi su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene.
Švietimo ir mokslo ministrė pripažino, kad egzaminų klausimas visuomenėje yra labai jautrus ir sistemoje yra spragų, kurios pasimato kasmet.
„Atėjo metas nukarūnuoti egzaminus. Iš principo turėtų keistis tiek egzaminų svoris vertinant pasiekimus per dvylika metų“, – teigė ministrė J.Petrauskienė.
Ji pripažino, kad turi keistis ir egzaminų užduočių rengimo sistema. „Nėra tikriausiai normali situacija, kad turime bendrojo ugdymo programas ir šalia jų gimnazijos klasėse atsiranda egzaminų programos. Tai lyg ir sako žmogui, kad dvylika metų mokeisi, o tada staiga ėmei ruoštis egzaminams“, – kalbėjo J.Petrauskienė.
„Pradėta ugdymo turinio peržiūra, kurioje siūloma atsisakyti egzaminų programų ir vertinti įgūdžius, kompetencijas, kurias žmogus kaupia dvylika metų“, – pažymėjo ministrė.
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) atsakomybė, pasak jos, bus aptariama pasibaigus visai egzaminų sesijai ir paskelbus visus rezultatus bei atsižvelgus į apeliacijas.
„Turim peržiūrėti situaciją, atsižvelgti į kritiką ir nubrėžti kelius kaip spręsti tas problemas, kurios metai iš metų kartojasi“, – sakė J.Petrauskienė.
Kalbėdama apie pailgintus mokslo metus švietimo ir mokslo ministrė teigė, kad tai ne jos vienos idėja. „Mes prarandame labai daug laiko, kurį galėtume skirti, nes tam tikri rezultatai siejami ir su mokslo laiko trukme“, – kalbėjo ministrė, pabrėždama, kad per pastarąjį dešimtmetį lietuvių mokslo laikas buvo tik trumpinamas ir atsilieka nuo kitų Europos valstybių.
„Laiką galime praleisti skirdami dėmesio tam, kas mums silpniau sekasi, sužinoti tai, kam neturėjome laiko mokslo metų eigoje“, – tikino ministrė, užsimindama, kad tai sumažina ir darbo krūvį.
„Realiai ugdymo turinį rengia kiekvienas mokytojas“, – atsakydama į klausimą, kas užtikrina kokybiškai praleidžiamą papildomą mokslo laiką. „Matome pavyzdžių, kad yra kokybiškai pasirengta, turiningai išnaudojamas papildomas laikas, bet tenka apgailestauti, kad yra ir visai nepasirengusių“, – pripažino ji.
„Pertvarkų sėkmę, be abejonės, lemia diskusija ir įgyvendinimas. Jei nėra sutarimo, tai tas kokybinis pokytis neįvyks. Apie aukštojo mokslo pertvarką diskusija vyksta jau dvejus metus ir natūralu, kad interesai yra labai skirtingi. Vieni akademinės bendruomenės, dėstytojų, kuriems svarbu turėti geras darbo sąlygas, kitas interesas institucijų, dažnai administracijų. Didžiausias pasipriešinimas jungimosi kontekste yra iš jų, nes administracijos mažėja“, – teigė ministrė, apibendrindama universitetų jungimo procesą.
„Diskusijos dėl etatinio apmokėjimo vyko dešimtmetį, dėl mokyklų finansavimo modelio daugiau nei trejus metus... Galima ir dar dešimt metų diskutuoti, bet nuo to situacija švietimo pasaulyje nesikeis“, – kalbėjo J.Petrauskienė.
