„Jos pranešimo tonas buvo dramatizuotas ir aliarmistinis tam tikra prasme ir, reiktų pastebėti, kad pirmą kartą per savo dvi kadencijas ji pripažino, kad ir ji čia yra kažkur suklydusi“, – 15min studijoje teigė L.Bielinis.
„Žinant jos charakterį – tai labai daug“, – akcentavo jis.
„Ir akių kontaktas buvo labai stipriai nukreiptas į Seimą“, – pastebėjo ir A.Katauskas.
Pasak jo, toks pasakymas labai stiprus, turint galvoje tai, kad dar visai neseniai D.Grybauskaitė į klausimus apie klaidas atsakydavo taip, lyg būtų neklystanti.
Pašaukė į partijas
Viešųjų ryšių specialistas pridūrė, kad šis pranešimas buvo skirtas žmonėms, o ne politikams, todėl gausiai buvo vartojamas daugiskaitos pirmasis asmuo – mes.
Ekspertai taip pat pastebėjo, kad prezidentė pirmą kartą tiek daug kalbėjo apie partijas. Vis dėlto, pasak L.Bielinio, konkretaus plano, kaip spręsti politinių partijų problemas, šalies vadovė nepasiūlė.
„Ji nežino, ką daryti su partijomis, kurios jos netenkina. Ji užsiminė apie kažkokį standartą, tačiau jokio standarto nebus vien dėl skirtingų partijų ideologijų“, – sakė politologas.
Primename, kad prezidentės pozicija dėl partijų labai kito.
2010 m. metiniame pranešime ji siūlė „atverti politinę sistemą platesniam nepartinių piliečių dalyvavimui“.
2013 m. interviu Vokietijos televizijai ji teigė: „turiu alergiją narystei bet kokioje politinėje partijoje. Kadangi prieš 23 metus turėjau priklausyti vienai partijai, dabar stengiuosi to vengti“.
Tik pernai prezidentės tonas pakito ir metiniame pranešime ji paragino „investuoti į partijų kokybę ir partinius žmones“.
Šiemet metiniame pranešime D.Grybauskaitė partijoms skyrė kone daugiausia dėmesio. Ji teigė: „Šiandien savanorių reikia ne tik į kariuomenę, bet ir į partijas. Antraip (...) jau artimiausiuose rinkimuose galime pamatyti pseudodemokratinių judėjimų triumfą arba ant nusivylimo bangos išnirusį naują koncerną – gelbėtoją“.
Viešųjų ryšių specialistas A.Katauskas tikino, kad šiandienos prezidentės pareiškimas, kad partijoms taip pat reikia savanorių, yra bandymas sukelti panašų ažiotažą kaip šaukiant savanorius į kariuomenę.
„Savanorių kampanija į kariuomenę buvo pakankamai sėkminga, o dabar sukabinimas, kad tai taip pat svarbu, yra savotiškas šaukimas, bet nemanau, kad to pakaks“, – sakė jis.
Kodėl apie Vyriausybę – nė žodžio?
Pasak L.Bielinio, sprendimas nekritikuoti premjero Sauliaus Skvernelio buvo logiškas ir apskaičiuotas.
„Labai pavojinga turėti du priešininkus. Šiuo metu ji atakuoja R.Karbauskį, o Vyriausybė jai naudingesnė kaip sąjungininkė“, – aiškino politologas. Pasak jo, tai gali rodyti, kad prezidentė S.Skvernelį kol kas, nutylėdama jo klaidas, nori paglostyti.
A.Katauskas tikino, kad bet koks prezidentės pasakymas apie S.Skvernelį dabar būtų interpretuojamas kaip galimo būsimo kandidato į prezidento postą atmetimas arba parama jam. Todėl greičiausiai dėl to buvo nutarta jo veiklos išvis neminėti.
Konstitucija šalies vadovui numato pareigą parlamente perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką. Tai – devintasis D.Grybauskaitės metinis pranešimas.
Šįkart prezidentė metinį pranešimą skaitė tuomet, kai jos santykiai su valdančiąja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga komplikuoti. Paviešinus prezidentės ir kyšininkavimu įtariamo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio susirašinėjimą, „valstiečiai“ prabilo apie būtinybę tirti prezidentės ryšius, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė nekelsiąs kojos į prezidentūrą, kol joje dirbs D.Grybauskaitė.
Savo ruožtu prezidentė D.Grybauskaitė suabejojo, ar R.Karbauskio veikla Seime neprieštarauja Konstitucijai dėl jo verslo interesų.
Pernykščiame pranešime valstybės vadovė jau kritikavo valdančiuosius dėl užsitęsusios valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumo. Ji tuomet atkreipė dėmesį į itin blogą padėtį socialinėje srityje, kritikavo aukštojo mokslo kokybę, valstybės įmones, pasigedo reformų sveikatos apsaugoje. Prezidentė pabrėžė būtinybę apsivalyti nuo politinės korupcijos ir oligarchinės savivalės.
D.Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metų gegužę, o 2014 metų birželį perrinkta antrai kadencijai.
