Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 08 08

15min studijoje – visuomenės susipriešinimo analizė: konfliktų šaknys ir dialogo paieškos

Pastaruosius mėnesius vienos jautriausių temų visuomenėje buvo susijusios su Jono Noreikos ir Kazio Škirpos atminimu Vilniuje. Sostinės savivaldybės tarybos ir mero priimti sprendimai panaikinti šių asmenybių įamžinimą sostinėje dalį žmonių įskaudino ir papiktino. Sustiprėjo visuomenės susipriešinimas.

Išreiškiant protestą priimtiems sprendimams, trečiadienį buvo organizuotas mitingas. Jame per 500 žmonių siekė grąžinti įamžinimo ženklus, atstatydinti merą Remigijų Šimašių. Susitikimas taip pat neapsėjo be provokacijų – ant Gedimino pilies kabėjo nelegalus plakatas, buvo matyti Lietuvos žydų bendruomenei ir jos tariamai bendrystei su Kremliumi skirti plakatai.

Visgi daugiausia diskusijų vyksta socialiniuose tinkluose. Tiesa, ten dialogą rasti yra sunku – daugiau plūdimosi. Karčių žodžių savo adresu susilaukia sostinės meras R.Šimašius, apie psichologinį spaudimą prabilo ir Lukiškių aikštės projektą laimėjęs Andrius Labašauskas. Kiek anksčiau baudžiamuoju persekiojimu dėl neva pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, mirusiųjų paniekinimo buvo grasinama romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui. Žydų bendruomenė taip pat pareiškė jaučianti įtampą ir nesaugumą.

VIDEO: Visuomenės susipriešinimo analizė: konfliktų šaknys ir dialogo paieškos

Reaguodamas į situaciją, profesorius Vytautas Landsbergis parašė eilėraštį, teigdamas, kad labiausiai nenorėtų, kad jo „tautiečiai nusiteiktų prieš žydus po ir dėl Šimašiaus užtemimo“. Tačiau rašydamas „niekada nepamirškite, kad Dievo Motina (…) buvo šventa žydelka“ užuot nujautrindamas, konfliktą tik dar labiau paskatino, mat vėliau Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė teigė, kad žodis „žydelka“ ją įžeidė.

Kodėl konfliktas taip įsiliepsnojo? Ar galima surasti jo šaknis? Kaip visuomenėje esantį susipriešinimą nukreipti konstruktyvaus dialogo link? Apie tai 15min studijoje kalbėjomės su mediatoriumi Šarūnu Mačiuliu ir Istorijos instituto direktoriumi Alvydu Nikžentaičiu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?