– Lietuvos Respublikos Konstitucija sako, kad privati nuosavybė neliečiama. Ar VMI galės tikrinti mūsų sąskaitas be teismo sprendimo? Kokią informaciją ir apie kokius asmenis gaus VMI?
V.Vildžiūnaitė: VMI gaus informaciją apie bankinių sąskaitų likučius, kurie viršija 5 tūkstančius eurų, taip pat apie sąskaitų apyvartas, jeigu jos viršija 15 tūkstančių eurų. Skaičiai paklius į VMI sistemas ir padės atrinkti nesąžiningus mokesčių mokėtojus. Inspekcija negaus jokios informacijos apie sąskaitų išklotines, pirkinius ir kitos detalios informacijos, kuri būna bankų sąskaitose.
– Ar tiesa kad ši sistema nukopijuota iš Portugalijos? Kodėl nepaimta prancūzų, vokiečių ar anglų?
V.Vildžiūnaitė: Bankinės informacijos rinkimas prasidėjo nuo Amerikos, ir tai pasaulinė praktika. Labai daug šalių, iki devyniasdešimt valstybių, išreiškusios sutikimą teikti tokią informaciją. Nuo praėjusių metų gauname informaciją apie Lietuvos piliečių sąskaitas JAV. Šią informaciją daug valstybių renka ne tik apie užsieniečius. Švedija, Danija, Italija, Prancūzija seniai renka.
– Jei 2010 m. pirkau nekilnojamojo turto už 110 000 litų, iš kurių dalis buvo skolintos ir dovanotos lėšos, ar reikės pildyt formą PRC911 pajamų deklaracijoje? Kam apskritai naudojama ši forma?
V.Vildžiūnaitė: PRC911 forma yra teikiama, kad vėliau sąžiningi mokesčių mokėtojai būtų mažiau trukdomi ir būtų užkirstas kelias nesąžiningiems. Jei turtas yra įsigytas nuo 2011 metų, tokiu atveju gyventojams siūloma pateikti informaciją. Jeigu turtas yra įsigytas 2010 m., informacijos pateikti nereikia.
Mūsų sistema užtikrina visišką atsekamumą ir visišką duomenų apsaugą.
– Valstybės kontrolė 2013 metais Lietuvoje atliko auditą dėl „Automatiniu būdu tvarkomų asmens duomenų apsaugos“, kuriame buvo nustatyta daugybė asmens duomenų apsaugos politikos formavimo, įgyvendinimo ir priežiūros trūkumų. Auditas taip pat atskleidė, jog asmens duomenų tvarkymo organizavimas ir valdymas viešajame sektoriuje yra nepakankamas, nes 84 proc. tikrintų įstaigų nesilaiko asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų. Tuo tarpu tikrindama sąskaitas VMI yra šitos sistemos dalyvė ir praktikos formuotoja, kurią tarptautinės organizacijos ne kartą įvardijo kaip pažeidžiančias žmogaus teises. Naujas vyriausybės nutarimas tokių pažeidimų mastą dar padidins. Kaip bus užtikrintas asmens duomenų saugumas?
I.Valeškaitė: Bet kokie asmens duomenys gali daug pasakyti apie jūsų padėtį. Neabejojame, kad VMI suinteresuota saugoti duomenis. Vis dėlto prieš kelerius metus Latvijoje iš mokesčių inspekcijos buvo pavogti duomenys, Lietuvoje taip pat buvo pavogti „Sodros“ duomenys, tais duomenimis buvo prekiauta net turguje. JAV patvirtino mokesčių mokėtojų apsaugos standartus, tačiau 2014 m. buvo įvykdyta duomenų vagystė.
V.Vildžiūnaitė: Daugiau nei dvidešimt metų gauname duomenų įvairiais pjūviais, ir tikrai yra daug jautresnių duomenų. Bet nebuvo nė vieno informacijos nutekėjimo fakto. Tarptautiniai ekspertai patvirtino, kad sistema atitinka aukščiausios informacijos apsaugos reikalavimus. Mūsų sistema užtikrina visišką atsekamumą ir visišką duomenų apsaugą.
– Kasmet pildau turto ir pajamų deklaracijas. Pasirodo, šiais metais likau VMI skolingas 39 eurus. Apie tai sužinojau tik po to, kai buvo areštuotos visos mano sąskaitos, rezervuojant po tokią sumą kiekvienoje. Jokio pranešimo apie skolą negavau. VMI sistemoje yra mano elektroninio pašto adresas, bet juo taip ir nebuvo pasinaudota. Kodėl? Taip pat kodėl VMI apribojo mano galimybę naudotis 5 kartus didesne suma, nei esu skolingas?
V.Vildžiūnaitė: Mes iš sąskaitų išieškojimą pradedame tik informavę mokesčių mokėtojus. Jei žinome, kad žmogus yra elektroninis deklaruotojas, pateikiame pranešimą elektroniniu būdu, ir jis gali įėjęs į „mano VMI“ sistemą pamatyti informaciją. Kodėl šiuo atveju negavo, reikia vertinti, bet išieškojimas iš sąskaitos vykdomas tik tinkamai informavus. Nuo praeitų metų galioja Registrų centro valdoma sistema, kuomet visi išieškotojai pateikia savo išieškojimo raštus Registrų centrui, ir šis, proporcingai atsižvelgęs į žmogaus skolas, nurašo nuo bankų sąskaitos. Mes patys nevaldome šio proceso.
Ginčų su VMI procesas – skundimasis aukštesnėms institucijoms. Procesas ilgas ir turi tam tikrus kaštus.
– Kaip sprendžiami mokestiniai ginčai su VMI? Kodėl su didžiaisiais skolininkais deramasi ir skolos jiems gerokai sumažinamos, o eiliniam žmogui geriausiu atveju pasiūloma sudaryti skolų atidavimo grafiką?
S.Dagilytė: Ginčų su VMI procesas – skundimasis aukštesnėms institucijoms. Procesas ilgas ir turi tam tikrus kaštus. Mano žiniomis, nėra apsiribojama tik dideliais mokėtojais, mažesnių skolų atveju gal tiesiog žmonės turi mažiau žinių.
V.Vildžiūnaitė: Dažnai žmonės galvoja, kad gali susitarti dėl mokesčių. Bet pagal įstatymą tai įmanoma tik jeigu VMI ir mokesčių mokėtojas turi nepakankamai įrodymų arba yra prieštaraujantys vienas kitam įrodymai. Visiems vienodos teisės ir galimybės kreiptis.
– Kuriose ES šalyse egzistuoja prievolė bankams teikti informaciją apie gyventojų sąskaitų apyvartas ir nuo kokių sumų?
V.Vildžiūnaitė: Visose šalyse yra renkama bankinė informacija, bet kai kuriose šalyse detalesnė negu Lietuvoje apie tų šalių gyventojus. Tokios šalys yra Švedija, Danija, Prancūzija, Italija. Portugalija panašią sistemą nuo šių metų įvedinėja ir kai kurios kitos šalys taip pat.
Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje dabar galima gauti informaciją apie sąskaitas tik teismo leidimu.
I.Valeškaitė: Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje, pavyzdžiui, dabar galima gauti informaciją apie sąskaitas tik teismo leidimu. Iki šiol tas pats galiojo ir Lietuvoje, bet dabar VMI informaciją apie sąskaitas gali gauti ir automatiniu būdu.
– Daugelyje šalių mokesčių administratorius padeda mažoms įmonėms mokėti mokesčius ar pataria, bet nebaudžia už bet kokią smulkmeną. Kaip yra Lietuvoje?
V.Vildžiūnaitė: Mes administruojame mokesčius pradėdami nuo švelniausių priemonių. Jei nustatome klaidų ar neatitikimų, pasiūlome žmonėms patiems pasitaisyti. Jei jie patys deklaruoja pamirštus mokesčius, baudų neskiriame. Be to, jei kreipiasi dėl atidėjimo, išdėstomi mokesčiai kitaip. Plačiai konsultuojame telefonu, elektroniniu paštu, pernai įvykdėme 800 tūkstančių konsultacijų. Visi sąžiningi mokėtojai, kurie kreipiasi, gauna patarimus, konsultacijas kaip pasinaudoti lengvatomis kurios priklauso.
Jei jie patys deklaruoja pamirštus mokesčius, baudų neskiriame.
I.Valeškaitė: Man patrauklus VMI devizas: „Siekiame būti patarėju“. Man atrodo, šitos krypties ir reikia laikytis. Kuo daugiau jautrumo, tuo verslui lengviau.
– Kodėl kai didžiosios šalys po truputį bando atsisakyti deklaracijų, nes jos yra papildoma biurokratinė našta tiek pačiai valstybei, tiek galvos skausmas žmonėms, jūs darote priešingai? Ar normalu yra taikyti įstatymus atgaline data?
I.Valeškaitė: Būtina šiuo klausimu diskutuoti su visuomene. Tai visuomenę dominantys klausimai, mes lyg ir judam visuotinio deklaravimo link, bet apie tai garsiai nekalbame.
V.Vildžiūnaitė: Buvo įvairių apklausų. Niekas netaps sekamais ar įtariamais žmonėmis, informacija bus naudojama sistemiškai, tik atrenkant mokesčių vengėjus. Kalbant apie pajamų deklaravimą, jau dabar jis yra visuotinis. Ko nedeklaruoja pats žmogus, tai deklaruoja mokesčius administruojantis žmogus. Dėl visuotinio turto deklaravimo reikia diskutuoti, pavyzdžiui, dėl išlaidų deklaravimo, tačiau palaipsniui link to einama.
– Ar VMI duomenis turės teikti ir užsienio bankai, kuriuose yra Lietuvos piliečių sąskaitos? Ar VMI gauna duomenis iš tokių bendrovių kaip PayPal?
V.Vildžiūnaitė: Taip, VMI gaus informaciją. Kaip jau minėjau, iš visų ES valstybių, ir ne tik. Labai daug šalių sutiko teikti šią informaciją. Jeigu Lietuvos pilietis turės sąskaitas užsienio bankuose, mes turėsime šią informaciją, o PayPal nėra išimtis.
– Ar užsienio universitetuose neapmokestintos stipendijos yra vėliau apmokestinamos Lietuvoje?
V.Vildžiūnaitė: Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, universitetuose gaunamos stipendijos yra neapmokestinamos Lietuvoje. Taip yra, nes tokioms stipendijoms nustatyta speciali lengvata.
Problema, ne „Uber“, o dideli reikalavimai, kurie išstumia verslą į šešėlį.
– Jūsų nuomone, kaip faktas, jog elektroninės sąskaitos bus tikrinamos, paveiks žmonių turimą grynųjų pinigų kiekį ir grynųjų pinigų operacijas?
S.Dagilytė: Aš manau, kad dabartinis gyvenimas skatina naudotis ne grynaisiais pinigai. Gyvenimas eina link to, kad mes vis daugiau operacijų atliksime ne grynaisiais pinigais. Aišku, kiek šešėlinė ekonomika gyvuos, tiek bus atsiskaitymų ne grynaisiais pinigais. Suprantu šitą bandymą surinkti informaciją tikrinant elektronines sąskaitas, nes tai VMI bandymas turėti ne epizodinį, bet ilgo laikotarpio vaizdą, tai bandymas fiksuoti. Nes kol nėra visuotinės turto deklaracijos, bendro vaizdo nesimato. Manau, tokios priemonės tik skatins atsiskaitymus ne grynais pinigais. Matysim, kaip bus. Kuo labiau trauksis šešėlis, tuo lengviau bus su negrynaisiais pinigais gyvent.
– VMI pareiškė, kad Lietuvoje kol kas nėra teisinių sąlygų veikti tokioms bendrovėms kaip „Uber“, tačiau jos puikiai veikia ir sukuria nesąžiningą konkurenciją legaliai dirbantiems ir mokesčius mokantiems taksistams. Kaip yra iš tiesų?
V.Vildžiūnaitė: Prieš pradedant veiklą, „Uber“ kreipėsi į mus, ir mes išleidome išsamų paaiškinimą – vairuotojas turi turėti individualios veiklos licenciją, mokėti mokesčius. Viskas yra išsamiai paaiškinta, ir jokių neaiškumų nėra.
I.Valeškaitė: Pradėkime nuo to, kad „Uber“ ir visa dalijimosi ekonomika atsiranda kaip dalykas, kai po darbo gali užsidirbti pinigų. Teko Paryžiuj būti, kai vyko protestas prieš „Uber“. Tuo metu didžioji dalis ten buvusiųjų piktinosi, kad taksistų veikla apribota. Žmonės priešinasi ne „Uber“, o reikalavimams, pagal kuriuos jie turi veikti. Jie yra papildoma našta verslui. Problema, ne „Uber“, o dideli reikalavimai, kurie išstumia verslą į šešėlį.
– Viktoro Uspaskicho byloje teisėja skyrė simbolinę baudą todėl, kad Darbo partijos lyderis nesiekė nuslėpti mokesčius, o tik norėjo turėti daugiau pinigų partijos veiklai finansuoti. Ar tai reiškia, kad mokesčius slepiantis verslininkas, jei juos panaudos įmonės plėtrai, taip pat išvengs rimtesnių nemalonumų?
V.Vildžiūnaitė: Teismo sprendimo negaliu kvestionuoti, bet imsimės visų teisinių priemonių, kad mokesčiai būtų sumokėti ir žala būtų atlyginta, pateikdami civilinį ieškinį dėl šios bylos. Svarbiausia, kad žalos atlyginimas būtų pasiektas su delspinigiais ir baudomis.
S.Dagilytė: Nesu susidūrusi su tokiomis situacijomis, bet jei mokesčių administratorius randa neteisingai suskaičiuotus mokesčius, pasiteisinimas, pavyzdžiui, kad pinigai buvo investuoti į naują įrangą, būtų nelogiškas. Mokesčių administratorius skaičiuos tuos mokesčius, kurie buvo nuslėpti, ir delspinigius.
V.Vildžiūnaitė: Skaičiuosime, kad bauda būtų adekvati pažeidimui ir tokio dydžio, jog nesinorėtų pažeisti.
– Kokius dokumentus apie sukauptą turtą svetur turi pateikti Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos visam laikui, nusprendęs grįžti gyventi į šalį? Ar VMI gauna duomenis iš užsienio bankų apie šiuos piliečius, jei taip, kodėl, jei pilietis yra įsipareigojęs deklaruoti pajamas užsienio valstybėje?
V.Vildžiūnaitė: Norėčiau nuraminti dėl kuriamų mitų – kad užsienyje dirbau, mokėjau mokesčius, tai dar ir Lietuvoje reiks susimokėti. Tai vienas iš mitų. Jeigu užsienyje buvo sumokėti mokesčiai, kai žmogus grįžta į Lietuvą, jis yra atleidžiamas nuo pajamų mokesčio mokėjimo Lietuvoje. Svarbu, kad žmogus turėtų įrodymus, jog gautas legalus darbo užmokestis ir kitos pajamos. Jeigu užsienyje buvo apmokestintos pajamos, Lietuvoje jis atleidžiamas nuo mokesčių, išskyrus dividendus, honorarus ir palūkanas.
Jeigu žmogus ilgą laiką buvo emigrantas, buvo kitos valstybės mokesčių rezidentu, Lietuva neturi teisės kišti savo nagučių prie įvykių, kurie nesusiję su rezidavimu mūsų šalyje. Raginame gyventojus deklaruoti, ir tuomet dažniausiai atleidžiama nuo pajamų mokesčio mokėjimo.
– Lietuvoje dirbančiam asmeniui tenkanti mokestinė našta yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Kodėl nesiimama priemonių griežčiau kontroliuoti verslo, kovoti su mokesčių slėpimu per fiktyvias schemas, kodėl nekeičiami verslo mokesčius reglamentuojantys teisės aktai?
V.Vildžiūnaitė: Čia dar vienas mitas, kad Lietuvoje didžiausi mokesčiai. Lietuvoje GPM įstatyme yra net 55 lengvatos. Mes turime lengvesnį mokestinį režimą smulkiajam verslui. Jei gyventojas vykdo individualią veiklą, jam taikomas 5 proc. tarifas, triskart mažesnis. Mažosioms bendrijoms taip pat taikomas 5 proc. tarifas nuo pelno. Pirmais metais įsteigus verslą jam priskiriamas inspektorius, kuris jį globoja: suteikia informaciją, padeda su mokesčiais, kad tik jis išgyventų ir žinotų, kokius mokesčius reikia mokėti.
S.Dagilytė: Aš savo darbe matau daug protingų užsienio piliečių, kurie nori atsikraustyti į Lietuvą. Yra daug dalykų, kurie galėtų būti geresni, bet mes pamirštame pasidžiaugti tuo, ką turime. Turiu klientą, kuris gyvena mokesčių rojuje, bet svarsto kraustytis į Lietuvą, nes čia siūlomi pakankamai normalūs mokesčiai ir gyvenimo kokybė. Mes turime daug verslininkų, plūstančių iš Rytų ir net iš Vakarų, kurie čia atvyksta, nes yra santykinai normalūs mokesčių tarifai.
Kitas dalykas: lyginant su Estija kai kur mes galėtume pasitempti, bet Estijoje pelno mokesčio tarifas yra smarkiai didesnis negu Lietuvoje.
Yra pora vietų, kur būtų galima pagerinti mokesčių sistemą: darbo santykiai ir įvestas visuotinis turto mokestis. Nes dabar skirtingi mokesčiai, skirtingi tarifai, administravimas, ir kartais mokesčių inspekcijai kaštai išeina didesni negu pats mokestis. Bet mūsų situacija yra gera, ir mes turime kuo didžiuotis.
– Kada VMI surinks iš bankų mokesčius, atitinkančius jų apyvartą ir pelną?
V.Vildžiūnaitė: VMI administruoja tai, ką nustato įstatymas. Bankų atidėjiniai yra viena iš teisinių galimybių. Prieš keletą metų bankams ir visoms įmonėms buvo apribotos galimybės perkelti nuostolius. Tai padidina ir sumokėtus mokesčius.
– Prekių kainos Lenkijoje laimi karą su mūsų. Ar turite kokių nors rimtesnių pasiūlymų sulaukti pergalės?
I.Valeškaitė: Lenkai turi PVMI lengvatą maisto produktams. Nekeista, kad ten prekės ir paslaugos pigesnės. Kalbant apie PVM tarifą, Lietuvoje jis buvo laikinai padidintas nuo 18 iki 21 proc. per finansų krizę, tačiau dabar politikai apie tai nešneka, vyriausybės giriasi įveikusios ekonominę krizę.
PVM moka gyventojai, o ne verslas. Galbūt galima galvoti, kad kalbant apie visuomenės pajamų didinimą, reikia žmonėms palikti didesnę PVM dalį. Net Rumunijoje, kuri nėra geras pavyzdys, pamačius, kaip auga šešėlis dėl aukšto PVM, jis buvo sumažintas.
V.Vildžiūnaitė: Įvedant kiekvieną lengvatą, reikia spręsti, kiek dėl to netektų biudžetas. Tą sprendžia politikai, o mūsų pareiga – administruoti.
Šiais metais VMI galimybės stebėti mokesčių mokėtojus smarkiai išsiplės. Bankai turės teikti informaciją apie gyventojų sąskaitas, patys mokesčių mokėtojai turės prisiminti per dešimtmetį gautas stambesnes dovanas grynaisiais, naujų prievolių atsiranda ir įmonėms.
Kokią informaciją iš bankų gaus VMI, kas ją galės stebėti ir vertinti, kas laukia asmenų, kurie nedeklaruos didesnių dovanų grynaisiais, kodėl iki šiol nėra visuotinio turto ir pajamų deklaravimo ir ar nauja sistema iš tiesų nepaliks spragų šešėliniams turtuoliams? Visi šie klausimai aptarti konferencijos metu.
