Birželio 2-3 d., „Litexpo” parodų ir kongreso centre vyks didžiausia Baltijos šalyse technologijų, inovacijų ir progreso konferencija „Login“. Konferencijos dalyviai galės išgirsti bei pasiklausyti daugiau nei 130 pranešėjų iš viso pasaulio, kurie pranešimus skaitys 4 pagrindinėse pranešimų salėse. „Trailblazers“ salėje birželio 2 d. 11 val. susitikti bei pasikalbėti apie žurnalistų vaidmenį, misiją bei atsakomybes karo metu kviečia 15min. Pokalbyje dalyvaus Ukrainos TV kanalo „Rada“ žurnalistė Anna Bureiko, 15min fotožurnalistas Vidmantas Balkūnas, pokalbį moderuos 15min žurnalistas Margiris Meilutis.
Prasidėjus karui Ukrainoje, daugelis pasaulio žiniasklaidos priemonių perėjo į darbo visą parą režimą, nemažai jų išsiuntė savo korespondentus į karo zoną, kad gautų patikimą informaciją tiesiai iš įvykių centro. Trys mėnesiai karo Ukrainoje viso pasaulio žiniasklaidai tapo vienu didžiausiu pastarųjų kelių dešimtmečių išbandymu – nors pagrindiniai darbo principai išlieka tie patys, visgi žurnalistai susiduria su naujais iššūkiais. Socialiniais tinklais skleidžiama vis daugiau propagandos, nepatikrintos informacijos, vis tobulėjančiomis technologinėmis priemonėmis klastojami duomenys – žurnalistams tenka atlikti nemažą darbą ne tik skleidžiant ir tikrinant informaciją, bet ir ieškant vis naujų būdų, kaip tą informaciją surinkti.
Daugėjant nepatikimos informacijos, itin svarbus žurnalistų, naujienas pranešančių tiesiai iš karo zonos, darbas. Su kuo karo Ukrainoje metu susiduria ten dirbantys žurnalistai, kokie žiniasklaidos darbo principai kare, kuo tai keičiasi, lyginant su kitais karo židiniais, šios diskusijos metu bus pažvelgta iš dviejų perspektyvų, – savo įspūdžiais dalinsis 15min žurnalistas Vidmantas Balkūnas ir Ukrainos TV kanalo „Rada“ žurnalistė Anna Bureiko.
Vasario 24 dieną Anna Bureiko buvo Kyjive, o Vidmantas Balkūnas Zaporižioje. Anna Ukrainos sostinėje praleido pirmąją karo savaitę, kai Rusijos pajėgos bandė šturmuoti daugiamilijoninį miestą. Ką pamatytumėte redakcijoje Kyjive pirmosiomis karo dienomis? Kaip žurnalistei išlikti objektyviai ir perduoti tikslią bei aiškią informaciją, kai raketos skrenda į jos namus, o visa šalis kaunasi dėl išlikimo? Kaip karo metu pasikeičia žiniasklaidos ir valstybės valdžios santykis – ar gali žurnalistai išlikti tais sarginiais šunimis, kurie saugo demokratiją, kai reikia tiesiog susitelkimo? Kaip rasti ribą tarp nešališkumo ir patriotiškumo? Tokie klausimai iškilo jau pirmomis karo savaitėmis.
„Pirmą dieną, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, aš pabudau nuo sprogimų garso. 8 valandą ryto jau buvau Aukščiausiosios Rados rūmuose ir pranešiau televizijos žiūrovams, kad šalyje įvedama karinė padėtis. Kuomet buvo atakuojamas televizijos bokštas ir Babij Jaras, per oro antskrydžius aš slėpiausi slėptuvėje ir kuo puikiausiai girdėjau sprogimų garsus. Pirmąją karo savaitę mums teko prisitaikyti prie naujų sąlygų – reportažus rengėme ne tik iš įvykių vietų ar rengdami juos televizijos studijoje, bet ir slėptuvėse nuo bombų, į kurias bėgdavome, išgirdę pavojaus signalus“, – apie karo pradžią pasakojo žurnalistė.
Vidmantas Balkūnas pirmąsias karo dienas praleido važiuodamas iš rytų į vakarus – Lenkijos sienos link. Nuo Maidano revoliucijos iki šio pavasario Ukrainoje jis buvo daugiau kaip dešimt kartų, patirties sėmėsi ne tik čia, bet ir kituose karuose ir konfliktų zonose. Koks yra žurnalisto darbas kare – ar jis yra „rembo“, lakstantis su kariais, tik iš apkaso žiūrintis per fotoaparato, o ne ginklo taikiklį, ar pasyvus stebėtojas ten, kur realus pavojus jau praėjo? Kaip kariuomenės išnaudoja žurnalistus, kariaudamos informacinį karą ir dozuodamos jiems pateikiamą informaciją? Ar žiaurumas, griuvėsiai ir sprogimai yra vienintelis karo veidas? Tai klausimai, kurie bus paliesti diskusijoje.
„Skaitytojai karo žurnalistų darbą dažnai idealizuoja ir įsivaizduoja kaip nuolatinį gyvenimą apkasuose aplink sproginėjant bomboms. Realybėje šiame darbe yra daugybė laukimo, pokalbių, etinių dilemų. Neretai pasitaiko atvejų, kad žurnalistai, norėdami pateikti dramatiškesnę informaciją, ja manipuliuoja, o kartais net ir režisuoja“, – sako V.Balkūnas.
