Lietuvos prezidentas ketvirtadienį patvirtino, kad atsisakė pasirašyti bendrą ES lyderių laišką.
„Taip, mes jo nepasirašėme, kadangi aš esu įsitikinęs, kad ne laiškais sprendžiamos problemos“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje prieš ES šalių vadovų susitikimą sakė G.Nausėda, kurį cituoja BNS.
G.Nausėda tvirtino besitikintis, kad Lietuvoje rudenį pavyks sureguliuoti tos pačios lyties asmenų santykius, apsvarsčius visus argumentus ir gerbiant šalies Konstituciją bei kitus įstatymus.
„Tai padarysime kaip suvereni valstybė“, – sakė prezidentas.
„Niekas negali nurodinėti mums arba teikti direktyvų, kaip turėtume išspręsti šį klausimą, kurio egzistavimą aš pripažįstu ir tikrai noriu, kad civilizuotos šių žmonių teisės būtų užtikrintos“, – pridūrė jis.
Lietuvos Seimas pavasarį atmetė įstatymą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali partnerystė. Iniciatoriai žada grąžintą tobulinti įstatymą vėl teikti rudenį.
„Pagarba ir tolerancija – Europos šerdis“
ES vadovų laiškas, adresuotas Europos komisijai, pasirodė prieš birželio 28-ąją – Tarptautinę lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių dieną ir yra reakcija į Vengrijos parlamento priimtą įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.
„Pagarba ir tolerancija yra Europos projekto šerdis“, – rašoma laiške. „Mes įsipareigoję ir toliau dėti pastangas, kad Europos ateities kartos augtų lygybės ir pagarbos atmosferoje“.
„Tai vertybių, kurios sudaro Europą, pabrėžimas“, – „Politico“ sakė Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavieras Bettelis.
Tai labai neįprastas ES lyderių žingsnis – parengti bendrą pareiškimą protestuojant prieš teisės akto priėmimą vienoje šalyje.
„Turime būti netolerantiški netolerancijai. Šalis narė priima įstatymą, kuris stigmatizuoja seksualines mažymas ir sumaišo pedofiliją su homoseksualumu — tu negali nereaguoti. Valstybė ir vyriausybės vadovams tai nepriimtina“, – sakė X.Bettelis.
Pasak „Politico“, dauguma laišką pasirašiusių vadovų atstovauja šalims, kurios paprašė EK imtis teisinių veiksmų prieš Vengrijos įstatymą.
Tiesa, ne visi – nors Lietuva išreiškė susirūpinimą dėl Vengrijoje išleisto dikriminuojančio teisės akto, G.Nausėdos pavardės tarp laišką pasirašiusių ES lyderių nėra.
„Politico“ duomenimis, laišką pasirašė 16 ES vadovų, tarp kurių – įtakingiausi politikai, tokie kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tarp pasirašiusių – ir Latvijos prezidentas Krišjanis Karinis bei Estijos prezidentė Kaja Kallas.
Kiti minėtą laišką pasirašę vadovai: Alexanderis De Croo (Belgija), Mette Frederiksen (Danija), Micheálas Martinas (Airija), Kyriakas Mitsotakis (Graikija), Pedro Sánchezas (Ispanija), Mario Draghi (Italija), Nikas Anastasiadis (Kipras), Xavieras Bettelis (Liuksemburgas), Robertas Abela (Malta), Markas Rutte (Nyderlandai), Sanna Marin (Suomija) and Stefanas Löfvenas (Švedija).
G.Landsbergis: neįsivaizduoju, kaip Lietuvoje suderinti poziciją LGBTQ klausimu
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį pareiškė neįsivaizduojantis, kaip Lietuvoje būtų įmanoma suderinti poziciją seksualinių mažumų klausimu.
„Tai yra svarbūs vertybiniai klausimai, juose matome skirtingus požiūrius. Aš neįsivaizduoju, kaip galima suderinti tokias pozicijas Lietuvoje“, – BNS sakė G.Landsbergis.
Tuo metu antradienį 17 ES šalių pasirašė laišką, kuriuo reiškiamas „rimtas susirūpinimas“ dėl Vengrijoje priimto įstatymo. Jį pasirašė Briuselyje Bendrųjų reikalų taryboje tuo metu dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius. G.Landsbergis teigė, kad tai padaryta jo iniciatyva.
Pasak G.Landsbergio, tokio pobūdžio laiškai nėra mandatuojami valstybės institucijų, o tai reiškia, kad juos pasirašantys politikai dėl to sprendžia vienasmeniškai.
„Ankstesnį laišką pasirašiau kaip politikas Gabrielius Landsbergis su savo nuomone ir pozicija. Prezidentas Gitanas Nausėda irgi turi savo nuomonę ir poziciją“, – kalbėjo ministras.