Vien Vilniuje tokių „benamių“ yra per 18,6 tūkstančio, o visoje Lietuvoje – 88 tūkstančiai. Jeigu įstatymas bus pataisytas, to daryti bent jau nereikės paskubomis, iki naujųjų metų.
Svarstys antradienį
Pataisose, kurias Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu pateikė komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė, gyvenamosios vietos deklaravimo laikas pratęsiamas dar 12 mėnesių. Jas svarstyti ketina dar senosios kadencijos Seimas artimiausiame posėdyje, lapkričio 8 dieną.
Tokiu būdu tie gyventojai, kurie gyvena nuomojamuose būstuose ar dėl kitų priežasčių negali deklaruoti realios savo gyvenamosios vietos, turės daugiau laiko patikslinti ar pakeisti savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą.
Pakeistas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas numato, kad tie, kurie iki šiol deklaruodavo savo gyvenamąją vietą „prie savivaldybės“, susidurs su problemomis – įrašas apie jų deklaruotą gyvenamąją vietą turėtų tiesiog pradingti. Pagal dabar galiojantį įstatymą taip nutiks jau nuo naujųjų metų.
Vilniuje iš viso savo gyvenamąją vietą yra deklaravę (spalio 1 dienos duomenimis) 555 560 asmenų. Tokių, kurie nurodė gyvenantys Vilniaus savivaldybėje be konkretaus adreso, yra 18 677. Dažniausiai tai yra žmonės, besinuomojantys būstus ir pretenduojantys gauti socialines išmokas, vietą vaikų darželiuose, norintys balsuoti savivaldybėje, kurioje gyvena.
Pagal naujai priimtą įstatymą savivaldybėse gyvenamąją vietą galės deklaruoti tik neturintys kur gyventi žmonės, pilnametystės sulaukę vaikų namų auklėtiniai, iš įkalinimo vietų grįžę asmenys, psichiatrinių ligoninių pacientai.
Nauda miestui
Vien Vilniuje tokių „benamių“ yra per 18,6 tūkstančio, o visoje Lietuvoje – 88 tūkstančiai.
Vilniaus miesto savivaldybė savo tinklalapyje nurodo, kad deklaruoti gyvenamąją vietą yra paprasta. Tereikia atlikti kelis nesudėtingus žingsnius pildant elektroninę gyvenamosios vietos deklaracijos formą puslapyje www.epaslaugos.lt. Arba atvykti į seniūniją arba savivaldybę, kurioje, pateikus visus reikiamus dokumentus, galima deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
„Vilniuje gyvenantys ir sostinėje savo gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai prisideda prie miesto infrastruktūros gerinimo. Iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos pajamos naudojamos miesto plėtrai – tvarkomi keliai, pėsčiųjų takai, tiesiami nauji dviračių takai, atveriami nauji parkai bei skverai. Atnaujinta miesto infrastruktūra naudojasi visi Vilniaus gyventojai bei miesto svečiai“, – apie naudą miestui rašoma vilnius.lt.
2015 metais iš viso Vilniuje surinkto GPM net 133,1 mln. eurų atiteko kitoms savivaldybėms.
Siekdamas, kad Vilniui atitektų daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kuris savivaldybėms yra skirstomas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, buvęs sostinės meras Artūras Zuokas net siūlė vilniečiams, neturintiems nuosavo būsto, nuomotis viename bute Gedimino prospekte. Tačiau kelerius metus trukęs bylinėjimasis baigėsi savivaldybės nesėkme.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2013 metų spalį nusprendė, kad Vilniaus tarybos sprendimas, pagal kurį gyventojai buvo raginami fiktyviai deklaruoti savo gyvenamąją vietą sostinės savivaldybei priklausančiame bute Gedimino pr. 24-40, yra neteisėtas. Iš viso šiuo adresu gyvenamąją vietą Vilniuje buvo deklaravę 4499 žmonės
2015 metais iš viso Vilniuje surinkto GPM net 133,1 mln. eurų atiteko kitoms savivaldybėms, iš kitų savivaldybių į Vilnių atkeliavo 10 kartų mažiau – 13,4 mln. eurų.
