Komisijos posėdyje nutarta spartinti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių archeologinius ir antropologinius tyrimus, siūlyti Vilniaus savivaldybei identifikuotus palaikus laidoti Rasų arba Bernardinų kapinėse, dėl atminimo įamžinimo glaudžiau bendradarbiauti su Lenkija, Ukraina, Baltarusija, Latvija.
Pristatytas istorinis kontekstas
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Eligijus Raila komisijos nariams pristatė 1863–1864 metų sukilimo aplinkybes. Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas Alvydas Nikžentaitis kalbėjo apie 1863–1864 m. sukilimo dalyvių pagerbimą tarptautiniame karų dėl istorijos kontekste.
Vilniaus universiteto mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas supažindino su 1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikų identifikavimo tyrimo darbų eiga, o Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų amžių laikų archeologijos skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis pristatė archeologinių tyrimų eigą.
Ant Gedimino kalno dirbantys Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai jau aptiko 17-os sukilimo vadų palaikų. Tyrėjų teigimu, šiuo metu identifikuoti sukilimo vado Zigmanto Sierakausko palaikai, šalia kurio buvo rastas auksinis vestuvinis žiedas ir medalionas.
Taip pat yra didelė tikimybė, kad pavyks identifikuoti ir Konstantino Kalinausko palaikus.
Pasirinktos senos Vilniaus kapinės
„Šie iškilūs kovotojai padėjo pagrindus mūsų tautiniam atgimimui, kuris atvedė į laisvę 1918 metais. Todėl visi identifikuoti sukilimo dalyvių palaikai turi būti palaidoti Vilniuje – garbingai ir oriai. Manau, kad istoriniu požiūriu tam tinkamiausia vieta būtų Rasų arba Bernardinų kapinės“, – komisijos posėdyje sakė S.Skvernelis.
Nutarta paspartinti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių archeologinius ir antropologinius tyrimus, numatant šiam tikslui būtinus valstybės biudžeto asignavimus.
Pristatydama sukilimo dalyvių laidojimo ir atminimo įamžinimo eigą, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson akcentavo tarptautinio bendradarbiavimo svarbą: „Šis sukilimas prieš Rusijos imperiją buvo reikšmingas ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Latvijoje. Sukilimo vadų palaikų atradimas ir perlaidojimas – gera proga dar kartą kartu apmąstyti mūsų regiono pastangas žengti laisvės keliu. Todėl rengiantis sukilimo vadų įamžinimui sieksime bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis, kuriose vyko šis sukilimas.“
Sprendimą dėl palaikų laidojimo vietos komisija priims po mėnesio, kito posėdžio metu.
Dėl laiko dar spręs
Kaip BNS po komisijos posėdžio sakė kultūros ministrė, dar reikia padiskutuoti su Vilniaus savivaldybe, istorikais antropologais ir archeologais, parengti abiejų vietų pasiūlymus – projektus su vizualizacijomis. O jau tada bus galutinai apsispręsta.
Ministrė taip pat tvirtino, kad ant Gedimino kalno surastų sukilėlių palaikų identifikavimas užtruks, todėl kitąmet jų greičiausiai nebus spėta perlaidoti.
„Realistiškai galvojame, kad 2019 metų pavasaris arba vasara būtų tinkamiausias laikas palaikų perlaidojimui ir monumento įprasminimui, įamžinimui“, – teigė ji.
Viena iš pasirinktų datų – kovo 22-oji, kuomet, istorikų duomenimis, egzekucija įvykdyta vienam iš sukilėlių vadų K.Kalinauskui. 2019-aisiais sukaks 155 metai nuo to įvykio, kita alternatyva – 2019 metų vasara, minint sukilimo baigtį.
