T.Skaringa vedęs vienuolika metų vyresnę Kristiną. Šeima, auginanti septynis vaikus, spraudžiasi vos dviejų kambarių bute, už kurį moka 30 litų mėnesinį nuomos mokestį.
Erdvesnio socialinio būsto gausi šeima net neturi teisės prašyti, nes K.Skaringienė savo vardu turi namą. Tačiau gyventi jame esą neįmanoma.
„Namas labai senas ir apleistas – avarinės būklės. Tai – vienkiemis, kur žiemą net greitoji pagalba neatvažiuotų, o vaikams tektų kilometrą iki autobusų stotelės bristi per pusnis, kad nuvyktų į mokyklą“, – aiškino T.Skaringa, penkis vaikus iš ankstesnės žmonos santuokos globojantis kaip savo.
Jaučiasi nepelnytai apšmeižtas
Antradienį biologiniam T.Skaringos sūnui suėjo dveji. Tačiau gimtadienio šventę šeimai sugadino Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos socialinės darbuotojos Ritos Slavinskienės vizitas.
„Rugpjūtį ji mums davė pinigų vaikų mokyklinėms prekėms įsigyti: mes ir nupirkome sąsiuvinių, drabužių, o ji vakar atėjo ir ėmė reikalauti: „Rodykite, ką turite nupirkę vaikams į mokyklą!“
Mes juk irgi pavargstame dviese septynis vaikus augindami. Būna, ir depresija užgula.
T.Skaringos paaiškinimas, kad vaikai visas reikalingas priemones jau išsinešė, socialinės darbuotojos neįtikino. Moteris esą pareiškė, kad šeima pinigus iššvaistė, o vaikai taip ir liko neparuošti naujiems mokslo metams.
Šie įtarimai T.Skaringos ausims nuskambėjo kaip didžiausias įžeidimas. Vyras jaučiasi nepelnytai apšmeižtas.
„Baisiausia, kad socialinė darbuotoja jaučiasi už mus pranašesnė. Gal pagal jos užimamas pareigas taip ir yra, gal ji ir privalo mus prižiūrėti, bet jos elgesys peržengia ribas ir tampa užgaulus. Su mumis bendraujama ne kaip su sau lygiais žmonėmis, bet kaip su menkesniais. Jei socialinė darbuotoja tokia gera, tai gal galėtų labiau mumis pasirūpinti, padėti už ko nors užsikabinti. Mes juk irgi pavargstame dviese septynis vaikus augindami. Būna, ir depresija užgula – net nemoku paaiškinti“, – susijaudinęs kalbėjo T.Skaringa.
 |
| Pašalpa |
Devyniese gyvena iš 2 tūkst. litų
26 metų T.Skaringa oficialaus darbo neturi jau maždaug metus. Šiuo metu jis padeda žmonai auginti šeimos pagrandukę – septynių mėnesių dukrą.
Šeima gyvena iš įvairių socialinių pašalpų – visas išmokas sudėjus į krūvą, kas mėnesį susidaro šiek tiek daugiau nei 2 tūkst. litų.
Tačiau šie pinigai susitvarkyti buities nepadeda: nuomojamame bute Skaringos gyvena be vandentiekio ir kanalizacijos, todėl tenka naudotis lauko tualetu, o geriamą vandenį neštis iš kaimynų šulinio.
„Tačiau per vasarą vanduo nuseko ir kaimynai nebenori mums jo duoti. Pasiguodėme apie tai R.Slavinskienei, tačiau ji iš mūsų tik pasišaipė: „Nueisite į Šukionių kaimelį ir parsinešite!“ Iki jo – apie du kilometrai”, – apmaudą liejo T.Skaringa.
Dvidešimt dienų pratempiame, o likusias dešimt iki mėnesio galo jau tenka eiti tai pas vieną, tai pas kitą žmogų uždarbiauti.
Vyras sako, kad gaudama 2 tūkst. litų per mėnesį devynių asmenų šeima vos suduria galą su galu – visiems dienai tenka apie 60 litų.
„Mėnesio pradžioje nusiperkame ir mėsos. Iš pradžių pilną šaldytuvą visko prisiperkame, būna lengviau. Dvidešimt dienų pratempiame, o likusias dešimt iki mėnesio galo jau tenka eiti tai pas vieną, tai pas kitą žmogų uždarbiauti“, – pasakoja pašnekovas.
Darbo nesibaido, bet į jį nesiveržia
Pagrindinę mokyklą baigęs T.Skaringa amato taip ir neišmoko. Buvo įstojęs į Šiaulių profesinio rengimo centrą, tačiau dėl šeimyninių aplinkybių mokslų nepradėjo: „Namuose atsitiko nelaimė – mirė tėvas ir mamos gyvenime įvyko lūžis – ėmė girtuokliauti.“
T.Skaringa, netekęs darbo vienoje bendrovėje, užsiregistravo į darbo biržą. Ši vyrui yra pasiūliusi darbo, tačiau daugiavaikės šeimos galvai jis neįtiko: „Darbas buvo kažkur prie Šiaulių, o man prastai su važinėjimu. Kur nors vietoje dirbčiau, sako, kad nuo spalio lyg viešųjų darbų duos – lapus grėbsiu.“
Vienam Šukionių kaimo gyventojui padėjęs suvežti malkas T.Skaringa užsidirbo baldų ir 30 stiklainių uogienės. Atsiranda kaimynų, kurie nepasiturimai gyvenančią šeimą paremia drabužiais.
 |
| Mažindama pašalpas ilgalaikiams bedarbiams valdžia tikisi, kad jie atgaus norą dirbti. |
Įkaušęs žmonai iškvietė policiją
T.Skaringa apie savo šeimą pasakoja taip lyg ši būtų pavyzdinė. Tačiau paklaustas, ar ji nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę, prisipažįsta – nuo šios vasaros yra.
„Gyvenome gerai, gražiai, viskas puikiai klojosi, bet vasarą atvažiavo Kristinos sesuo – vaikus palikome babai ir išėjome į svečius. Truputį išgėrėme ir susipykome – aš jai (žmonai – red. past.) iškviečiau policiją, po to socialinė darbuotoja gavo apie tai raštą ir pradėjo mus tikrinti. Atvažiavo ir vaiko teisių apsaugos darbuotojai – mes kaip tik darėme remontą, norėjome lubas nubalinti. Pažiūrėjo, kad namuose netvarka, vietos mažai ir iš karto davė įspėjimą“, – atviravo T.Skaringa.
Gyvenime visko būna, visi juk susipyksta.
Vadinasi, jo ir žmonos konfliktas buvo viso labo vienkartinis nesusipratimas? „Gyvenime visko būna, visi juk susipyksta“, – filosofiškai į klausimą atsako vyras.
Namuose – nė tušinuko: kur prapuolė 780 litų?
Šeimą prižiūrinti socialinė darbuotoja R.Slavinskienė situaciją mato kiek kitaip ir T.Skaringos mestus kaltinimus dėl esą nepagarbaus jos elgesio atmeta.
„Jiems įtikčiau tada, kai visai nesikiščiau į jų gyvenimą, nereikalaučiau, kad jie susimokėtų už šiukšlių išvežimą, kad tvarkytųsi namuose, kad pirktų mokyklinių priemonių tiek, kiek iš tikrųjų reikia. Jie norėtų viską spręsti patys“, – aiškina R.Slavinskienė.
Tačiau tie sprendimai esą toli gražu ne visada būtų racionalūs.
„Man jie buvo pasižadėję nupirkti mokyklinių priemonių vaikams. Specialiai tam yra skiriami pinigai – 156 litai vienam vaikui. Kadangi šeimoje yra penki mokyklinio amžiaus vaikai, jie gavo 780 litų ir prisiekinėjo, kad viskuo pasirūpins. Vakar nuvažiavau patikrinti ir jie man net sąsiuvinio, net tušinuko negalėjo parodyti, teigdami, kad viską vaikai išsinešė į mokyklą“, – pasakoja socialinė darbuotoja.
Skaringų pasiteisinimai jos neįtikino. „Bendravau su mokyklos socialine darbuotoja. Ji sužiūrėjo, kad vaikai neturi pratybų, o mokyklinės prekės supirktos tik tai dienai. Tušinukas pasibaigs, vadinasi, namuose turėtų būti atsarginis, bet jo ten nėra. Šiemet apipirkau dešimt šeimų, todėl puikiai žinau, kiek kas kainuoja, ir kiek ko už tuos pinigus galima nupirkti“, – kalba R.Slavinskienė.
 |
Žino, ko reikalauti iš kitų, bet patys nepajudina nė piršto
Jos nenustebino tai, kad T.Skaringa užuojautos ėmė ieškoti žiniasklaidoje: „Pasakiau, kad tai, ko vaikams trūks, pati nupirksiu iš kitos socialinės pašalpos, kurią šeima pas mane atsiima. Tada jis (T.Skaringa – red. past.) pradėjo šaukti ir grasinti man televizija.“
Per savo darbo praktiką R.Slavinskienė pastebėjo, kad iš pašalpų gyvenantys žmonės labai gudrūs.
Mes algą gauname už darbą, o jų pragyvenimo šaltinis yra vaikai.
„Jie labai gerai žino, ko gali reikalauti, bet patys nenori nė piršto pajudinti. Mes algą gauname už darbą, o jų pragyvenimo šaltinis yra vaikai. Už kelių šimtų metrų nuo Skaringų namų yra Šukionių kaimas, kur veikia stipri žemės ūkio bendrovė, mokanti palyginti neblogus atlyginimus. Jaunas vyras – galėtų eiti dirbti, bet kam, jei gauni tokią socialinę pašalpą?“ – retoriškai klausia moteris.
Teigti, kad Skaringos nesirūpina vaikais, negalima. Tačiau to, kad viskas daroma vaikų labui, irgi nepasakysi: „Maždaug už 500 metrų nuo jų namų yra mokykla, bet jie vaikus leidžia ne į ją, o į esančią už 13 kilometrų – Lygumose. Vaikai išvažiuoja prieš septynias, o namo grįžta tik apie pusę keturių, nors mokydamiesi prie namų mažieji namus pasiektų apie dvyliktą. Tačiau tėvams ramiau, patogiau, kai vyresnieji nesimaišo po kojomis.“
