Sunkmečiu daug aktyviau savo teises gynė vyrai. 2009 m. buvo gauta 61 proc. vyrų bei 39 proc. moterų skundų. Per visus tarnybos gyvavimo metus daugiau skundų iš vyrų buvo sulaukta ir 2000 m. LGKT gavo daugiau nėščių moterų skundų dėl galimos diskriminacijos darbe. Nėščiosios skundėsi, jog sužinoję apie jų nėštumą darbdaviai joms savavališkai mažina atlyginimus, spaudžia savo noru išeiti iš darbo, neišleidžia atostogų, nemoka priedų ir premijų, teigiama pranešime spaudai.
Daugiausiai skundų gauta dėl lyties diskriminacijos – 44. Dėl socialinės padėties gauti 25 skundai, dėl amžiaus 22, negalios 15, tautybės 10, etninės priklausomybės 6, seksualinės orientacijos 4, religijos ir įsitikinimų 4, kalbos 3.
Palyginti su 2008 m. padaugėjo skundų tik dėl amžiaus (buvo 15). Dėl lyties gauta tiek pat (po 44). Dėl visų kitų diskriminacijos pagrindų 2009 m. sulaukta mažiau skundų.
Beveik penktadaliu atvejų pareiškėjai skunde nenurodė konkretaus diskriminacijos pagrindo, dėl kurio jų teisės buvo pažeistos. Todėl LGKT teko aiškintis skundo aplinkybes ir vertinti diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą.
Daugiausiai skundų 2009 m. dėl galimų pažeidimų buvo pateikta darbo santykių (46) ir prekių ir paslaugų (46) srityse. Dėl valdžios ir valdymo institucijų veiklos skųstasi 27 kartus, o dėl švietimo įstaigų veiklos – 10 kartų.
Išlieka tendencija, jog daugiausiai lygių galimybių siekia didmiesčių gyventojai: 47 proc. skundų gauta iš Vilniaus, 25 proc. iš Kauno apskričių. Kiek mažiau nei paprastai skundų 2009 m. sulaukta iš Klaipėdos (5 proc.). Iš šiauliečių gauta 8 proc., iš panevėžiečių 6 proc. visų skundų. Skundai gauti iš visų apskričių.
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė: „Krizės metu žmonės labiau linkę rūpintis darbo vietos išsaugojimu, todėl žmogaus teisių klausimai dažnai būna užmirštami. Pasiskundęs dėl diskriminacijos asmuo sunkmečiu dažnai tampa pirmu taikiniu atleisti jį iš darbo, todėl skundų dėl diskriminacijos mažėja, nes bijomasi prarasti savo darbo vietą. 2009 m. skundų statistika taip pat parodė, kad vyrai atsikrato senų stereotipų ir aktyviau kovoja už savo teises. Jie nebemano, kad diskriminaciją patiria tik moterys ir kad vyrams lygios galimybės visai neaktualios.“
1998 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kuris įsigaliojo 1999 m. kovo 1 d. 1999 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas įsteigė jam atskaitingą Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri 2003 m. lapkričio 27 d. buvo pavadinta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. 2003 m. lapkričio 18 d. priimtas Lygių galimybių įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d. 2008 m. liepos 5 d. įsigaliojo Lygių galimybių įstatymo pataisos, išplėtusios diskriminacijos sąrašą pagrindais dėl kalbos, kilmės, socialinės padėties.
