Anot rezoliuciją pristačiusios konservatorės Paulės Kuzmickienė, sąrašas galėjo būti ir ilgesnis, tačiau iš savivaldybės tarybos narių, istorikų ir kitų specialistų sudaryta Atminties kultūros grupė komisija apsisprendė pasirinkti būtent šiuos nominantus dėl „apvalių jubiliejų“: 100-ųjų K.Bradūno gimimo ir Vilniaus konferencijos metinių, kitąmet taip pat sukanka 500 metų nuo P.Skorinos spaustuvės Prahoje įkūrimo. Šis humanistas ir spaustuvininkas po kelerių metų įkūrė ir spaustuvę Vilniuje, kur baltarusių kalba išleido knygas „Apaštalas“ ir „Mažoji kelionių knygutė“.
Pasak P.Kuzmickienės, K.Bradūnas meilę Vilniui sudėjo savo kūryboje, LDK pilietis ir intelektualas P.Skorina siūlytas pažymėti dėl indėlio Vilniuje leidžiant pirmąsias spausdintas knygas, Vilniaus konferencija siūloma minėti dėl reikšmingo vaidmens suburiant lietuvius ir dedant pagrindus 1918 vasario 16-osios akto atsiradimui bei Lietuvos valstybės atkūrimui.
„Norisi, kad tiek asmenybės, tiek šis įvykis skambėtų ne tik šioje tarybos salėje 2017 – aisiais, bet ir už šio pastato ribų, mokyklose, bendruomenėse, rastumėme būdų, kaip paminėti, švęsti ir atminti šias asmenybes ir šį gražų įvykį“, – teigė P.Kuzmickienė.
P.Kuzmickienė teigė, jog Atminties kultūros darbo grupė numatė ir priemonių planą dėl renginių ar kitų priemonių pažymėti minėtoms asmenybėms ir įvykiui, kurį vėliau ketinama pristatyti tarybai.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Kaminskis pasiūlė svarstyti iniciatyvą 2017-uosius skelbti Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio metais, tačiau iniciatyva platesnių diskusijų nesulaukė. J.Pilsudskis Lietuvoje vertinamas prieštaringai dėl tarpukariu įvykdyto Vilniaus krašto prijungimo prie Lenkijos.
„Kaimyninėje valstybėje Lenkijoje 2017-ieji metai paskelbti Juzefo Pilsudskio metais, 2017-aisiais kaip tik minėsime jo 150-ąsias metines. Jis labai susijęs su Vilniumi, su Lietuva žmogus“, – aiškino J.Kaminskis.
