Pasak D.Valiuko, klimatologiniu požiūriu vasara prasideda tuomet, kai pastovi vidutinė paros oro temperatūra viršija 15 laipsnių, ir baigiasi tuomet, kai temperatūra krenta žemiau šios ribos.
Tokia vasara Lietuvoje šiemet tęsėsi 137 dienas, arba maždaug keturis su puse mėnesio. Tai beveik dviem mėnesiais ilgiau negu įprastinė klimatologinės vasaros Lietuvoje trukmė.
Klimatologo teigimu, nors kasmet tokių ilgų vasarų tikėtis nederėtų, keičiantis klimatui tiek prie trumpesnių žiemų ir ilgesnio šiltojo metų laikotarpio, tiek prie dažnėjančių sausrų ir įvairių ekstremalių reiškinių teks priprasti.
Su D.Valiuku 15min kalbėjosi tiek apie tai, kuo išskirtinis šiemet buvo Lietuvos klimatas, tiek apie tai, ko galima tikėtis ateityje.
– Kokie buvo šie metai Lietuvos klimatui? Kokias įdomias tendencijas pastebėjote?
– Bendrai paėmus, šie metai buvo šiltesni negu Lietuvoje būna įprastai.
Bendrai paėmus, šie metai buvo šiltesni negu Lietuvoje būna įprastai.
Nors galutinių gruodžio duomenų dar neturime, pagal 11 mėnesių, kurie jau baigėsi, galima spręsti, kad metinė vidutinė oro temperatūra Lietuvoje šiemet sieks maždaug 8 laipsnius.
Vidutinė metinė oro temperatūra daugiametėje perspektyvoje Lietuvoje yra 6,9 laipsnio, tad šiemet ji bus viršyta maždaug vienu laipsniu.
Devyni šių metų mėnesiai Lietuvoje buvo šiltesni, negu būna įprastai, ir tik du – šaltesni. Tai vasaris ir kovas. Abu šie mėnesiai šiemet buvo keliais laipsniais šaltesni negu daugiametis vidurkis. Tai šiek tiek numušė ir bendrą metinę temperatūrą.
– Ar galite trumpai papasakoti, kaip gaunami tie 6,9 laipsnio? Kaip apskaičiuojama daugiametė oro temperatūros norma?
– Imant 30 metų laikotarpį ir žiūrint, koks buvo visų metinių to laikotarpio temperatūrų vidurkis. Šiuo metu visame pasaulyje skaičiuojant vidutinę metinę temperatūrą imamas 1981–2010 m. laikotarpis. Lietuvoje šiuo laikotarpiu vidutinė temperatūra buvo 6,9 laipsnio.
Su tuo vidurkiu ir lyginama – jei konkrečių metų metinė temperatūra yra aukštesnė nei vidurkis, vadinasi, metai buvo šiltesni negu paprastai, jei žemesnė – tai metai buvo šaltesni negu paprastai.
Nuo 2021 m. skaičiavimas pasikeis – skaičiuojant vidutinę metinę temperatūrą bus žiūrima į 1991–2020 m. laikotarpį. Taip yra dėl klimato kaitos – kadangi klimatas patiria didžiulius pokyčius, ankstesnis laikotarpis nebeatspindės realios situacijos.
Jei domina ne visų metų, o, tarkime, tik liepos mėnesio vidutinė temperatūra – tuomet žiūrime ne į visus metus, o į liepos mėnesio temperatūras 1981–2010 m. ir išvedame vidurkį.
– Imant atskirus mėnesius, ar kažkurie mėnesiai šiemet buvo rekordiškai šilti ar šalti?
– Taip, buvo. Pirmiausia verta paminėti gegužės mėnesį. Jis buvo pats šilčiausias nuo 1961 m.
Tiesa, svarbu suprasti, kad sakau „nuo 1961 m.“, nes nuo tų metų turime patikimus apibendrintus visą Lietuvą apimančius temperatūros duomenis, nors, pavyzdžiui, Vilniuje oro temperatūros matavimai pradėti dar 1778 m. Tačiau labai tikėtina, kad tokios šiltos gegužės mes nesame turėję ir gerokai seniau.
Taip pat išskirtinė buvo šių metų vasara. Ne dėl karščio, bet dėl ilgumo. Žvelgiant klimatologiniu požiūriu, ji buvo rekordiškai ilga.
Paprastai pasakius, klimatologinė vasara prasideda, kuomet pastovi paros vidutinė oro temperatūra peržengia 15 laipsnių, ir tęsiasi tol, kol temperatūra nenukrinta žemiau.
Tai va, klimatologinė vasara šiemet Lietuvoje prasidėjo gegužės pradžioje ir baigėsi rugsėjo pabaigoje. Iš viso ji truko 137 dienas – maždaug 8 savaitėm ilgiau, negu trunka tradicinė Lietuvos vasara pagal įprastinę normą.
Karščiu vasara išskirtinė šiemet nebuvo. Šiemet nebuvo užfiksuotos kokios nors rekordiškai aukštos temperatūros, visa kalendorinė vasara, skaičiuojant birželį, liepą ir rugpjūtį, taip pat nebuvo pati karščiausia.
Tiesa, iki vasaros karštumo rekordo trūko nedaug. Šios vasaros temperatūros vidurkis siekė 18,7 laipsnio. Tai trečia pagal karštumą vasara XXI amžiaus Lietuvoje – ji nusileidžia tik 2010 m. vasarai, kuomet trijų vasaros mėnesių vidutinė temperatūra buvo 19,0 laipsnio, ir 2002 m. vasarai, kurios vidutinė temperatūra siekė 18,8 laipsnio.
Šiemetinė vasara rekordiškai šilta buvo, imant visą Baltijos ir Skandinavijos šalių regioną. Baltijos ir Skandinavijos šalių meteorologijos tarnybos netgi buvo parengusios bendrą pranešimą apie išskirtinę šių metų vasarą. Visose regiono valstybėse vasara buvo arba pati karščiausia, arba viena iš karščiausių per stebėjimo laikotarpį.
Visose regiono valstybėse vasara buvo arba pati karščiausia, arba viena iš karščiausių per stebėjimo laikotarpį.
– O koks šiemet buvo pavasaris, ruduo?
– Kaip jau minėjau, kovas buvo šaltesnis negu įprastai. Tačiau po šalto kovo gamtos atsibudimas ir pavasaris, susijęs su augalų vegetacija, prasidėjo greitai. Augalų vegetacija daugelyje šalies rajonų prasidėjo maždaug balandžio 4 dieną – savaite anksčiau negu įprastai.
Tuo metu aktyvi augalų vegetacija, paprasčiau pasakius – žaliavimas, Lietuvoje šiemet prasidėjo maždaug balandžio 13–14 dienomis. Tai yra net 18 dienų anksčiau negu įprastai. Pavasario perėjimas į vasarą, kaip jau minėjau, taip pat šiemet buvo ankstyvas.
O kalbant apie rudenį, jis šiemet taip pat buvo šiltesnis, negu įprastai būna Lietuvoje. Ypač šiltas buvo rugsėjis – rugsėjo temperatūra daugiametę normą viršijo 2,4 laipsnio. Vasara, galima sakyti, tęsėsi iki pat rugsėjo pabaigos. Spalis ir lapkritis taip pat buvo šiek tiek šiltesni negu įprasti – spalis daugiametę normą viršijo daugiau negu laipsniu, lapkritis – nepilnu laipsniu.
– Ar galima tikėtis, kad ateityje, kaip ir šiemet, gamta sužaliuos anksčiau?
– Tokia tendencija yra. Sakyti, kad pavasaris kasmet prasidės vis anksčiau, tikrai negalima. Tačiau šiltėjimo tendencija akivaizdi. Ir žiemos sąskaita pavasariai ilgėja pirmiausia. Jie prasideda anksčiau, o žiemos trumpėja. Taip pat ir ruduo pailgėja žiemos sąskaita.
– Kiek tokia situacija, kad šiemet vasara buvo karšta ir labai ilga, yra susijusi su klimato kaitos procesais, stebimais visame pasaulyje?
– Bendra tendencija, kad matuojant oro temperatūrą kiekvieną dieną toje pačioje vietoje keliasdešimt ar šimtą metų iš eilės akivaizdžiai matyti, kad vidutinė temperatūra kyla, Lietuvoje pasireiškia taip pat kaip ir visame pasaulyje.
Nuo 1961 m. Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo maždaug 1,9 laipsnio. Labiausiai, tiesa, Lietuvoje sušilo ne vasaros, bet žiemos, bet vasarų temperatūra taip pat pakilo.
Šios vasaros išskirtinumas – kad nebuvo labai didelių karščio bangų, temperatūra nekilo iki 35 laipsnių. Nebuvo gana ilgų laikotarpių, kuomet dienomis būtų išsilaikiusi aukštesnė negu 30 laipsnių temperatūra. Nors karščio bangų, kai temperatūra pakyla iki 30 laipsnių ir išsilaiko kelias dienas, buvo, tie laikotarpiai netruko ilgai.
Ši vasara tiesiog buvo pastoviai šilta. Didelių atšalimų visą vasarą nebuvo. Tai buvo gana rami, šilta vasara.
Tiesa, reikia prisiminti ir sausrą, kuri, prasidėjusi gegužę, užsitęsė iki birželio. Sausra apėmė daugiau negu trečdalį Lietuvos teritorijos. Tokia sausra jau yra stichinis meteorologinis reiškinys, kuris yra pavojingas.
– Ar vykstant klimato kaitai tokios sausros padažnėjo?
– Taip. Padažnėjo tiek pačios sausros, tiek jų mastas. Anksčiau sausros pasitaikydavo nedidelėse teritorijose. Vykstant klimato kaitai, jos apima vis didesnę šalies teritoriją. Pačios didžiausios sausros Lietuvoje fiksuotos po 1990 m., kada klimato kaita jau buvo pradėjusi reikštis.
Pagal dabartines prognozes, ateityje sausrų irgi neišvengsime. Čia yra šioks toks paradoksas – metinis kritulių kiekis Lietuvoje didėja, ir numatoma, kad kintant klimatui didės ir toliau. Tačiau tuo pačiu metu kritulių pasiskirstymas darosi vis netolygesnis. Tai atsveria tą kritulių kiekio didėjimą.
Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai per vieną dieną iškrenta ypač didelis kritulių kiekis. Tame pačiame Vilniuje prisiminkime, kokios liūtys pastaraisiais metais buvo, kaip gatvės patvindavo.
Tačiau tokią liūtį gali pakeisti laikotarpis, kai mėnesį ar daugiau nelyja. Ir tokie ekstremumai didėja. Vykstant klimato kaitos procesams, tokių trumpalaikių, iki mėnesio trukmės, sausrų Lietuvoje turėtų daugėti.
– Kokių dar gamtinių netikėtumų dėl klimato kaitos ateityje gali laukti lietuviai?
– Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, kurie atneša žalą, Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, dažnės. Tai gali būti ir tos pačios liūtys, kai per trumpą laiką iškrenta didelis kiekis vandens, o paskui ilgai nelyja, ir kiti pavojingi reiškiniai. Škvalai, viesulai, krušos, perkūnijos – visi šie gamtos reiškiniai ateityje potencialiai bus intensyvesni ir galės padaryti daugiau žalos.
Daugės didelių temperatūros šuolių, kai per parą temperatūra pasikeičia labai smarkiai ir išsilaiko keletą savaičių. Nebūtinai aukšta temperatūra – gali ištikti ir netikėtos šalčio bangos.
Jei anksčiau oro srovės dažniau judėdavo rytų–vakarų kryptimi, dabar vis dažnesnis jų judėjimas šiaurės–pietų kryptimi, kas irgi lemia pokyčius. Matome, kaip kažkur Afrikoje ar Ispanijoje sninga, o šiluma nukeliauja į šiaurę, Arktyje tirpsta ledynai. Tokie temperatūros kontrastai. Atskiros savaitės ar atskiri mėnesiai ateityje gali kur kas labiau nukrypti nuo vidurkio.
– Kodėl klimato kaita yra svarbu? Juk yra galvojančių – taigi čia džiaugtis reikia, kad vasaros ilgesnės.
– Į viską reikia žiūrėti plačiau. Ne tik į tai, kas su mumis vyksta. Klimato kaita visame pasaulyje siejasi su nuostoliais, Lietuvoje taip pat. Ne visada jie iškart pastebimi, bet jie vyksta. Pavyzdžiui, kintant klimatui Lietuvą pasiekia įvairūs kenkėjai, kurių anksčiau nebuvo ir kurie ilgainiui gali padaryti didelių nuostolių žemės ūkiui.
Svarbu suprasti, kad viso pasaulio klimatas yra susijęs. Puse laipsnio pakilusi pasaulinė temperatūra gali lemti, kad dėl ledynų tirpimo pakrančių miestai bus užtvindyti. Žmonės neturės kur dėtis. Ypač kentės neturtingos valstybės.
Neigiamas poveikis žmonėms pasireiškia ir kitaip – pavyzdžiui, per sausras, kurios gali lemti badą ir masinę migraciją. Be to, aišku, neigiamas poveikis yra ir gamtai – nyksta gyvūnai, koraliniai rifai, ištisos ekosistemos.
– O kaip būtent Lietuva gali nukentėti nuo klimato kaitos?
– Didžiausias pavojus kyla žemės ūkiui. Bet potencialiai nuostolių patirti gali visi ekonomikos sektoriai. Pavyzdžiui, transportas patirs nuostolių dėl kelių deformacijų ar sulėtėjusio geležinkelių eismo esant karščio bangoms. Energetikos sektorius patirs nuostolių, nes dėl sausros nusekus upėms, iš vandens pagaminama mažiau elektros energijos.
– Ko žmonės dažnai nesupranta apie klimato kaitą?
– Svarbu suprasti, kad klimato kaitą rodo ilgalaikės tendencijos.
Svarbu suprasti, kad klimato kaitą rodo ilgalaikės tendencijos.
Tarkime, dabar už lango sniegas ir apskritai šį gruodį gana šalta, o jo klimatas toks, kokį esame įpratę patirti. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad klimato kaitos nėra arba kad ji sustojo.
Lygiai taip pat jei kitąmet vasara bus šaltesnė ar trumpesnė nei šiemet, tai irgi nereikš, kad klimato kaita baigėsi. Žmonės kartais to nesupranta. Reikia žiūrėti į bent jau 30 ar 40 metų ilgumo laikotarpį. Kai matysime, kad 30 ar 40 gruodžių yra tokie šalti kaip šis – galėsime sakyti, kad kaitos nebėra.
Bet vieneri metai ar vienas mėnuo nieko nelemia. Klimato kaita yra bendra tendencija per daugelį metų, tai ne viena ar kelios karštos vasaros. Tai daugiametė apibendrintų duomenų tendencija.
