Pamėginome apžvelgti bent dalį garsiai nuskambėjusių taršos atvejų.
Nevalytos nuotekos į Kuršių marias
Sausio 7 d.: Kuršių marias teršia „Grigeo Klaipėda“
Pačioje šių metų pradžioje, kai pasaulis dar tik gaudė pirmąsias žinias apie naujojo koronaviruso protrūkį Kinijoje, Lietuvą apskriejo žinia apie tai, kad išsiaiškinta, kas teršia Kuršių marias.
„Milijonai tonų į Kuršių marias išleistų nuotekų, šimtus kartų viršijusių leistiną taršą“, – tokie kaltinimai užgriuvo bendrovę „Grigeo Klaipėda“, gaminančią kartoną ir jo gaminius.
Teisėsaugos operacijos, kuri naktį vykdyta Klaipėdos pašonėje, Dumpiuose, kur stovi bendrovės valymo įrenginiai, o dieną – pačioje įmonėje, metu nustatyta, jog sumontuoti aplinkkeliai, kuriais nuotekos apeidavo valymo įrenginius ir nevalytos keliavo į marias. Tuomet teigta, kad bendrovei gresia milžiniškos baudos, nes padaryta žala gali siekti dešimtis milijonų eurų.
Grupė Klaipėdos visuomenininkų, kurių priešakyje buvo tuometinė Klaipėdos tarybos narė, dabar – Seimo narė Ligita Girskienė ir Raimonda Zaborė, tvirtino, kad jau kelerius metus kėlė klausimą, kur „Grigeo Klaipėda“, 2012 metais triskart padidinusi gamybines apimtis, išleidžia nuotekas. Tačiau esą aplinkosaugininkai netikėjo piliečių įtarimais, net vadino juos kvailiais ir sakė, kad jie sapnuoja.
Atsakomybės po šios atskleistos ekologinės nelaimės reikalavo ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir tuometis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Pastarasis teigė, kad „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marias teršė sąmoningai ir ilgą laiką, o įmonės veiksmų aplinkai padaryta žala gali siekti net 60 mln. eurų.
Ir nors nuolat kartota, kad „Grigeo Klaipėda“ yra atskira įmonė, smūgis buvo suduotas visai „Grigeo“ grupei – bent jau jos reputacijai, taip pat sulaukta patikrinimų ir kitose grupės įmonėse.
Pirmoji „Grigeo“ grupės prezidento Gintauto Pangonio reakcija buvo po kelių dienų surengta spaudos konferencija. „Šiandien atėjau atsiprašyti už tai, kas įvyko „Grigeo Klaipėda“, kas buvo daroma su Kuršių mariomis, su miestu, su Lietuva. Tai nedovanotina ir mes to netoleruojame“, – joje teigė G.Pangonis.
Suskubta kaltę versti buvusiam bendrovės vadovui Vidui Beržonskiui, kadangi sausio pradžioje generalinio direktoriaus pareigas ėjęs Tomas Eikinas čia dirbo vos kelis mėnesius.
Šiandien atėjau atsiprašyti už tai, kas įvyko „Grigeo Klaipėda“, kas buvo daroma su Kuršių mariomis, su miestu, su Lietuva. Tai nedovanotina ir mes to netoleruojame, – sakė G.Pangonis.
Ikiteisminis tyrimas užtruko – kalta pandemija
Praėjo beveik metai, tačiau ikiteisminis tyrimas vis dar nebaigtas. Kaip Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė, ikiteisminis tyrimas jau baigiamas, va tik kada ta pabaiga, ji pasakyti negalėjo – dėl karantino prokurorai negali vykdyti tiesioginių apklausų, kai tik galės, esą tuomet ir pabaigs tyrimą, kuriame jau sukaupta daugiau nei 50 tomų medžiagos.
O kol vyksta ikiteisminis tyrimas, neatskleidžiamos jo detalės ir neįvardijama, kokia žala buvo padaryta.
„Sumų mes dabar tikrai neįvardinsime, bet kalbama ne apie vieną ir ne apie penkis milijonus, tai žymiai didesnės sumos. Jų įvardinti šiuo metu negalime. Preliminarius žalų dydžius mes jau turime, galiu tik tiek pasakyti, kad ikiteisminis tyrimas yra jau visiškai į pabaigą“, – teigė D.Pocienė.
Taip pat Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė kalbėjo apie procesines prievartos priemones, kurios pritaikytos „Grigeo Klaipėda“, kad tai yra veiklos ribojimas, bet ne gamybai, o nuotekų valymui.
Sumų mes dabar tikrai neįvardinsime, bet kalbama ne apie vieną ir ne apie penkis milijonus, tai žymiai didesnės sumos, – teigė D.Pocienė.
„Visi skundai, kurie buvo gauti tuo klausimu, procesiškai yra išspręsti iki neskundžiamo teismo sprendimo – t. y. teismai pripažino, kad jie yra pagrįstai ir teisėtai pritaikyti. Antra procesinė prievartos priemonė yra fizinių įrenginių Dumpiuose, t. y. pačių statinių ir valymo įrenginių nuosavybės teisės apribojimas, paliekant labai nedidelę dalį naudojimui – tai liečia natūralius gamtinius vandenis, ne gamybos atliekas, nes tai susiję su tokiu poreikiu“, – teigė D.Pocienė, pridurdama, kad yra keliolikos asmenų grupė, dėl kurių baudžiamosios atsakomybės yra sprendžiama.
Turi savus skaičius, bet atskleisti „nėra įpareigoti“
„Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas 15min sakė, kad bendrovė savo praeities neneigia, prisiima ir prisiims atsakomybę už savo veiklą, todėl jos noras ir siekis – „kuo greičiau užbaigti ikiteisminį tyrimą, padėti išsiaiškinti šios istorijos tikruosius kaltininkus, tuo pačiu įvertinant galimai aplinkai padarytą žalą ir ją atlyginant, kaip tą numato įstatymai“.
