2020-ųjų biudžetas: ko reikia, kad jį paremtų ir opozicija?

Sąlygas už paramą biudžetui socialdemokratas G.Paluckas išdėstė praėjusį penktadienį „Žinių radijo“ eteryje.

„Šnekėkim, žiūrėkim, nuo ko nurėšim, kokį mokestį priimsim, bet tie lūkesčiai, kur buvo sudėti parašai... Slaugytojams kitais metais turi būti 1650 eurų atlyginimas, gydytojams – 3250 eurų – tai yra įsipareigojimai dar 2017 metų. Mokytojams yra visas paketas suderėtas.

Mes esam pasiruošę labai rimtai svarstyti ir palaikyti biudžetą, jeigu ten jiems viduje balsų trūksta, jeigu šitos problemos bus išspręstos. Nes tie lūkesčiai – pagrįsti, pažadai buvo išdalinti, o streikų mums reikia dabar mažiausiai“, – kalbėjo jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintautas Paluckas

„Ieško galimybių“ medikams didinti algas

Lapkričio viduryje skelbti streiką planuoja Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Anot jos, Švietimo ministerija šįmet parengtoje kolektyvinėje sutartyje įvairių grandžių pedagogų algoms kitąmet numatė papildomai skirti beveik 118 mln. eurų, tačiau 2020 metų valstybės biudžeto projekte numatyta atseikėti tik 55,5 mln. eurų.

Organizuoti streiką svarsto ir kita – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.

Viešų pranešimų apie medikų ar slaugytojų protesto akcijas kol kas nėra. Pagal 2017-ųjų gruodį medikų bendruomenės ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasirašytą kolektyvinį susitarimą, algos medikams ir slaugytojams 2020 metų viduryje turėtų augti atitinkamai nuo 2472 eurų ir 1238 eurų.

„Ieškoma galimybių, kaip didinti atlyginimus medicinos darbuotojams, užtikrinti jų socialines garantijas, gerinti darbo sąlygas, kad medikai norėtų likti ir dirbti Lietuvoje. Tad vienas iš svarbiausių SAM užduočių – įvykdyti susitarimą su medikų profesinėmis sąjungomis ir pasiekti, kad kitų metų II pusmetį vidutinis gydytojų atlyginimas būtų 3250 eurų, o slaugytojų – 1625 eurai“, – 15min nurodė ministerijos Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Seimas pradeda 2020 metų PSDF biudžeto svarstymą

Liberalas E.Gentvilas palaikytų biudžeto projektą, jei nedidėtų mokesčiai ar nebūtų įvesti nauji.

„Pro šalį taškoma daugybė milijonų, valdžia nesugeba susitvarkyti su savo išlaidomis, tada sugalvoja didinti mokesčius. Tai tada aš tikrai nebalsuosiu. Jeigu nepraeina mokesčių didinimas, galima gal ir diskutuoti, pabalsuoti“, – komentavo jis.

Siūlo tvarkyti viešąjį sektorių

Klausiamas kaip tuomet, jei ne didinant mokesčius, siūlytų finansuoti išlaidas, politikas paragino pagaliau reformuoti viešąjį sektorių – ženkliai sumažinti valstybės tarnautojų skaičių, o kartu padidinti likusiųjų algas.

„Kitas dalykas – kova su šešėline ekonomika“, – pridūrė E.Gentvilas.

„Arba imasi rimtai, arba toliau dūsauja, kad šešėlyje yra 7 mlrd. eurų per metus, o ištraukia 115 mln. eurų. Kadangi nesugeba ištraukti nė 200 mln., sako trūksta 100 mln., tai dabar didinsime mokesčius“, – piktinosi jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas

Vyriausybė, Seimui teikdama biudžeto projektą, siūlė plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, įvesti automobilių taršos mokestį, naują 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, didinti akcizus alkoholiui, kaitinamajam tabakui, degalams ir kita.

Pateikimo stadijoje siūlymus dėl NT ir taršos mokesčių Seimas atmetė.

Vyriausybė mokesčių didinimo projektus parengė nekompetentingai, 15min rėžė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Anot jo, Ministrų kabineto pateiktas biudžetas priešina skirtingas socialines grupes.

„Tai tikras netesybų biudžetas“

Panašu, tokio projekto konservatoriai nepalaikytų nė už ką.

„Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą vertiname itin kritiškai. Matome skirtingų visuomenės grupių tyčinį supriešinimą, o anksčiau Vyriausybės, ir ministrų oficialiai, ir valstybės vardu, dalinti pažadai bliūkšta. Tai tikras netesybų biudžetas“, – nurodė G.Landsbergis.

Valdžia, jo įsitikinimu, nesilaiko „duoto žodžio medikams, mokytojams, ugniagesiams, policininkams ir daugeliui kitų viešojo sektoriaus darbuotojų bei socialinėms grupėms“.

„Dar daugiau – medikų ir ligonių sąskaita, manipuliuojant finansų srautais ir kaupiant Privalomojo sveikatos draudimo fondo perteklių – užuot paskyrus jį žadėtoms medikų algoms didinti bei ligonių gydymui – yra balansuojamas bendras valstybės biudžeto deficito lygis. Tokiu būdu yra supriešinamos ištisos visuomenės grupės – medikai su pensininkais, o kitais sprendimais – mokytojai su vaikus turinčiais tėvais“, – nurodė parlamentaras.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Visiškai neprofesionaliai ir nekompetentingai buvo Vyriausybės parengti mokesčių didinimo projektai, – pridūrė jis ir pabrėžė, – taigi, tokio pažadų netesybų ir visuomenės priešinimo biudžeto entuziazmo palaikyti neturime.“

Seimas biudžeto projektą pirmąjį kartą svarstė spalio 22-ąją. Į parlamentą jis turėtų sugrįžti lapkritį.

Nors valdantieji iš koalicijos išmetė partiją „Tvarka ir teisingumas“, o balsavime dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo jų stiprybė neatsiskleidė, valdančiųjų „valstiečių“ lyderis patikino, kad biudžeto projektą palaikys apie 80 parlamentarų.

Formaliai valdančioji dauguma šiuo metu turi 75 balsus, tačiau jų sprendimus dažnai remia Mišrios Seimo narių grupės nariai ir Seimo pirmininkas.