Vienu svarbiausių metų akcentų tapo Lietuvos kūrinio klasterio įsteigimas. „Verslo ir mokslo organizacijos šiuo žingsniu pademonstravo ryžtingą siekį plėtoti jūrinių inovacijų ekosistemą bei sutelkti jėgas aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimui. Tapę Jūrinio klasterio koordinatoriais džiaugiamės galimybe prisidėti prie procesų, kurie itin svarbūs mėlynojo augimo kryptį savo ekonominės plėtros strategijoje nusibrėžusiai Klaipėdai, o taip pat šalies mastu“, – pažymėjo KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Jūrinio klasterio bendruomenę, kurios branduoliu tapo Lietuvos suskystintųjų dujų (SGD) klasterio nariai, siekiama plėsti įtraukiant dar daugiau uosto įmonių, laivų statybos ir remonto, jūrinės energetikos sektorių atstovų, taip pat stiprinant ryšius su tarptautiniais partneriais.
Dėmesys vėjo energetikai
Pagrindiniai sektoriai, į kuriuos orientuota Lietuvos jūrinio klasterio veikla – tai alternatyvaus kuro infrastruktūra ir technologijos, uostas ir krova, laivų statyba, remontas bei jūrinė energetika. Pastaroji tematika itin aktuali ruošiantis Baltijos jūroje statyti maždaug 700 megavatų vėjo jėgainių parką, į kurį būtų investuojama daugiau nei vienas milijardas eurų.
„Svarbu, kad įgyvendinant šį projektą būtų pasitelkiamas mūsų įmonių gamybinis potencialas bei kompetencijos – siekdami į tai atkreipti didesnį dėmesį, drauge su Jūriniu klasteriu ir užsienio partneriais organizavome „Offshore Klaipėda“ konferenciją. Nuotolinis formatas tam tikra prasme praplėtė renginio galimybių ribas, įtraukė per 150 dalyvių – ne tik Lietuvos, bet ir užsienio ekspertus, atstovaujančius verslui, valdžios institucijas, mokslo organizacijas“, – vardijo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
„Klaipėda 2030“ kryptimi
Jūrinis klasteris ir KMTP drauge su Klaipėdos universitetu bei ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“ sukūrė ir šiemet pristatė unikalią „Blue Growth Leaders Academy“ programą. Partnerių pastangomis pavyko pritraukti tarptautiniu mastu vertinamus mokslininkus bei praktikus iš Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių – nuo šio rudens su programos dalyviais jie nuotoliniu būdu dalijasi žiniomis apie laivybą, uostus, biotechnologijas ir kitas perspektyvias sritis. Tikimasi, kad programa suteiks daugiau pagreičio mėlynosios ekonomikos augimui Klaipėdoje ir regione.
„Už kartais gan abstrakčiai nuskambančio žodžio „proveržis“ glūdi apčiuopiami tikslai ir nauda mums visiems – tai naujos nišos verslui, naujos darbo vietos, galimybė realizuoti savo potencialą aukštos kvalifikacijos specialistams, inovatoriams. Stipriai išvystyta jūrinė industrija, uostas, aktyvus universitetas, aukšta bendradarbiavimo kultūra tarp visų šių grandžių – turime tikrai puikias sąlygas visa tai paversti galingais Klaipėdos koziriais“, – įsitikinęs A.Sutnikas.
Siekiama inovacijų akvakultūroje
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkui 2020-ieji buvo labai aktyvūs projektine prasme: buvo tęsiami 8 tarptautiniai ir šalies mastu įgyvendinami projektai, pradėti 4 nauji.
Akvakultūros srityje nemažą įdirbį jau turintis KMTP tapo startavusio „AquaVIP” projekto vedančiuoju partneriu – dirbama drauge su Klaipėdos, Rostoko ir Gdansko universitetais. Konsorciumas atlieka svarbius paruošiamuosius darbus kuriant Pietų Baltijos regiono akvakultūros kompetencijų centrą – jo įsteigimas numatytas iki 2022 m. Centro infrastruktūra apims Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje jau egzistuojančias bazes, suteiks reikiamą prieigą prie turimų resursų, skatins patirties jau sukaupusius specialistus žiniomis aktyviau dalintis su jaunimu.
Projekto rėmuose ruošiamasi atlikti 9 praktinius-mokslinius eksperimentus. Jų spektras platus: mokslininkai sieks daugiau sužinoti apie maistinę krevečių vertę, eksperimentuos su mikrodumbliais, žuvų lervomis, sieks patobulinti akvakultūroje naudojamų sistemų technologijas, tirs geoterminių resursų panaudojimo akvakultūroje galimybes.
Surinktos žinios pasitarnaus ir konsultuojant verslą, kuris gan aktyviai dairosi galimų veiklos nišų akvakultūros srityje – Lietuvoje šį susidomėjimą stipriai pakurstė jau anksčiau įgyvendintas eksperimentas, kurio metu sėkmingai užaugina apie 400 kg blyškiųjų baltakojų krevečių (Litopenaeus vannamei).
Skaitmenizacija keičia verslą
„Įsitraukdami į projektus visad turime akiratyje Klaipėdą ir mūsų regioną. Šiųmečiai rezultatai, kurių pasiekėme drauge su tarptautiniais partneriais, neša praktinę naudą mūsų įmonėms“, – kalbėjo A.Sutnikas.
Bendradarbiaujant su projekto „Ecoprodigi“ partneriais ir tarptautiniais ekspertais, 2020-aisiais buvo parengta išsami apžvalga, kuri per jūrinės industrijos skaitmenizacijos prizmę ne tik nagrinėja esamą situaciją, bet ir pateikia verslui itin aktualias įžvalgas apie ateities tendencijas, daugiausiai dėmesio skiriant ro-ro laivybai ir procesams laivų statybos sektoriuje.
Skaitmenizacijos atveriamos galimybėmis to paties projekto rėmuose buvo pademonstruotos ir praktiškai AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonės „Western Baltic Engineering“ specialistams pritaikius 3D skenavimo technologijas. Klaipėdoje pagamintos konstrukcijos prieš siunčiant jas galutiniam surinkimui į Suomijos Turku uostą, buvo nuskenuotos. Didelės apimties dalių sujungimas pradžioje įgyvendintas virtualiai – inovatyvus procesas padėjo sutaupyti per 1 000 darbo valandų, kurių būtų prireikę atliekant įvairias korekcijas.
Siekiant įvertinti Klaipėdos regiono verslo skaitmenizacijos lygį, 2020 m. buvo atliktas specialus įmonių auditas, padėjęs įvertinti realią situaciją ir identifikuoti inovatyviems sprendimams itin imlias sritis. „Skaitmenizacija sparčiai skverbiasi į transporto ir logistikos sektorius, tačiau dar ne visos technologijų teikiamos galimybės išnaudojamos. KMTP ėmėsi iniciatyvos vystant blockchain technologija pagrįstą sprendimą logistikos grandinės procesų valdymui – šis prototipas, kuris buvo kurtas bendradarbiaujant su įmone „Omega Technology“, šiemet jau užbaigtas.
Startavo akseleratoriaus programa
2020-aisiais KMTP drauge su partneriais pristatė tarptautinę mėlynųjų biotechnologijų akseleratoriaus programą. Jos tikslas – padėti inovatyvioms idėjoms iš viso Baltijos jūros šalių regiono tapti apčiuopiamais produktais ir paslaugomis.
„Ši programa tęstinė, tad ir toliau kviesime inovatorius, startuolius, technologijų kūrėjus ir įmones teikti paraiškas bei susisiekti su mumis dėl dalyvavimo šiame akseleratoriuje. Paslaugų, kurias galima gauti, spektras labai platus: nuo konsultacijų su užsienio ekspertais, pagalbos parengiant verslo planą – iki galimybės pasinaudoti sukauptais biotechnologiniais ištekliais, laboratorijomis Lietuvoje ir užsienyje“, – kalbėjo KMTP inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė.
Nauja realybė – kitoks formatas
Dėl COVID-19 grėsmių, šiemet Klaipėdoje organizuotas tarptautinis uosto technologijų hakatonas buvo hibridinis – KMTP erdvėse susitiko tik dalis komandų iš Lietuvos, tačiau dauguma technologijų entuziastų sprendimus kūrė nuotoliniu būdu – prisijungė dalyviai iš Švedijos, Vokietijos, Olandijos, JAE.
Susidūrus su pandemijos nulemtais apribojimais išaugo ir nuotolinių mokymų aktualumas. Šiemet KMTP parengtas mokymų ciklas apie blockchain technologijas ir daiktų interneto sprendimus, kurie galėtų būti aktyviau integruojami į įvairius procesus transporto ir kituose sektoriuose, – jau pasiekiamas visiems besidomintiems šia sritimi „Connect2SmallPorts“ platformoje.
Įvertinus situaciją – ieškoti išeičių
Dėl COVID-19 keliamos grėsmės Lietuvoje įvedus karantiną, didelė dalis Lietuvos įmonių susidūrė su precedento neturinčiais iššūkiais. Nemažai verslų atsidūrė ties išlikimo riba.
„Slogios nuotaikos juntamos, tačiau šių sunkumų akistatoje būtina remtis faktais, statistika. Šiuo aspektu itin svarbus mūsų partnerio Klaipėdos universiteto vykdomas tyrimas, kuris padės susidaryti objektyvų vaizdą apie esamą situaciją mieste ir regione“, – kalbėjo KMTP direktorė R.Stubrienė.
KU mokslininkai atlieka su COVID-19 susijusių veiklos apribojimų socioekonominio poveikio Klaipėdos regiono įmonėms ir jų darbuotojams bei valstybės intervencijų, orientuotų į neigiamo ekonominio poveikio mažinimą, efektyvumo vertinimą. „Pirmosios pandemijos bangos poveikis ženkliai paveikė regiono verslus – tik apie ketvirtadalis įmonių nurodė, jog jų apyvarta nesumažėjo. Tad neabejotinai daugelis sprendžia galvosūkius kaip išlikti, kaip optimizuoti veiklą ir tapti efektyvesniems. Nauja realybė reikalauja naujo požiūrio ir inovacijų. Stengsimės išlikti patikimais partneriais visiems, kurie siekia jas kurti ir diegti Vakarų Lietuvoje“, – akcentavo KMTP vadovė.
